Operatorių žingsnis į IT paslaugų rinką

Šią savaitę UAB „Omnitel“ paskelbė, kad savo klientams pasiūlys „Samsung Knox“. Tai verslo mobilumo valdymo sprendimas, leidžiantis centralizuotai ir nesudėtingai administruoti darbuotojams išduotus arba jų asmeninius išmaniuosius telefonus, užtikrinti jų duomenų saugumą. Tą pačią „Samsung“ paslaugą jau kelis mėnesius teikti pasirengusi ir UAB „Bitė Lietuva“.

Kita vertus, nei viena iš bendrovių klientų šioms paslaugoms dar neturi.

Į IT bendrovių lauką telekomunikacijų įmonės braunasi, nes dėl praūžusių kainų karų ir neigiamų Lietuvos demografinių tendencijų jų pajamos iš mobiliojo ryšio ir įrenginių pardavimo bendrai mažėja. Žingsnis į kitą rinką leistų uždirbti daugiau. Apie tai sausio pabaigoje, pristatydamas bendrovės rezultatus, kalbėjo Danas Strombergas, „Omnitel“ generalinis direktorius.

Kita vertus, mobiliųjų įrenginių valdymo (angl. Mobile device management – MDM) sprendimai darosi vis aktualesni, darbuotojams vis plačiau naudojantis mažų mažiausiai el. paštu savo telefonuose. Tiekėjai ragina verslą suvokti grėsmę, kylančią, kai iš esmės nešifruojami duomenys keliauja viešais tinklais, ir užtikrinti tokio paties lygio apsaugą, kokia įprastai taikoma darbuotojų kompiuteriuose.

MDM sprendimų yra nemažai, kiekvienu atsižvelgiama į skirtingus poreikius. „Samsung“ giriasi, kad kompanijos sukurtas „Knox“ ypač geras tuo, jog tinka įmonėms, turinčioms „atsinešk savo prietaisą“ (angl. Bring your own device) politiką. Jei darbuotojų asmeniniai telefonai turi bent „Android 4.0“ arba „iOS 6“ operacines sistemas, juos galima pajungti prie centralizuoto valdymo – nustatyti slaptažodžius, konfiguruoti el. paštą, matyti įrenginių ir programėlių informaciją, jas įdiegti. Yra galimybė vartotojui nustatyti paskutinę įrenginio buvimo vietą jį praradus, o administratoriui – ištrinti jo informaciją. O jei tai dar ir „Samsung“ telefonai, juose galima kurti atskiras darbo ir asmenines aplinkas.

Gerų dar nėra

„Diskomforto nejaučiame. Ar padidės konkurencija? Bus matyt. Žiūrėsim kiek pasiteisins toks atskiras sprendimas“, – VŽ paklaustas, kaip vertina operatorių žingsnį į IT paslaugų rinką, sako Dalius Butkus, UAB „Blue Bridge“ generalinis direktorius.

Anot jo, yra „visa eilė“ MDM sprendimų, juos siūlo ir „Blue Bridge“. Tačiau problema – jie, kaip ir „Samsung“ atveju, veikia atskirai nuo kompiuteriams skirtų platformų. Vis dėlto p. Butkus tikisi, kad netrukus atsiras ir patogių galimybių valdyti visus įmonės įrenginius viena sistema.

„MDM sprendimai dar nėra išbaigti, čia tik pradžia. Jie dar evoliucionuos ir persipins su kitomis valdymo sistemomis. Tai turės integruotis“, – sako jis, pažymėdamas, kad „gerų sprendimų“ dar nėra.

Anot „Blue Bridge“ vadovo, Lietuvoje poreikis šioms paslaugoms kol kas mažai suprantamas, nors „faktas, kad jis yra“.

Planuoja 100 klientų

„IT kompanijos, jei parduodavo mobiliųjų įrenginių sprendimus, prašydavo sumokėti iš karto už ilgalaikę licenciją. Tai dažnai įmones sulaikydavo nuo tokio pakankamai didelės apimties pirkimo“, – apie tai, kuo skiriasi „Omnitel“ ir kitų paslaugų tiekėjų pasiūlymas, kalba Justinas Čečiurka, bendrovės produktų vadovas. Operatorė siūlo mokėjimą kas mėnesį, kaip ir už kitas paslaugas.

„Omnitel“ planuoja per metus pasirašyti sutartis su 100 klientų. Rinkoje poreikis, bendrovės manymu, yra.

„Šį sprendimą buvo galima išbandyti nemokamai. Ir buvo nemažai įmonių, kurios tai padarė ir liko patenkintos“, – VŽ sako Justinas Čečiurka, „Omnitel“ produktų vadovas.

Kita vertus, jis visgi pripažįsta, kad iš dalies paklausą dar reikia kurti. „Samsung Knox“ p. Čečiurka vadina „startu“ ir žada daugiau su verslo mobilumu susijusių sprendimų.

„Omnitel“ paslaugos kaina – 0,8 Eur vienam telefonui per mėnesį, be PVM. Su skirtingų aplinkų sukūrimu – 2,88 Eur.

„Bitė“ kainos nenurodo. Žana Jakevičienė, bendrovės atstovė spaudai, VŽ sako, kad paslauga gali būti įtraukiama į bendrą pasiūlymą kartu su įprastinėmis mobiliojo ryšio paslaugomis kaip „pridėtinė vertė“, už kurią nėra papildomai mokama. Tiesa, bendrovė, skirtingai nei „Omnitel“ kuri veikia kaip paslaugos tiekėja, šiuo atveju tik „informuoja ir konsultuoja“ savo klientus, sako p. Jakevičienė.

Laukia paklausos

„Šios paslaugos šiandien neturime. Taip, mes ją puikiai žinome, jau svarstėme ją tiekti prieš metus ar pusantrų. Bet iki šiol nepasiūlėme, nes mūsų klientų tarpe nejaučiame poreikio. Ne vieną kartą apklausėme, kalbėjomės – jie šiandien už šią paslaugą papildomai mokėti nėra pasiruošę“, – VŽ sako Andrius Baranauskas, UAB „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims.

Bendrovės poziciją jis grindžia tuo, kad kiekviena paslauga kainuoja ir netiesiogiai.

„Žiūrime paprastai: jei esi mūsų klientas, moki už paslaugą. Jei mes tiekiame paslaugą, kurios tau nereikia, vis tiek tuos kaštus kažkas turi padengti“, – sako „Tele2“ atstovas.

Ne visiems

Poreikio rinkoje esama, klausimas – ar joms bus aktualus „Omnitel“ ir „Bitės“ siūlomas sprendimas.

Apie tai, kad bendrovė „analizuoja rinkoje siūlomus MDM sprendimus“, VŽ informuoja Martynas Burba, elektros skirstymo operatorės AB LESTO atstovas ryšiams su visuomene.

„Dalis mūsų darbuotojų dirba mobiliose komandose, tad jiems siekiame užtikrinti patogiausius darbo įrankius, kurių pagalba informacija perduodama nuotoliniu būdu, – teigia jis atsiųstame komentare. – Prieš žengdami žingsnį į priekį, žinoma, visada atsižvelgiame į tai, ar nauja technologija užtikrina maksimalų duomenų saugumą, ar ji padeda efektyvinti veiklą, ar ji mūsų klientams užtikrina sklandų ir nepertraukiamą paslaugų teikimą.“

Tuo metu Giedrius Bandzevičius, degalų ir mažmeninės prekybos UAB „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ generalinis direktorius, VŽ pasakoja, kad bendrovė turi mobiliųjų įrenginių valdymo sistemą, tačiau ja, kaip ir kitomis IT paslaugomis, rūpinamasi visos grupės mastu. Tad nors bendrovės darbuotojai mobiliaisiais įrenginiais naudojasi intensyviai ir saugumo klausimas svarbus, pasak p. Bandzevičiaus, net ir labai norėdama „Statoil Fuel & Retail Lietuva“ negalėtų rinktis tiekėjo pati.

„Omnitel“ ir pati nurodo, kad su paslauga taikosi į vidutinio dydžio bendroves – ne į pačias didžiausias, dažnai ieškančias individualizuotų sprendimų. Pasak p. Čečiurkos, kalbama apie 50–250 darbuotojų turinčias įmones.