Koncertų verslas vis labiau žvalgosi į Vakarus

Po kelių sėkmingų jaunų užsienio grupių ir atlikėjų koncertų didžiosiose šalies arenose šalies koncertų organizatorių dalis linkusi manyti, kad Lietuvoje jau susiformavo kritinė masė klausytojų, besidominčių šiuolaikine vakarietiška muzika, todėl verta orientuotis į šį nuolat augantį segmentą. VŽ „Savaitgalis“ domėjosi, kiek mūsų arenose liko vietos kasmet būriais į šalį traukiantiems „senukams“ ir Rusijos estrados liūtams, kurie „rūpestingai“ primena, kad kažkada buvome tos pačios šalies piliečiai.

Vasario 15 d. paauglių užgultoje „Siemens“ arenoje koncertavo jaunas britų atlikėjas Edas Sheeranas, į jo pasirodymą bilietai atsiėjo – 37–55 Eur. Nepraėjus nė dviem savaitėms, toje pačioje salėje 9.000 žiūrovų, sumokėję nuo 57 iki 188 Eur už bilietus, sykiu su pagyvenusiomis Rusijos estrados legendomis plėšė 60-metį švenčiančio šlagerių karaliaus, Vladimiro Putino numylėtinio Igorio Krutojaus dainas. Netrukus Kaune, „Žalgirio“ arenoje, koncertuos kiek priblėsusi žvaigždė iš Kanados Bryanas Adamsas, bilietai į jo koncertą kainuoja 43–72 Eur. O štai į balandžio pradžioje „Žalgirio“ arenoje vyksiantį Robbie Williamso koncertą nuo 76 Eur kainavę bilietai išpirkti per kelias dienas dar lapkričio pradžioje. Tai tik keli pavyzdžiai, kalbantys apie šiuo metu koncertų versle tvyrančias tendencijas.

Persistengė dėl kainos
„Nauja yra tai, kad pagaliau į Lietuvą atvežame koncertuoti pirmo ryškumo, t. y. A kategorijos žvaigždes, tokias kaip Lady Gaga, „Red Hot Chili Peppers“, Robbie Williamsas ar „Nickelback“, – vardija Aleksandras Karablikovas, „Live Nation Lietuvos“ (LNL) vadovas.
Buvo kalbama, kad LNL prieš pustrečių metų organizuotas jaunimo dievaitės Lady Gagos koncertas buvo ne tik įspūdingas, bet ir nuostolingas, nes net patys pigiausi, apie 72 Eur kainavę, bilietai didžiajai jos potencialių gerbėjų paauglių daliai buvo sunkiai įkandami.
„Tai, kad Edui Sheeranui ir kiek anksčiau Vilniuje koncertavusiai JAV grupei „OneRepublic“ pavyko pritraukti pilnas žiūrovų sales, duoda signalą, jog jaunimas nori ir gali eiti į savo mėgstamų atlikėjų koncertus. Tik reikia tinkamai sureguliuoti bilietų kainų politiką, kad nenutiktų kaip Lady Gagos koncerto rengėjams“, – sako Juras Vėželis, UAB „Seven Live“ vadovas, „Siemens“ arenos generalinis direktorius.
Remigijus Knabikas, Edo Sheerano koncertą organizavusios „Medusa Concert“ vadovas, taip pat mano, kad jaunimui skirtų koncertų daugės, nes tai – pati imliausia publika. Atsiradus tokioms svetainėms kaip „Spotify“, „Deezer“, „Youtube“, atsivėrė galimybės klausytis madingų atlikėjų ir grupių. Jau dabar galima pastebėti, kad šioje srityje atotrūkio beveik neliko, – lietuviški populiariausių atlikėjų sąrašai nelabai kuo skiriasi nuo vakarietiškų. Mes, koncertų organizatoriai, privalome į tai atsižvelgti.“

Po apdovanojimų pabrango
Ponas Knabikas džiaugiasi, kad derėtis dėl Edo Sheerano koncerto pradėjo tuomet, kai jis dar nebuvo toks žinomas kaip dabar. Kitu atveju jo pasirodymas Lietuvoje būtų vargiai įsivaizduojamas: „Kiek žinau, jau parduoti visi bilietai į tris jo koncertus, vasarą vyksiančius Londono Vemblio stadione. Spėju, kad po to, kai gavo du „Brit Awards“ apdovanojimus, jo honoraras išaugo kokius dvidešimt kartų. Dabar mes jo tiesiog nebeįpirktume.“

Anot p. Vėželio iš „Seven Live“, į didelių žvaigždžių koncertus žmones vilioja ne tik ryškus vardas: „Jiems tai tarsi garantija, kad renginys bus kokybiškas. Juk žinomi atlikėjai į renginius atsiveža daug geros apšvietimo ir garso technikos, pasirūpina koncerto vizualizacija. Žmonėms reikia stiprių emocijų, o tokių gali gauti tik dideliuose koncertuose.“
Vis dėlto vadinamųjų senukų, kurie pastaruosius dešimt metų kone kasmet koncertavo šalyje, nurašyti dar nereikėtų, sako p. Knabikas: „Nekalbu apie tuos baisius koncertus, į kuriuos suvažiuoja senos popsinės 9-ojo dešimtmečio žvaigždės, dainuojančios pagal fonogramą. Omenyje turiu tokius muzikantus kaip Bryanas Adamsas ar „Scorpions“, kurie rengia kokybiškus pasirodymus, surenka sales ir turi nuolatinių gerbėjų.“
Vaido Zdancevičiaus, UAB „Bravo Events“ (anksčiau bendrovė vadinosi „Makroconcert“ ir priklausė kitiems akcininkams) vadovo, teigimu, klausytojai iš tiesų tapo išrankesni ir mieliau perka bilietus į kokybiškus, madingus renginius nei į antrarūšius koncertus. „Pastaraisiais metais susiformavo kritinė jaunosios auditorijos masė, todėl rengti jos mėgstamų atlikėjų koncertus tapo rentabilu. Mes irgi reagavome į šiuos rinkos pokyčius – ėmėme rengti jaunimui skirtą festivalį „Granatos Live“, – sako p. Vaidas.

Antplūdžiai – ne dažni
Kviesdamasis net ir labai žinomą atlikėją, nė vienas koncertų organizatorius negauna garantijos, kad uždirbs didelį pelną, sako p. Karablikovas. Jo teigimu, tik pardavus visus bilietus į renginį galima tikėtis didesnių pajamų ir vienokio ar kitokio pelno. „Anšlaginių renginių Lietuvoje būna vos keli per metus. Kita vertus, nebūtinai tik labai didelės žvaigždės surenka pilnas arenas – stebuklų, nors ir retai, bet pasitaiko. Vis dėlto drįsčiau teigti, kad pelno ir išlaidų proporcijos skirtinguose renginiuose būna panašios“, – sako p. Aleksandras.
Pasak p. Vėželio, numatyti galimą pelną šiame versle apskritai sudėtinga. Nereti atvejai, kai vieną kartą ta pati grupė uždirba, o kitą kartą organizuodamas jos koncertą patiri nuostolių. „Be to, kai atlikėjas populiarus, jį atvežti nori ir kiti organizatoriai, tuomet automatiškai pakyla jo honoraras. Taigi, rizika didėja, o galimybė uždirbti mažėja“, – verslo subtilybes dėsto p. Juras.
„Pagrindiniai šios rinkos dalyviai per keletą metų nusistovėjo, juk didelius koncertus organizuoja vos kelios įmonės. Sakyčiau, kad konkurencija vis labiau mažėja, nes organizatoriai yra savotiškai pasidaliję muzikantus tarpusavyje ir stengiasi nepereiti kelio vienas kitam“, – teigia p. Karablikovas.
Vis dėlto naujokų, nesėkmingai mėginančių įlįsti į šį verslą, pasitaiko. Vieni tokių pažadėjo surengti rusų atlikėjo Boriso Moisejevo ir mago Peterio Marvey šou. Renginiai neįvyko, o bilietus į juos nusipirkę žmonės pinigų neatgauna iki šiol.
„Nauji rinkos dalyviai labai gadina reikalus – jie nesupranta kainų, išlaidas ne taip suskaičiuoja. Paskui vyksta bankrotai, žmonės neatgauna pinigų už bilietus. Liūdniausia, kad lietuviai pasitiki visais organizatoriais ir retai patikrina, kokios bendrovė slepiasi už tų renginių pavadinimų“, – sako p. Knabikas.

Rusų atvažiuoja rečiau?
Neįvykęs B. Moisejevo koncertas gal simbolizuoja tai, kad rusų atlikėjai mūsų šalyje nepageidaujami? Liūdna, tačiau „Bravo Events“ neseniai organizuotų Grigorijaus Lepso pasirodymų ir UAB „Gero laiko studija“ surengto jubiliejinio I. Krutojaus koncerto sėkmė verčia manyti priešingai.
„Tikėjomės, kad įvykiai Ukrainoje turės įtakos rusų atlikėjų koncertų lankomumui. Tačiau taip neatsitiko, jis išliko stabilus, manau, toks bus ir ateityje“, – santūriai kalba p. Zdancevičius iš „Bravo events“.
„Mes I. Krutojaus koncertu tikrai nesistengėme daryti jokios politikos, nors tokių kaltinimų girdėjome. Daugeliui užkliuvo, kad koncertas vyksta prieš pat rinkimus ir juo kaip tribūna gali pasinaudoti kurios nors partijos atstovai. Tačiau nieko panašaus nevyko. Tai buvo paprasčiausias koncertas – verslas, ir daugiau nieko“, – tikina Ridas Misiulis, koncertą organizavusios bendrovės „Gero laiko studija“ atstovas.
„Jau nuo praėjusių metų vidurio nekviečiame nė vieno atlikėjo iš Rusijos ir neturime tokių planų artimiausiu metu. Manau, kad kitaip elgtis būtų neetiška“, – sako p. Karablikovas.
„Seven Live“ rusų atlikėjų neveža mažiausiai penkerius metus, t. y. tiek, kiek aš čia dirbu. Koncertų versle nemažai subjektyvumo, nes rusiškos muzikos pats nemėgstu ir nesuprantu, tad Rusijos muzikantų ir nekviečiame. Pastebėjau, kad rusų koncertų sumažėjo, tačiau žiūrovų į juos susirenka daugiau nei anksčiau“, – dėsto p. Vėželis.

Komentarai