„Hanner“ iš bankų skolintis neskuba

Publikuota: 2015-04-13
Atnaujinta 2015-05-29 12:53
svg svg
„Verslo žinios“

Apie tai, kaip suvaldomi ekonomikos ciklai, optimistinius ir pesimistinius scenarijus bei grąžą iš nekilnojamojo turto, kalbamės su Algimantu Laurinavičiumi, AB „Hanner“ finansų direktoriumi, vienu iš pretendentų į „Metų finansų vadovo 2015“ titulą.

Kaip keičiasi finansų vadovo vaidmuo Lietuvoje?

Didžiausią įtaką turbūt daro šiuolaikinės technologijos ir su tuo susijęs spartesnis darbo ir gyvenimo ritmas. Dabar esi pasiekiamas bet kuriuo metu – jeigu yra poreikis, galima dirbti nuotoliniu būdu, dalyvauti vaizdo konferencijose.

NT sektorius yra labai jautrus ekonomikos ciklams. Kaip valdote šią riziką?

Gavome vertingų pamokų 2009 metais ir, manau, pakankamai gerai jas išmokome. Kaip ir asmuo negali gyventi vien iš skolintų pinigų, taip ir bet kuri įmonė negali gyventi iš svetimų pinigų, ypač ta, kuri darbuojasi ekonomikos ciklams jautresniame sektoriuje. Šiandien, kaip ir didelė dalis kitų stambesnių NT vystytojų, daugelį projektų vystome savomis lėšomis, be bankų finansavimo, todėl esame daug mažiau jautrūs neigiamiems paklausos ir kreditavimo pokyčiams.Kaip aiškinu savo studentams, NT sektorius panašus į kitus ilgalaikės gamybos sektorius, o tai reiškia, kad jei padarysi klaidą blogai apskaičiavęs savo gaminio savikainą arba paprasčiausiai per brangiai jį pagaminsi, už šią klaidą mokėsi dar labai ilgą laiko tarpą. Mūsų gaminio gamyba paprastai trunka 12–24 mėn., ir dar tiek pat – jo realizavimas. Tuo tarpu prekybinėje įmonėje viskas truputį paprasčiau – jei per brangiai nupirkau, ar per pigiai pardaviau, šią klaidą išmokau, ir kitą kartą elgsiuosi kitaip. Todėl priimant sprendimus mūsų sektoriaus įmonėse yra juntama, tam tikra didesnė įtampa. Žinome, kad sprendimų įtaka bus ilgalaikė.

Kokio dydžio BVP augimas įrašytas Jūsų optimistiniame ir pesimistiniame scenarijuose?

Rengiame kelias metinio įmonės veiklos plano versijas. Prognozuojant įmonės veiklos rezultatą, mums nėra taip svarbu, ar BVP augs 3% ar 5%, nes labai sudėtinga įvertinti, kokios įtakos įmonės rezultatams turės vieno procentinio punkto BVP augimas. Dažniausiai remiamės tais rodikliais, kuriuos mums paprasčiau įvertinti: projektų kreditavimo sąlygomis bankuose: tikėtini paklausos ir pasiūlos pokyčiais. Paklausą, pavyzdžiui, lemia būsto paskolų sąlygos ir Lietuvos banko veiksmai, o pasiūlą – rinkoje statomi projektai ir konkurentų veiksmai bei ketinimai.

Pesimistiniame scenarijuje skaičiuojame, kad naujų projektų nepradedame, o tik tęsiame jau pradėtus. Labiausiai tikėtiname pardavimus planuojame remiantis rinkos sąlygomis ir mūsų patirtimi. Jei pavyksta pasiekti daugiau, tuomet aišku džiaugiamės, tačiau rengdami scenarijus laikomės atsargumo principo.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Konkurso anketoje minite, jog įmonėje aiškiau buvo atidalintos finansų apskaitos, valdymo apskaitos, veiklos kontrolės ir vidaus audito funkcijos. Kam to reikėjo?

Aiškiau atskyrus funkcijas, galima deleguoti konkrečius darbus konkretiems asmenims. Formuojasi aiškesnės atsakomybių ribos, o vadovams, tikėtina, bus aiškiau, kurias sritis reikia labiau sustiprinti, kurių rezultatai nėra patenkinami, o kurios iš jų veikia gerai.

Matuojate investicijų grąžą (ROE, ROA) kartą per metus. Koks šis rodiklis įprastas NT sektoriuje ir kokio rodiklio siekia „Hanner“ bendrovė?

Apibrėžti kažkokius universalius standartus būtų sunkoka, konkrečias sąlygas diktuoja pati rinka. Imkime, pavyzdžiui, 2007 m., kai įvairios nerizikingos investicinės priemonės (pavyzdžiui, Vyriausybės obligacijos) leisdavo uždirbti 5–6%, tuomet ir reikalavimai NT projektų grąžai buvo didesni. Šiandien, formuojantis neigiamai palūkanų normų aplinkai, žinoma, ir grąžos apetitas mažėja.Iš principo grąžą NT rinkoje reiktų skirstyti į du visiškai atskirus segmentus: plėtotojo (vystytojo) grąžą bei nuomos pajamingumą jau išplėtotuose komerciniuose objektuose. Pirmoji visuomet yra aukštesnė, nes jai būdingas daug platesnis rizikų spektras.

Mūsų įmonei aktualūs abu grąžos rodikliai, nes NT rinkoje dalyvaujame ir kaip vystytojas, ir kaip išvystyto nekilnojamojo turto nuomotojas.
Ta antroji grąžos norma labai priklauso nuo to, kokio NT segmento objektai ir kokioje rinkoje yra nuomojami. Pavyzdžiui, ji bus aukštesnė sandėliavimo patalpoms nei biuro patalpoms; taip pat aukštesnė B klasės biuro patalpoms, nei A klasės biuro patalpoms; ji bus aukštesnė patalpoms Peterburge nei Vilniuje, Vilniuje nei Varšuvoje, o Varšuvoje – nei Londone ir pan. Pateikti kažkokį vieną konkretų skaičių yra sudėtinga.
„Hanner“ siekia, kad plėtotojo grąža siektų apie 15–20%, o nuomos pajamingumas – apie 7–8%.
Čia dar vertėtų trumpai užsiminti ir apie trečiąją grąžos kategoriją NT rinkoje, kuri Lietuvoje vis dar nėra labai aktuali – tai nuomojamo būsto pajamingumas. Mūsų vertinimu, kaip jau ne kartą esame minėję, Vilniuje šiuo metu jis galėtų siekti apie 4-5%.

Daug ginčų kyla dėl mokesčių sistemos Estijoje pranašumo. Kokia Jūsų nuomonė?

Kiekvienos šalies mokesčių sistema turi tam tikrų pranašumų ir tam tikrų trūkumų. Estijos pagrindinis pranašumas – mokestinė aplinka nesikeičia jau eilę metų. Deja, bet Lietuvoje kol kas tuo pasidžiaugti negalime. Kiekvienų metų pabaigoje pakeitimų būna tiek, kad nespėji jų visų sekti ir vertinti. Paimkime, kad ir trumpą laikotarpį nuo 2013 m. pabaigos. Per tą laiką pakeisti beveik visi mokestiniai įstatymai – gyventojų NT apmokestinimo tvarka, pajamų mokesčiai, liečiantys akcijų pardavimą ir gautų palūkanų apmokestinimą, pelno mokesčiai, liečiantys nuostolių perkėlimą, atvirkštinis PVM, liečiantis statybų sektorių ir pan. Žinoma, dauguma jų – ir savalaikiai, ir tikrai reikalingi, vis dėlto gyvename jau 26-us Nepriklausomybės metus, o reformos vis nesibaigia.

Per kiek metų Lietuvoje finansinėje apskaitoje nudėvimas biurai, prekybos centrų pastatai? Kodėl pasirenkami būtent tokie nusidėvėjimo laikotarpis?

Pastatų nudėvėjimas finansinėje ir mokestinėje apskaitoje paprastai yra atliekamas vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymo 1 priedėlyje nurodytais Ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos normatyvais. Įstatymo priedėlyje numatyta, kad nauji pastatai yra nudėvimi per 8 m. Realus pastato naudingo tarnavimo laikotarpis, žinoma, yra ilgesnis.

Ar Lietuvoje svarbu turėti nesąlyginę audito išvadą ar didelių bėdų nekyla ir tuomet, kai išvada su sąlyga?

Manyčiau, kad tikrai svarbu turėti nesąlyginę audito išvadą. Juk tai parodo ir finansų vadovo, ir viso finansų skyriaus, ir galų gale, įmonės vadovybės, profesionalumą.Žinoma, audituojant tam tikras bendroves įmonių grupės viduje, esant vieninteliam akcininkui, o bendrovei nesant listinguojamai vertybinių popierių biržoje, gali susidaryti įspūdis, jog švari audito išvada nėra būtina. Vis dėlto toks požiūris apgaulingas, nes vieną kartą praleista problema, besiformuojantis neatsakingas požiūris vėliau gali brangiai kainuoti. Mūsų bendrovėse visuomet, kiek tai įmanoma, siekiame nesąlyginių audito išvadų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Luminor“ žaliųjų garantijų limitą „Green Genius“ padidino iki 12 mln. Eur

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų...

Pramonė
12:30
LKU kredito unijų grupei ekonomikos perspektyvos susirūpinimo nekelia

Lietuvos kredito unijų grupės kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos...

Rinkos
11:36
VMI išlyga: neturinčiųjų išmaniojo kasos aparato po sausio 1 d. nebaus. Bet reikės įrodymų Premium

Įmonėms, kurios nuo kitų metų privalo nuolat teikti kasos kvitų duomenis VMI, tačiau iki numatyto termino...

Finansai
05:45
Neapmokėtos sąskaitos: metas įvertinti, kokia skolininkų finansinė būklė Premium

Iš atskirų įmonių pasiekia signalai, kad atsiskaitymų terminai yra prailgėję, „pakabintos“ sąskaitos, kurios...

Finansai
2022.08.09
Dėl sankcijų sustabdytus mokėjimus Lietuvos bankai turi patikrinti per tris savaites

Lietuvos komerciniai bankai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sustabdytus mokėjimus turi patikrinti ne...

Rinkos
2022.08.09
Liepą vidutinė metinė infliacija siekė 13,2% 4

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą...

Finansai
2022.08.09
„EMBank“ pirmąjį pusmetį padvigubino savo pajamas

„European Merchant Bank“ („EMBank“) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 131.000 Eur grynojo pelno, palyginti...

Rinkos
2022.08.09
Prezidento patarėjas: pirmiausia reikia didinti žmonių pajamas, vėliau galima svarstyti ir PVM maistui lengvatą 4

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM)...

Verslo aplinka
2022.08.09
Kliūtys dalyvauti viešajame pirkime: kada kvalifikacijos reikalavimai yra neteisėti? Verslo tribūna

Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų sąlygose gali numatyti tik tokius kvalifikacinius reikalavimus,...

Finansai
2022.08.09
Metinė infliacija Estijoje išaugo iki 22,8%, Latvijoje – 21,5% 5

Metinė infliacija visose trijose Baltijos valstybėse liepą viršijo 20%. Liepą didžiausia ji užfiksuota...

Finansai
2022.08.08
Kaip sudaryti saugią verslo sutartį, kai į akis žvelgia recesija Premium

Gausėjant ūkio nuosmukio ženklų, verslas turi ruoštis gyvenimui kur kas rizikingesnėmis sąlygomis. Sutartyse...

Finansai
2022.08.08
Kaip skolinasi verslas: atidumas, kitoks sėkmės vertinimas ir rudeninė pagalvė Premium

Verslas atidžiau planuoja investicijas ir atsisako tų projektų, dėl kurių sėkmės suabejoja. Mažėja...

Gazelė
2022.08.08
Metinė infliacija liepą priartėjo prie 22% ribos, ekonomistai įžvelgia piką 22

Metinė infliacija liepą padidėjo iki 21,6% nuo 20,5% birželį, o vidutinė metinė infliacija per dvylika...

Finansai
2022.08.08
Nepateikusiems duomenų JANGIS – ne viskas taip baisu, be bankų paslaugų jie kol kas nelieka Premium 1

Apie 110.000 juridinių asmenų – du trečdaliai turėjusių tai padaryti – dar nėra pateikę duomenų apie savo...

Finansai
2022.08.08
„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
2022.08.07
„Revolut“ klientai birželį ir liepą Lenkijoje išleido 7 mln. Eur 6

„Revolut“ klientų duomenys rodo, kad šiemet per birželio ir liepos mėnesius lietuvių išlaidos buvo rekordinės...

Prekyba
2022.08.07
TOP 50 statybos įmonių, I pusmetį sumokėjusių daugiausia mokesčių Premium

Per šių metų pirmąjį pusmetį 50 statybos įmonių į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sąskaitas pervedė...

Statyba ir NT
2022.08.06
Ataskaita: daugeliui Lietuvos įmonių problemų kelia laiku neįvykdyti įsipareigojimai

Maždaug aštuonioms iš dešimties Lietuvos įmonių problemų kelia laiku neįvykdyti skolininkų ir partnerių...

Finansai
2022.08.05
„Invega“ verslui per pusmetį skyrė 2.500 įmonių beveik 160 mln. Eur finansavimą 1

Nacionalinė plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pirmąjį 2022 metų pusmetį skyrė...

Verslo aplinka
2022.08.05
LBA: bankai laukia išaiškinimo, ar mokėjimus už tranzitą į Kaliningradą galima laikyti išimtinais

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš...

Verslo aplinka
2022.08.05

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku