Atlyginimo pasididinimo alternatyva, kurios darbuotojai nežino, darbdaviai bijo

Publikuota: 2015-02-28
svg svg
Nuotrauka: Judtios Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Lietuvos įstatymai užtikrina unikalią galimybę pasididinti savo pajamas ateityje su darbdaviu sutarus, kad dalis dabartinio atlyginimo ar jo padidintoji dalis keliautų į pensijų fondą arba būtų įmokėta pagal gyvybės draudimo sutartį. Tačiau realybėje tuo naudojamasi itin retai iš nežinojimo ar baimės.

Lietuvoje jau kurį laiką fiksuojamas atlyginimų augimas. Statistikos departamento išankstiniais duomenimis, pernai, palyginti su 2013 m., vidutinis mėnesinis atlyginimas „ant popieriaus“ padidėjo 4,6%, arba 30 Eur (104 Lt), ir sudarė 676,4 Eur (2.335 Lt).Atlyginimas į rankas šiuo laikotarpiu taip pat pasistiebė 5,1%, arba 25 Eur (88 Lt), iki 526,5 Eur (1.818 Lt).Atlyginimų kėlimas aplenkė retą įmonę ar įstaigą, tačiau lietuviai vis dar nelinkę tartis su darbdaviu, kad jis ne tiesiog pridėtų šimtinę kitą prie atlyginimo, o pervestų įmokas į darbuotojo savanoriško papildomo kaupimo (III pakopos) pensijų fondą arba pagal jo gyvybės draudimo sutartį.Tačiau tai daryti verta: finansinę naudą iš to gautų tiek darbuotojas, kuris ilguoju laikotarpiu sukauptų daugiau lėšų, tiek darbdavys, kuriam reikėtų sumokėti mažiau socialinio draudimo ir gyventojų pajamų mokesčių, sako finansų specialistai.„Su darbdaviu susitaręs, kad šis kas mėnesį pervestų dalį atlyginimo į darbuotojų pensijų fondą arba kaip gyvybės draudimo įmoką, per 10 metų žmogus sukauptų maždaug dvigubai daugiau, nei tiesiog gaudamas į rankas kiek padidintą atlyginimą“, – aiškina Kotryna Davidovičienė, nepriklausoma finansų konsultantė.Pasak jos, Lietuvos įstatymai darbdaviui leidžia įsitraukti į sąnaudas įmokas į darbuotojų pensijų fondus ir gyvybės draudimo sutartis su sąlyga, kad pervestų įmokų suma neviršija 25% darbuotojo atlyginimo „ant popieriaus“.Todėl darbdaviui su darbuotoju sutarus, kad atlyginimas į rankas didės 100 Eur, tokią sumą darbdavys galėtų ir pervesti į darbuotojo pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo sąskaitą. O norint, kad 100 Eur jau dabar pasiektų darbuotojo rankas, darbdaviui dar reikia sumokėti daugiau nei 40 Eur mokesčių.„Jei norima vien investuoti, labiau apsimoka rinktis III pakopos pensijų fondus dėl mažesnių jų taikomų mokesčių, o jei svarbi ir draudiminė apsauga, tuomet verta pervesti pagal gyvybės draudimo sutartį“, – aiškina p. Davidovičienė.

Konkretus pavyzdys

Tarkime, darbuotojas susitaria, kad darbdavys, užuot pakėlęs atlyginimą, į darbuotojo III pakopos pensijų fondą kas mėnesį perves po 100 Eur. Tai reiškia, kad po 10 metų į jo pensijų fondą bus pervesta 12.000 Eur, tačiau tai nebus galutinė pensijų fonde atsidūrusi suma.Mat, kaip žinoma, pensijų fondai ima vidutiniškai 2% įmokos mokestį (tai sudaro 240 Eur), todėl dešimtmetį kaupiančiojo sąskaitoje bus atsidūrę 11.760 Eur. Be to, skaičiuojama, kad pensijų fondai ilgu laikotarpiu uždirba 5% vidutinę metinę investicijų grąžą. Tai įvertinus, pensijų fonde po dešimtmečio iš viso bus sukaupta 15.218 Eur.Antru atveju, t. y. jei įmonė darbuotojo atlyginimui pakelti tiesiog skiria 100 Eur kas mėnesį ir per 10 metų tam išleidžia 12.000 Eur, iš tikrųjų darbuotojui lieka 6.593 Eur, nes nuo šios sumos darbdavys bus sumokėjęs 2.852 Eur mokesčių „Sodrai“ ir įmokų į garantinį fondą, o darbuotojas – dar 2.195 Eur mokesčių „Sodrai“.Žinoma, darbuotojas, kas mėnesį gaudamas po 100 Eur (po mokesčių tai yra 57,94 Eur), gali pats periodiškai pervesti lėšas į savo pensijų fondą. Tokiu atveju jam yra viena palanki aplinkybė: Lietuvoje nuo pervestų įmokų į savanoriškuosius pensijų fondus arba pagal investicinio (kaupiamojo) gyvybės draudimo sutartis galima susigrąžinti 15% gyventojo pajamų mokesčio (jei kaupiama bent 10 metų). Tačiau net įvertinus tai, taip pat vidutinį 5% metinį uždarbį ir įmokos mokestį pensijų fondams, pensijų fonde tebus sukaupta 10.046 Eur, t. y. mažiau, nei įmokas tiesiai į pensijų fondą nuolat pervestų darbdavys.„Išvada šioje situacijoje yra paprasta – investuodami po 100 Eur kas mėnesį po 10 metų sukaupsite 15.218 Eur, jei įmokas į pensijų fondą nuolat perves darbdavys, arba 10.046 Eur, jei įmokas nuolat pervesite pats iš atlyginimo. Nors pirmu atveju suma gerokai didesnė nei antru atveju, abiem atvejais kaupti apsimoka labiau, nei didesnį atlyginimą tiesiog gauti nedelsiant į rankas“, – sako p. Davidovičienė.

Gyvybės draudimas

Panašios tendencijos galioja ir kalbant apie investicinį gyvybės draudimą.Skaičiuojama, kad 10 metų gyventojui pačiam pervedant 100 Eur įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, per šį laikotarpį jis bus sukaupęs 8.255 Eur, arba 7.363 Eur, priklausomai nuo investicijų grąžos (galima skaičiuoti vidutinę metinę 5% grąžą arba 2% garantuotą grąžą), tačiau visą tą laikotarpį jam galios draudimo apsaugos, kurių, kaupiant pensijų fonduose, nėra. Šiuo atveju skaičiuojama, kad 35 metų gyventojas 10 metų bus apdraustas gyvybės draudimu už 50.000 Eur, neįgalumo dėl nelaimingo atsitikimo atveju – 30.000 Eur, kritinės ligos atveju – 30.000 Eur, traumų atveju – 10.000 Eur, ir šioms draudimo sumoms skiriama apie 40% įmokų, t. y. vidutiniškai 40 Eur per mėnesį.„Tad, kaip ir pensijų fondų atveju, dar geriau, jei įmokas perves darbdavys, nes tuomet atlyginimas į rankas sumažės ne 12.000 Eur, o 6.953 Eur, o sukaupta bus 8.255 Eur, arba 7.363 Eur ir visą sutarties laikotarpį galios draudimo apsaugos“, – sako p. Davidovičienė.

Nežino arba bijo

Pensijų kaupimo bendrovių atstovai teigia, kad kol kas labai nedidelė dalis žmonių drįsta darbdavio prašyti dalį atlyginimo pervesti į pensijų fondą arba pagal gyvybės draudimo sutartis.„Gyventojai to neprašo, nes apie finansinę naudą tiesiog nežino, o darbdaviai taip pat apie tai nežino arba nelinkę to daryti. Stengiamės, šviečiame visuomenę, tačiau labai ilgai aiškiname gana paprastą schemą ir tik visai nedidelė dalis ryžtasi tai daryti“, – sako Darius Kuzmickas, „Danske Capital investicijų valdymo“ generalinis direktorius.Pasak jo, tarp gyventojų vyrauja požiūris, kad geriau šiandien gauti 10 Eur nei po 10 metų – 50 Eur, o darbdaviai mano, kad jiems nėra prasmės propaguoti pensijų kaupimo bendrovių paslaugų.„Tokį dalies atlyginimo mokėjimo būdą kol kas išbandė tik kelios užsienio kapitalo bendrovės, kuriose dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Domėjosi ir daugiau tarptautinių įmonių, tačiau vėliau jos išreiškė baimę, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) tai gali įvertinti kaip mokesčių vengimą, nors viskas legalu ir išdėstyta įstatyme“, – sako p. Kuzmickas.Rasa Survilienė, VMI Teisės departamento direktorė, sako, kad tokią praktiką mokesčių mokėjimo vengimu būtų galima laikyti tik tuo atveju, jei darbuotojas sistemingai ir periodiškai išsiimtų į pensijų fondus ar pagal gyvybės draudimo sutartis įmokėtas lėšas. Teigiama, kad VMI perspėjo pensijų ir gyvybės draudimo įmones, kad tokios praktikos nepropaguotų.Straipsnis vasario 11 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Gauk nemokamą FINANSŲ IR APSKAITOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
EBPO vadovas: valstybės skolą reikia mažinti tik atsigaunant ekonomikai 1

Valstybė privalo turėti ilgalaikę skolos mažinimo strategiją, tačiau tik tuomet, kai ekonomika pradės...

Finansai
2020.11.23
V. Šapoka sako esąs tikras, kad ateityje atsiras daugiau aplinkosaugos mokesčių

Kadenciją baigiantis finansų ministras Vilius Šapoka sako palaikantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros...

Finansai
2020.11.23
EBPO rekomenduoja apmokestinti aplinkos teršėjus, privatizuoti dalį VVĮ  3

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ekonominėje apžvalgoje Lietuvai prognozuoja, kad...

Finansai
2020.11.23
Subsidijų projekcijos: galėtų gauti 67.000 įmonių, bet yra papildomų sąlygų Premium 8

Vertinant pagal 30% apyvartos susitraukimą, šį kartą paramą gauti pretenduotų dvigubai daugiau įmonių, negu...

Gazelė
2020.11.23
Pasiekti ambicingus augimo tikslus jaunoms įmonėms padeda rizikos kapitalo fondai  Verslo tribūna

Subsidijos ar paskolos jau nėra panacėja jaunam verslui. Šalyje vis daugiau įmonių naują verslą pradeda ar...

Finansai
2020.11.23
Valstybės kontrolierius siūlo valdžiai nustatyti skolos ir rezervų dydį 7

Šalies rezervai galėtų siekti 3-6% bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neturėtų viršyti 40%...

Finansai
2020.11.23
Atidėti „Sodros“ įmokas galės ir valstybės pagalbą išnaudojusios įmonės

„Sodra“ pranešė, kad su Europos Komisija (EK) suderino pagalbą įmonėms, net ir tuo atveju jeigu pagalbos suma...

Finansai
2020.11.23
Meno salos „fintech“ bendrovė MIR steigiasi Lietuvoje

Lietuvoje steigiasi Meno salos „fintech“ bendrovė „MIR Limited“. 

Rinkos
2020.11.23
Pirmąjį pusmetį emigrantai galėjo įsigyti 40% Vilniuje parduotų naujų butų Premium 26

Emigrantai į Lietuvos ekonomiką nuo 2015 m. kasmet stabiliai įliedavo bent po milijardą eurų, tačiau pirmąjį...

Finansai
2020.11.23
Jau surinkta apie 11 mln. Eur taršių automobilių mokesčio

Lietuvoje nuo liepos 1 dienos galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą jau surinkta 10,8...

Finansai
2020.11.22
Lietuva išlaiko aukštą skolinimosi reitingą 3

Tarptautinė kreditų reitingų agentūra „DBRS Morningstar“ paliko Lietuvai turėtą A ilgalaikio skolinimosi...

Finansai
2020.11.21
Neatmeta, kad infliacija gali perkopti 5% ir daugiau  Premium 37

Poveikį, kurį kovojant su pandemija kelia centrinių bankų spausdinami trilijonai ir šalių vyriausybių dosniai...

Finansai
2020.11.21
Apklausa: parama verslui ir žmonėms per antrąjį karantiną turi būti tikslingesnė 13

Valstybės parama verslui per antrąjį karantiną turėtų būti tikslingesnė ir koncentruota į labiausiai...

Gazelė
2020.11.20
Investuotojai S. Skvernelio Vyriausybę įvertino 4,8 balo iš 10-ies  10

Lietuvoje investuojančių įmonių vadovai ir atstovai kadenciją baigiančios Sauliaus Skvernelio Vyriausybės...

Finansai
2020.11.20
LKU kredito unijų grupė uždirbo 1,89 mln. Eur pelno

LKU grupė, kuri vienija 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU),...

Finansai
2020.11.20
JAV prezidento rinkimų baigtis ir žinios apie vakcinas - optimizmas rinkoms

Pastarosiomis savaitėmis finansų rinkų nuotaikas diktavo JAV prezidento rinkimai ir ilgai lauktos žinios dėl...

Rinkos
2020.11.20
Bankai lyg susitarę keičia įkainius, tačiau konkurencijos taisyklių nepažeidžia Premium 11

Visi didieji šalies bankai kasmet ir dažnai net labai panašiu metu atnaujina savo paslaugų kainynus, veiksmus...

Mano pinigai
2020.11.20
Apatinės girnapusės metodika 3

Po pavasarinio karantino Vyriausybė, regis, turėjo laiko pasukti galvą, kaip reikės padėti verslui užklupus...

Gazelė
2020.11.20
Verslui pažadėjo pigių pinigų, bet užtraukė rankinį stabdį Premium 1

Pagalbos verslui aruodai dar neišsemti – kai kuriomis priemonėmis verslui paprasčiausiai naudotis per brangu.

Gazelė
2020.11.20
Investuotojai ragina nekeisti mokesčių su 2021 m. biudžetu 

Investuotojai Lietuvoje išreiškė lūkestį, kad būsima Ingridos Šimonytės Vyriausybė tęs dialogą tarp valstybės...

Finansai
2020.11.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus