Biokuro konversijos nauda – minimali

Publikuota: 2015-03-22
svg svg
 

VŽ klausė esamų ir buvusių šalies pareigūnų, ekspertų, atsakingų institucijų vadovų, kaip jie įsivaizduoja, kaip toliau turėtų būti plėtojamas šalies šilumos ūkis. Kokia turėtų būti reguliavimo aplinka ir kokios šilumos sektoriaus konkurencijos sąlygos.

Kaip tvirtina Lietuvos šilumos gamintojų asociacijos (LŠTA) atstovai, pernai Lietuvoje šilumos gamybai, skaičiuojant naftos tonos ekvivalentu (tne), buvo sudeginta daugiau biokuro nei gamtinių dujų. Vytautas Stasiūnas, LŠTA prezidentas, šių metų pradžioje skelbė apie biokuro konversijos lūžį šalies energetikos sektoriuje: 2014-aisiais Lietuvoje suvartotai šilumai pagaminti sunaudota 437 tūkst. tne biokuro ir 363 tūkst. tne gamtinių dujų.Nors Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) turimi duomenys rodo, kad biokuro dalis gaminant šilumą pernai siekė tik 40%, diduma ekspertų sutaria, jog šilumos gamybai naudojamo biokuro kiekis toliau tik didės, o dujų – mažės. Ypač jeigu UAB „Lietuvos energija“, kaip planuoja, iki 2017–2018 m. pastatys šilumos gamybai skirtus atliekų ir biokuro deginimo įrenginius Vilniuje ir Kaune.Biokuro poreikis, pasak LŠTA prognozių, turėtų išaugti iki 600–700 tūkst. tne. Gamtinių dujų atitinkamai sumažėti iki 100–190 tūkst. tne.Tačiau LŠTA pateikiami vidutinių šilumos kainų Lietuvoje duomenys rodo, kad šilumos kainų kreivė nuo spartėjančios biokuro konversijos plėtros tebepriklauso daug mažiau nei nuo gamtinių dujų kainų svyravimo. Šilumos gamintojai, be to, įspėja, kad šilumos sektorius netrukus gali patirti perteklinių investicijų problemą, kuri, esant dabartinėms sąlygoms, gali turėti neigiamos įtakos vartotojams.1. Ar galima sakyti, kad biokuro konversija šilumos ūkyje vartotojams nedavė apčiuopiamos naudos, nors daugėja biokurą deginančių šilumos gamybos įrenginių, o biokuro rinkos kaina (skaičiuojant biokuro tne vs. gamtinių dujų tne) yra daugiau nei perpus mažesnė?2. Kodėl šilumos kainos galutiniams vartotojams netapo gerokai mažesnės, o jų gaunamos sąskaitos už šilumą labiau priklausė nuo dujų kainų svyravimo, o ne biokuro konversijos pažangos?3. Kokių reguliavimo ar kitų administravimo priemonių turėtų imtis valdžia, kad vis dėlto biokuro konversijos nauda pasiektų vartotojus?

Vyriausybė nesiima užtikrinti investuotojų pelno

Algirdas Butkevičius, ministras pirmininkas

1. Nesutinku su šiuo teiginiu. Jeigu lyginsime šilumos kainų skirtumus konkrečiose savivaldybėse, kuriose šilumos gamyboje dominuoja gamtinės dujos ir kuriose biokuras, pastebėsime, kad šilumos kainos 30–40% mažesnės daugiau biokuro naudojančiose savivaldybėse.Remiantis 2015 m. vasario šilumos kainų statistika, daugiau biokuro naudojančiuose miestuose – Utenoje, Mažeikiuose, Šilalėje, Molėtuose, Varėnoje – šilumos kaina svyruoja nuo 4,93 iki 5,61 Eur ct už kWh, o Prienuose, Joniškyje, Nemenčinėje, Šalčininkuose, kur daugiau naudojama gamtinių dujų, šilumos kaina svyruoja nuo 8,96 iki 8,37 Eur ct už kWh.Tačiau reikia pripažinti, kad didesnis biokuro sunaudojimas ne visur turėjo vienodą poveikį šilumos kainoms. Nors biokuras gerokai pigesnis už gamtines dujas (šiandien kainuoja 130–150 Eur už tne, o gamtinės dujos 350–400 Eur už tne), įrengti 1 MW šiluminės galios elektrinę, kurenamą biokuru, kainuoja apie 300 tūkst. Eur, o dujomis apie 50 tūkst. Eur. Todėl prieš priimant sprendimus dėl kuro balanso pakeitimo investuojant į brangesnius biokuro pajėgumus buvo būtina racionaliai suplanuoti galingumus ir užtikrinti optimalų jų darbą, kuris garantuotų didžiausią naudą vartotojams.Lietuvoje gerai išplėtota centralizuotai tiekiamos šilumos sistema, tačiau neišnaudotas kogeneracijos – efektyvios šilumos ir elektros energijos gamybos vienu metu – potencialas, padedantis spręsti ne tik šilumos kainų mažinimo, bet ir konkurencingo apsirūpinimo vietos elektros energija klausimus. Dar 2011 m. inicijuoti Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai, įtvirtinantys konkurencijos principus šilumos ūkyje, nepriklausomiems šilumos gamintojams sudarė sąlygas visą naudą iš pigesnio biokuro panaudojimo pasilikti sau, o vartotojams iš to nebuvo beveik jokios naudos.2013 m. Vyriausybei pateikus projektą buvo priimtas Šilumos ūkio įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatyta privaloma kainodara ir nepriklausomiems šilumos gamintojams, gavusiems valstybės paramą. Kauno mieste šilumos tiekėjui naudojant ES paramos lėšas pradėjus statyti savo biokuro katilines, iš nereguliuojamų šilumos gamintojų jau pasigirsta kalbų apie nelygiavertes konkurencijos sąlygas ir norą dirbti „sureguliuotoje“ aplinkoje. Noriu atsakingai pasakyti, kad kiekvienas investuotojas pats prisiėmė riziką, o Vyriausybė negali ir negarantuos jų būsimo pelno vartotojų sąskaita.2. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Lietuvoje per dvejus metus – nuo 2012 m. iki 2014 m. – sumažėjo apie 19%. Numatoma, kad 2015 m. šildymo sezonu vidutinė šilumos kaina Lietuvoje dar sumažės iki 10%. Savivaldybėse, kurių šilumos gamybos kuro balanse dominuoja gamtinės dujos, šilumos kainos 30–40% didesnės, nei ten, kur daugiau naudojama biokuro. Akivaizdu, kad galutinis vartotojas turėjo naudos.3. Šiuo metu didžiausias dėmesys skiriamas Vilniaus ir Kauno kogeneracinių elektrinių projektams. Juos įgyvendinus šiuose miestuose šilumos poreikis būtų užtikrintas efektyviai derinant atliekų tvarkymo, šilumos kainų mažinimo ir konkurencingos vietos elektros energijos gamybos tikslus vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Numatoma, kad įgyvendinus projektus šilumos energijos gamybos kaina Vilniuje ir Kaune sumažės apie 30%, palyginti su 2013 m., o nauji gamybos įrenginiai patenkins iki 60% Vilniaus ir Kauno centralizuotos šilumos poreikio ir gamins konkurencingą elektros energiją, taip bus išvengta papildomo elektros vartotojų rėmimo elektros tarifu.

Investuotojai turi konkuruoti, o ne naudotis sistemos silpnumu

Rokas Masiulis, energetikos ministras

1 ir 2. Iš dalies tai problema. Dalis miestų, kurie šilumos gamybai naudojo biokurą, didesnę naudos dalį atidavė vartotojams, o kituose miestuose ji atiteko gamintojams. Taip pat ir nereguliuojami gamintojai, kurie degina biokurą, tą naudą pasiėmė sau. Jie siūlo rinkai kainą, nedaug mažesnę už tą, kurią pateikia neefektyviausias šilumos gamybos priemones naudojantys operatoriai.3. Kalbėdamas apie efektyviausius šios problemos sprendinius, iš pradžių turėčiau pasakyti, kad „Lietuvos energijos“ projektai Vilniuje ir Kaune yra geras būdas keisti padėtį. Žinoma, pirmiausia statant didelius ir gana efektyvius šilumos gamybos įrenginius. Kituose miestuose galbūt reiktų įvertinti unikalią padėtį ir problemas spręsti bendradarbiaujant su savivaldos institucijomis. Toliau, remiantis dabartine praktika, reiktų suformuoti ir pasiūlyti naują šilumos ūkio valdymo metodą, kuris skatintų gamintojus iš tikrųjų konkuruoti, o ne vien naudotis sistemos silpnumu. Visų biokuro katilinių gamintojų reguliavimas būtų sudėtingas dalykas. Nes reguliuojama įmonė turi būti tikra, kad jos pagaminta šiluma bus privalomai supirkta. Taigi, jeigu visi rinkos dalyviai turėtų užtikrinamus pardavimus, būtų chaosas. Nes, atrodo, Kaune yra ir reguliuojama rinka, ir užtikrinami tarifai, tačiau problemos tai neišsprendžia.Dujos turi likti vienu pagrindinių energijos šaltinių.

Giedrė Kaminskaitė-Salters, prezidentės patarėja ekonomikos klausimais, patarėjų grupės vadovė

1. Maždaug 70% vartotojo mokamos šilumos kainos sudaro kuro dedamoji. Būtent kuro pigimas ir buvo svarbiausias veiksnys, kuris lėmė šilumos kainos kritimą pastaraisiais metais: VKEKK duomenimis, nuo 2014 m. sausio iki 2015 m. sausio centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sumažėjo 9,2%. Tiesa, didžiausią įtaką šilumai pigti padarė atpigusios dujos: nuo 2014 m. vasario gamtinių dujų (t. y. vis dar plačiausiai naudojamo kuro) kaina mažėjo net 14%. O biokuro kaina per metus pasikeitė nesmarkiai – tam galėjo turėti įtakos ir aplinkybė, kad 2014 m. reguliuojamos šilumos tiekimo įmonės biržoje privalėjo įsigyti tik 10% naudojamo biokuro. 2015 m. – mažiausiai 50% biokuro, todėl šio vidutinė kaina turėtų sumažėti. „Baltpool“ duomenimis, biržoje sudarant sandorius perkamas biokuras 2015 m. sausį buvo tiekiamas 20% pigiau nei buvo vidutinė šalies biokuro kaina.2. Iki šiol dar nejaučiame lūžio kuro vartojimo srityje padarinių: nors biokuras daugiau nei du kartus pigesnis už gamtines dujas, biokuro dalis šilumos tiekėjų perkamo kuro balanse nuo 2010 m. iki 2015 m. šalies mastu išaugo tik nuo 20% iki 40% (VKEKK duomenys). Nuo 2015 m. biokuras šilumos gamybos sektoriuje, tikimasi, pradės vyrauti ir tai teigiamai veiks šilumos kainas. Šią prielaidą patvirtina ir VKEKK: centralizuotai tiekiama šiluma daugiausia pinga tuose miestuose, kurie šilumą pradeda gaminti iš biokuro.3. Vien biokuro plėtra savaime neužtikrins geriausios kainos centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojams. Būtina stiprinti sektoriaus skaidrumą – tiek biokuro, tiek šilumos iš biokuro gamintojai turi realiai konkuruoti, o ne imituoti konkurenciją. Kuriant konkurencijai palankią aplinką, svarbus vaidmuo tenka įstatymų leidėjams, reguliuotojui, savivaldybėms, galų gale – pačioms įmonėms. Be to, biokuro gamintojai ir naudotojai turi jausti konkurenciją iš išorės – atliekų deginimas, kogeneracija, geoterminė energija, kitų rūšių kuras turi išlikti rinkoje ir skatinti biokurą naudojančias įmones ieškoti vartotojams palankiausių sprendimų, taip pat vengiant perteklinių investicijų į sektorių, racionaliai naudoti šios rūšies vietos kurą ir užtikrinti, kad nebūtų keliama žalos aplinkai rizika, ypač mūsų miškams. Gamtinės dujos kaip universalus, palyginti ekologiškas, patogus, pingantis kuras, į kurio tiekimo ir skirstymo infrastruktūrą per pastaruosius dešimt metų Lietuva ir ES investavo milžiniškas sumas, taip pat privalo išlikti kaip vienas pagrindinių energijos šaltinių.

Atsipirkus investicijoms – į konkurencinę aplinką

Arvydas Sekmokas, buvęs energetikos ministras

1. Deja, reikia sutikti, kad didelės naudos Lietuvos šilumos vartotojams biokuro konversija nedavė, nors kai kuriose savivaldybėse šilumos kaina dėl naudojamo biokuro yra pastebimai mažesnė.2. Daryti apibendrinimus šiek tiek rizikinga, nes situacija atskirose savivaldybėse skyrėsi. Pirmiausia biokuro rinka plėtota lėtai, o konkurencija buvo nepakankama. Stambūs biokuro tiekėjai (pvz., „Bionovus“) sugebėjo nustatyti savo sąlygas. Antra – šilumos gamintojui pasirinkus gamybos technologiją (dujas ar kietąjį kurą / biokurą) dėl atliktų investicijų pereiti prie kitos technologijos nėra kaip. Tai reiškia, kad kuro rūšių konkurencijos nėra, dujų kainos mažėjimas neturėjo įtakos biokuro kainai ir, atvirkščiai, biokuro kaina neturėjo tiesioginės įtakos dujų kainai. Nors „Lietuvos dujų“ privatizavimo sutartyje ir buvo numatyta, kad dujų kaina turi būti nustatoma įvertinant kitų energijos šaltinių vietos rinkoje kainas. Dujų kaina buvo susieta tik su mazuto ir krosnių kuro kaina. Taigi buvo lyg ir du atskiri šilumos sektoriai su skirtingomis kainomis. Didžiosiose savivaldybėse, į kurias įleisti skirtingi gamintojai, biokurą naudojantys gamintojai šilumos kainą nustatė atsižvelgdami į tai, kokią dalį šilumos pagamindavo. Paprastai ji nebuvo didelė.3. Pirmiausia reikia stiprinti biokuro rinką ir konkurenciją joje. Tai pamažu vyksta – didinamas privalomas biokuro pirkimas biržoje. Kitas labai svarbus veiksnys – gamintojų konkurencijos skatinimas. Vyksta aktyvi lobistinė veikla, siekiant neįsileisti naujų gamintojų. Girdime, kad nereikia tariamai perteklinio gamybos pajėgumo. Tai prieštarauja realiai galimybei mažinti šilumos kainas.Be to, tebegalioja ydinga teisės aktų nuostata, kad vieni šilumos gamintojai yra reguliuojami, kiti – ne. Tai leidžia nereguliuojamiems gamintojams nustatyti tik simboliškai mažesnę nei reguliuojamo gamintojo kainą. Taip investicijos atsiperka per nepagrįstai trumpą laiką ir yra pasiekiami didžiuliai antpelniai. Neabejotinai būtina stiprinti reguliavimą taip, kad būtų paskata ateiti naujiems gamintojams, investicijų atsipirkimas turi būti pagrįstas. Atsipirkus investicijoms, gamintojai turi veikti konkurencinėje aplinkoje.

Reguliavimo aplinka nesureagavo į biokuro konversijos pažangą

Jaroslavas Neverovičius, buvęs energetikos ministras

1. Sugretinus grafikus, matyt, sunku apginti tezę, kad biokuro konversija vyko drauge su kainų mažėjimu. Tačiau vartotojams palanki kainų dinamika buvo pastebima mažose savivaldybėse, ypač ten, kur buvo mažiausios biokuro kainos. Kadangi Vilniaus ir (iki tam tikro laiko) Kauno gamintojai pagamintos šilumos kainas nustatydavo pagal gamybos, deginant dujas, savikainą, mažuosiuose miestuose pasiekto efekto bendroje statistikoje nematyti.2 ir 3. Biokuro projektų plėtotojai siekė kuo greitesnės kapitalo grąžos, taip pat, nesant pakankamos konkurencijos ir bijodami reguliavimo aplinkos pasikeitimų, parduodavo šilumą už nedaug mažesnę kainą negu šilumos, pagamintos iš dujų. Kauno atvejis rodo, kad, atsiradus pakankamai konkurencijai, šilumos kainos gerokai sumažėjo. Manau, kainų mažėjimas bus dar labiau pastebimas padidėjus konkurencijai, efektyviau veikiant biokuro biržai, sutvarkius reguliavimo sistemą, kuri nesugebėjo greitai sureaguoti į biokuro konversijos pažangą.

Dabartinė rinkos sistema „valgo pati save“

Darius Biekša, VKEKK pirmininko pavaduotojas

1 ir 2. Plačiai kalbama, kad dujos yra apie du kartus brangesnis kuras už biokurą, tačiau tikrai nedažnai užsimenama, kad biokuro deginimo nuolatinės sąnaudos (5–6 Lt ct už kWh) yra apie 3 kartus didesnės nei naudojant visiškai automatizuotus dujinius kuro deginimo įrenginius (1,5–2 Lt ct už kWh). Taigi galutinės visos biokuro deginimo kainos suminis efektas vartotojui menksta.Nemaža dalis biokuro deginimo įrangą naudojančių gamintojų rinkoje elgiasi tarsi turėtų dujinius įrenginius. Turiu omeny nereguliuojamus šilumos gamintojus (NŠG). Rinkos atvėrimo laikotarpiu (Kaunas, Vilnius, Klaipėda) tokiais įrenginiais, nors ir deginančiais biokurą, pagaminta šiluma parduodama už artimą lyginamosioms sąnaudoms kainą. T. y. žalos vartotojui tokie NŠG nesukuria (parduoda už kainą, už kurią kitu atveju pagamintų dujiniai centrinių šilumos tinklų (CŠT) įrenginiai), bet ir tiesioginės naudos vartotojas pereinamuoju laikotarpiu nejunta. Taigi faktiškai deginamas biokuras, o vartotojų sąskaitų atžvilgiu faktas – dujos. Todėl reformuojama sektoriaus struktūra kuriant rinką (svarbu: galutinė rinkos struktūra ir pagrindiniai veikimo mechanizmai nėra aiškiai identifikuoti, rinkos plėtra aiškiai nesubalansuota ir, regis, „pati save valgo“), bet mažinamos vartotojo patiriamos sąnaudos.Realią naudą šilumos vartotojams duoda CŠT įmonėse sumontuoti biokuro įrenginiai, kurie pagal galiojančią rinkos organizavimo struktūrą yra kainos signalo formuotojai. Akivaizdu, kad pastaruoju metu biokuro konversija didžiąja dalimi rėmėsi investicijomis NŠG pusėje, todėl ir galutinis efektas ne toks geras, kokio norėtųsi. Būtent dėl to pastaruoju metu bandome įsiūlyti Energetikos ministerijai pervertinti Šilumos ūkio įstatyme užfiksuotą šilumos rinkos struktūrą, kad būtų optimizuota jau pastatytų NŠG įrenginių nauda vartotojams.Nereikia pamiršti ir „nepavykusių investicijų“, kai buvo investuojama į per didelius arba brangesnės technologijos biokurą deginančius įrenginius. Priežasčių tam yra daug: planavo miestelio augimą, tačiau dėl emigracijos faktiškai gavo susitraukimą, katilų kokybė („dažniau yra remontuojami, nei dirba“) ir kt. Problema kyla, nes reikia padengti blogąsias investicijas. Jeigu tai būtų privatus NŠG, tai būtų jo problema (faktinis nuostolis, bankrotas, nes jam garantija nesuteikiama), bet jeigu tai įvyko savivaldybės įmonėje, kas turėtų padengti nuostolius (čia vėl iškyla klausimas dėl kompetencijų pasidalijimo tarp CŠT įmonės, savivaldybės ir VKEKK – kas turėjo įvertinti riziką ir pasakyti, kad prognozės per daug drąsios?) Kitas koncepcinis klausimas, ar NŠG gali apskritai atsirasti konkurencinis spaudimas? Jis akivaizdžiai yra ne šildymo sezono metu (Kaunas, Klaipėda), tačiau per jį pagaminama viso labo 20–25% visos metinės šilumos. Tam, kad konkurencija būtų šildymo sezono metu, iš esmės reikia sudubliuoti esamas CŠT šilumos gamybos galias su lygiagrečiai pastatytomis NŠG galiomis. Tai kelia daug klausimų, žvelgiant į tai iš inžinerinių, ekonominių, pagaliau logikos pozicijų.3. Šis klausimas yra esminis ir, deja, priklauso ne vien nuo VKEKK, bet ir nuo Vyriausybės, taip pat Energetikos ministerijos. Norint ką nors toliau struktūriškai pakeisti, būtina keisti Šilumos ūkio įstatymą. VKEKK jau išnaudojo beveik visą lankstumą moderuodama šilumos rinkas atskirose miestuose. Mano manymu, toliau galimi trys pagrindiniai keliai su atitinkamomis jų modifikacijomis:a) esamos situacijos tąsa – konkuruojant CŠT ir NŠG visomis kainomis. Pliusas tas, kad būtų išlaikoma ir užfiksuojama dinaminė rinkos struktūra (su mėnesio aukcionais). Neišvengiamai CŠT prarastų būtinųjų sąnaudų padengimo garantiją, t. y. jie turės visa kaina laimėti aukcionus norėdami gauti pastoviąsias ir kintamąsias sąnaudas (dabar gauna ir nelaimėję). Būtina suvienodinti CŠT, NŠG ir rNŠG dalyvavimo rinkoje teises (būtinas detalaus reguliavimo atitraukimas). Neabejotinas to padarinys – šilumos kainos galutiniam vartotojui trumpuoju laikotarpiu augs. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu kainos turėtų normalizuotis, bet tai, kad kitose šalyse nėra tokios patirties, neleidžia daryti ilgalaikių lyginamųjų vertinimų.b) keisti esamą padėtį: konkurenciją rinkoje (mėnesio aukcionus) pakeisti konkurencija dėl rinkos (ilgalaikių sutarčių). Sudarant 7–12 metų trukmės sutartis, būtų galima skelbti aukcionus atskiriems galios segmentams. Pasirašant ilgalaikes sutartis su aiškiai nustatyta superkamos šilumos kainos kitimo formule. Reguliavimas šiuo atveju turėtų smarkiai atsitraukti, nes šilumos gamyba būtų užtikrinta dvišaliais sandoriais. Reguliuotojas galėtų būti monopolinių paslaugų, – gamybos balansavimo, gamybos rezervavimo, didžiausios paklausos gamybos, šilumos transportavimo, – kurios liktų CŠT kompetencija, prievaizdu. Tikėtina, kad šiuo atveju NŠG iš karto nusileistų iki socialiai priimtinų pelno normų (užtikrinama rinka ilgam periodui). Atsirastų tikimybė pritraukti rimtų ilgalaikių investuotojų su savo technologijomis ir pan.c) grįžti į monopolinę sistemą.

Naują automobilį Lietuva stato į garažą

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas:

1 ir 2. Turbūt reikėtų analizuoti ne visą rinką, o atskiras savivaldybes – galbūt dabar kai kuriose savivaldybėse biokuro sukurta nauda „paskęsta“ bendroje šalies statistikoje?Vis dėlto manau, kad perėjimo prie biokuro nauda hiperbolizuojama, – lyginama tik biokuro ir dujų kaina, ir tik šiandien. Tačiau čia yra du svarbūs „bet“. Pirma, tam, kad savivaldybė pradėtų naudoti biokurą šilumos gamybai, ji turi daug investuoti, o tos investicijos vėliau matomos ir šilumos gaminimo kainoje. Tačiau tai biokuro naudojimą propaguojantys ekspertai dažniausiai nutyli. Antras svarbus momentas – šiandien biokuru gaminti šilumą yra pigiau nei gamtinėmis dujomis, o kaip bus po penkerių metų? Tampa akivaizdu, kad pasaulinė gamtinių dujų pigimo tendencija nėra trumpalaikė, o biokuro kainų kryptis tik viena – didėti. Sparčiai išaugus biokuro naudojimui daugelyje savivaldybių gali susidaryti ir jo trūkumas, o tai dar labiau pakeltų kainas.Yra dar viena didelė problema, susijusi su perėjimu nuo gamtinių dujų prie biokuro. Lietuva investavo į suskystintų gamtinių dujų terminalą, dujų tiekimo infrastruktūrą, svarstoma investuoti ir į gamtinių dujų saugyklas. Tuo pačiu metu nukreipti milžiniškas investicijas į dujų infrastruktūrą ir mažinti jų naudojimą investuojant į biokurą naudojančias katilines atrodo labai nesuderinta ir nenuosekli strategija. Dujų suvartojimas ir taip natūraliai mažėja, o tai reiškia, kad visi infrastruktūros išlaikymo kaštai kris vis mažesniam skaičiui vartotojų ir jie gali visai nepajusti pingančių dujų naudos. Lietuva nusipirko naują automobilį, bet nori jį pastatyti į garažą ir nusipirkti metinį troleibuso bilietą.Straipsnis kovo 13 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Grigeo“ grupė ketvirčio pelną augino 24%

Per tris 2020 m. mėnesius „Grigeo“ įmonių grupė, kurią sudaro AB „Grigeo“, UAB „Grigeo Packaging“, UAB...

Pramonė
2020.05.26
„Investors‘ Forum“ metų investuotoju pripažino „Vakarų medienos grupę“

Asociacija „Investors‘ Forum“ antradienį apdovanojo įmones, asmenybes ir iniciatyvas, kurios praėjusiais...

2020.05.26
Baimindamasi Kinijos perpirkimų, Lenkija blokuos priešiškus įsigijimus Premium

Lenkijos vyriausybė pritarė įstatymų pataisoms, leidžiančioms blokuoti trečiųjų šalių investicijas į...

Pramonė
2020.05.26
„Grigeo Klaipėda“ skundžia naujus draudimus: labiausiai baudžiami darbuotojai 3

Klaipėdos prokuratūrai nepatenkinus „Grigeo Klaipėda“ prašymo leisti atlikti statybos darbus Dumpiuose...

Pramonė
2020.05.26
Nauja avarija „Orion Global PET” gamykloje Klaipėdoje 

Antradienį įvyko gedimas PET granulių gamybos įmonėje „Orion Global PET“ Klaipėdoje. Dėl incidento evakuoti...

Pramonė
2020.05.26
„Litgrid“ ir Lenkijos PSE pasirašė sutartį dėl „Harmony Link“

Lietuvai ir Lenkijai planuojant tiesti jūrinį elektros kabelį „Harmony Link“, šalių elektros perdavimo...

Pramonė
2020.05.26
Teikiama paraiška EK antrajam sinchronizavimo etapui 

Baltijos šalims sinchronizuojant elektros tinklus su žemynine Europa, šių valstybių ir Lenkijos elektros...

Pramonė
2020.05.26
„Litgrid“ akcininkai pritarė sutarčiai su Lenkijos PSE tiesiant „Harmony Link“

Elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ akcininkai pirmadienį pritarė sutarčiai su Lenkijos...

Pramonė
2020.05.25
„Volkswagen“ Vokietijoje pralaimėjo svarbią bylą prieš klientus

Vokietijos teismas priėmė sprendimą, kad „Volkswagen“ mokės kompensacijas automobilių su taršos duomenis...

Automobiliai
2020.05.25
Drabužių siuvimo „Grosso Moda Lithuania“: praradome 3 mėnesių apyvartą  Premium

Nyderlandų kapitalo Ukmergės drabužių siuvimo ir prekybos UAB „Grosso Moda Lithuania“ dėl COVID-19 pandemijos...

Pramonė
2020.05.25
Lietuva ir Baltarusija susitarė dėl pranešimo apie branduolinę avariją

Lietuva ir Baltarusija pirmadienį pasirašė susitarimą dėl ankstyvojo pranešimo apie branduolinę avariją ir...

Verslo aplinka
2020.05.25
„Panevėžio stiklas“ 11,3 mln. Eur mažina įstatinį kapitalą

AB „Panevėžio stiklas“ mažina įstatinį kapitalą 11,3 mln. Eur. Tai praėjusią savaitę nutarė įmonės...

Pramonė
2020.05.25
SBA baldų įmonės pradeda dirbti visu pajėgumu 

SBA grupei priklausančio didžiausio Baltijos šalyje baldų sektoriaus įmonės visiškai atnaujino veiklą ir nuo...

Pramonė
2020.05.25
Milžinės „Meyer Werft“ įmonė Skaidiškėse didina gamybą, kuria darbo vietas Premium 5

Prieš ketverius metus įkurta plieninių plokščių kruiziniams laivams gamintoja „MS Maritime“, kurios...

Pramonė
2020.05.25
Į Klaipėdą atplaukė naujas dujų krovinys iš JAV 3

Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalą šeštadienį atplaukė naujas didelis dujų krovinys iš...

Pramonė
2020.05.23
„Amber Grid“ laimėjo ginčą su „MT Group“ 

Gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ Apeliaciniame teisme laimėjo ginčą su...

2020.05.22
„Grigeo Klaipėda“ prašo pakeisti taršos leidimą 1

Kuršių marias nevalytomis atliekomis teršusi kartono gamybos įmonė „Grigeo Klaipėda“ Aplinkos apsaugos...

Pramonė
2020.05.22
Energijos vartojimo efektyvumas – būdas paskatinti ekonomiką Verslo tribūna

Lietuvos ekonomiką paskatins verslas, siekdamas savo veiklą padaryti efektyvesne. Taip verslo diskusiją...

Pramonė
2020.05.22
PET granulių gamykloje Klaipėdoje evakuota dalis darbuotojų

Klaipėdos LEZ UAB “Orion Global PET” gamykloje biokuro katilinės šildymo sistemoje pratekėjo šilumnešio...

Pramonė
2020.05.22
Keturių mėnesių apdirbamosios gamybos nuosmukis — 1,4% 

Balandžio mėnesį, palyginti su 2019 m. balandžiu, pašalinus darbo dienų įtaką, visos pramonės produkcijos...

Pramonė
2020.05.22

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus