„Maxima LT“ paskelbė kainų karą: išliks stipriausi

Publikuota: 2015-02-10
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Pagrindinių šalies rinkos tyrimų bendrovių duomenimis, ne tik „Maximos LT“, bet ir beveik visų kitų stambesnių prekybos tinklų rinkos dalis šiek tiek susitraukusi daugiausia dėl populiarėjančių specializuotų nedidelių parduotuvėlių, butikų, turgaviečių.„Mes, kaip rinkos lyderis, analizuojame ir savo veiklą, ir apskritai stebime, kas vyksta rinkose. Regime tam tikrus neraminančius pokyčius: pastaraisiais metais „Maximos LT“ rinkos dalis Lietuvoje šiek tiek susitraukė, sumažėjo vartotojų apsipirkimų skaičius. Apyvarta auga, bet norėtumėme, kad augtų ženkliau. Mūsų veikla užsiimantys prekybininkai pernai atidarė 30.000 kv m. naujo prekybinio ploto, tuo metu „Maxima LT“ tik 4.000 kv. m. Šie rodikliai mums signalizuoja, kad konkurencija ypatingai stipri, todėl ėmėmės kardinalių kainodaros pokyčių", – sprendimą grindžia Žydrūnas Valkeris,  „Maximos LT“ generalinis direktorius.Bendrovė suskaičiavo, kad paprastas vartotojas, kuris „Maximos“ parduotuvėje apsiperka kartą per savaitę ir turi įprastą krepšelį, per mėnesį sutaupys virs 35 Eur, per metus – 400 Eur. „Tad galės leisti sau daugiau kitoms reikmėms“, – žada p. Valkeris ir priduria, kad atpigintos prekės, kol kas iš viso apie 1.000, sudaro praktiškai ketvirtadalį visos bendrovės metinės apyvartos, maždaug 350 mln. Eur.„Ir tai tik pradžia, – atskleidžia „Maximos LT“ vadovas. – Šiuo metu jau planuojame kitus etapus, o metus planuojame baigti savo parduotuvėse atpiginę 2.000 prekių“.Apie tai, kaip į kainų karą reaguoja konkurentai, skaitykite ČIA.

Pirmasis kartas Lietuvai Vos dvidešimt penkerius laisvos rinkos metus skaičiuojanti Lietuva tokio masto kainų karą išgyvens pirmą kartą. Tuo metu gilias prekybos tradicijas puoselėjančiose Vakarų Europos šalyse panašūs ginklų žvanginimai – kaip VŽ ką tik aprašytas Didžiosios Britanijos mažmeninės prekybos lyderės „Tesco“ ar Nyderlandų „Albert Heijn“ – kaskart sudrebina susijusius sektorius, bet niekieno nebestebina.Norint suprasti, ką reiškia toks kainų karas, kokį antradienio ryte pradėjo „Maxima LT“, VŽ kalbinti britų ir olandų ekonomistai bei mažmeninės prekybos ekspertai siūlo pasižiūrėti, kas nutiko 2003-2013 m. Nyderlanduose:Didžiausias olandų mažmeninės prekybos tinklas „Albert Heijn“ (metinė apyvarta vidutiniškai sudaro 11 mlrd. Eur per metus) šio tūkstantmečio pradžioje turėjo rūpesčių dėl prastos, nepalankių kainų tinklo reputacijos. Gyvenimą dar labiau apsunkino vadinamųjų sunkiasvorių mažiausių kainų (angl. hard disounters) prekybos tinklų „Lidl“ ir „Aldi“ pasirodymas bei vis labiau prastėjanti ekonominė situacija.Kelerius metus praradinėjęs rinkos dalį, 2003 m. „Albert Heijn“ pakilo į kainų karą: staiga, per vieną naktį savo pelno maržos sąskaita nurėžė daugiau nei 1.000 svarbiausių kasdieninių prekių kainas. Nors ši operacija buvo suplanuota ir atlikta iki paskutinės minutės išlaikant veiksmus visiškoje paslaptyje, per dvi kitas dienas visi pagrindiniai „Albert Heijn“ konkurentai padarė tą patį. Per visą šalį nuvilnijęs kainų karas, lėmęs staigų maisto produktų kainų kritimą 8.2%, Nyderlandams nulėmė žemiausią infliacijos lygį per 15 metų. Olandų mažmeninės prekybos sektorius per vienerius metus neteko 900 mln. Eur pridėtinės vertės. Darbo neteko daugiau nei 30 tūkst. žmonių, daugiausia vidutiniame ir smulkiajameprekybos bei pramonės versle, mat jo gretos liko negailestingai praretintos.Tiesa, kaip pastebi VŽ konsultavęs Patrick Reinmoeller, olandų ekonomistas ir mažmeninės prekybos specialistas, ilgalaikiu periodu kainų karo pasekmės 17 mln. gyventojų turintiems Nyderlandams buvo labiau teigiamos nei neigiamos: žemesnės kvalifikacijos reikalaujančios darbo vietos žlugusiose –daugiausia šeimyninio verslo ir silpnesnių vidutinio segmento prekybos tinklų – parduotuvėse buvo nesunkiai pakeistos į tokių pat įgūdžių reikalingas tame pačiame arba kituose sektoriuose. O Nyderlandų mažmeninės prekybos sektorius iki šiol yra vienas konkurencingiausių ir stipriausių Europoje.Aprašyto karo rezultatus galima laikyti apibendrinančiais, nes olandų mažmeninės prekybos maisto produktais sektorius pagal kelis pagrindinius rodiklius (pavyzdžiui, kainų elastingumą) atspindi daugumą Vakarų rinkų. Todėl šio karo istorija gali būti vertinga pamoka panašioje situacijoje atsidūrusiems kitų šalių mažmenininkams, pastebi p. Reinmoeller.Pasak jo, kalbant apie situaciją Lietuvoje, bent kol kas neabejotina viena: savo konkurencingumą sustiprinti siekianti „Maxima LT“ kartu patikrins ir visų šios rinkos dalyvių bei su ja tiekimo grandine susijusių verslų konkurencingumą.

Kad ir kaip būtų, net ir toks milžiniškas kainų karas, koks antradienio rytą pradėtas Lietuvoje, šalies mažmeninės prekybos rinkai bei su ja susijusiems pramonės, transporto ir logistikos ir kt. sektoriams, smulkiajam ir vidutiniam verslui reiškia ne tik grėsmę, bet ir atsiveriančias naujas galimybes. Kaip jas išnaudoti – skaitykite šiandien dienraštyje „Verslo žinios“ arba rubrikoje „VŽ Premium“.

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Gauk nemokamą TRANSPORTO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Baltijos šalių premjerai sutarė asmeniškai kontroliuoti „Rail Baltica“ vystymą 1

Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai penktadienį trišaliame susitikime sutarė asmeniškai kontroliuoti...

GM ir LG investuoja 2,3 mlrd. USD – statys vieną didžiausių baterijų gamyklų pasaulyje

General Motors“ (GM) ir „LG Chem“ pranešė investuojantys 2,3 mlrd. USD į elektrinių automobilių baterijų...

Pramonė
2019.12.06
Vilniečiai į darbą keliauja be automobilio – kaip ir kodėl keičiasi įpročiai? Verslo tribūna

Vilnius juda. Ir kasmet juda  vis darniau. Sostinės gyventojai po truputį keičia įpročius: vietoje kelionių...

Verslo aplinka
2019.12.06
Vilniuje lėktuvams įvedami papildomi ribojimai siekiant mažinti triukšmą 

Lėktuvai iš Sostinės oro uosto kils, atlikdami pirmąjį posūkį toliau nuo tankiai apgyvendintų rajonų.

Ekonomikos komitetui nesusirinkus, automobilių ir prekybos mokesčiai liko nesvarstyti

Seimo Ekonomikos komitetas trečią kartą iš eilės neapsvarstė taršių automobilių bei prekybos mokesčius...

Estijos premjeras: užbaigti „Rail Balticą“ laiku vargu ar realu

Užbaigti trijų Baltijos šalių įgyvendinamą europinės vėžės geležinkelio projektą „Rail Baltica“ iki pradinio...

„DB Schenker“ centralizavo įmonių valdymą Baltijos šalyse Premium

Vokietijos geležinkeliams priklausanti transporto ir logistikos grupė Baltijos šalyse įvykdė vadovybės...

Komisija leido pasirašyti geležinkelio elektrifikavimo sutartį su „Elecnor“

Vyriausybinė strateginius sandorius tikrinanti komisija ketvirtadienį leido valstybės valdomiems „Lietuvos...

V. Andrejevas: Panemunės aplinkkelį tikimasi sutvarkyti po metų

Prieš ketverius metus nekokybiškai nutiesto ir kol kas nenaudojamo Panemunės aplinkkelio pasienyje su...

Statyba ir NT
2019.12.05
Kelių direkcija: rangovai vilkina defektų taisymą

Pernai atlikus valstybinės reikšmės kelių auditą, rangovai vilkina defektų tvarkymą, todėl dalis jų bus...

Statyba ir NT
2019.12.05
Sostinės oro uoste – nauja beveik 1.000 vietų automobilių aikštelė

Vilniaus oro uoste pradeda veikti daugiafunkcė automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje įrengta beveik 1.000...

K. Mažeika abejoja elektrifikavimo konkursu, V. Šapoka nespėlioja dėl lėšų panaudojimo

Aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai maždaug 360 mln. Eur vertės geležinkelio elektrifikavimo...

„Orion“ fondo įmonė įsigijo Palangos aplinkkelio projektą Premium 1

Investicijų valdymo bendrovės „Orion Asset Management“ fondo bendrovė įsigijo įmonę, kuri viešojo ir...

Statyba ir NT
2019.12.05
J. Narkevičius nesako, ar leis pasirašyti geležinkelių elektrifikavimo sutartį 2

Maždaug 360 mln. Eur vertės geležinkelio elektrifikavimo konkursas vyko neefektyviai, teigia Jaroslavas...

Ministerija: „Rail Balticos“ infrastruktūrą turi valdyti atskiros šalys

Europinės geležinkelio vėžės „Rail Balticos“ infrastruktūrą turi valdyti atskiros šalys, o ne bendra...

„Transekspedicija Invest“ auga išnaudodama tendencijas Verslo tribūna 1

UAB „Transekspedicija Invest“ priklausanti Transekspedicija įmonių grupei, pernai įsigijusi sklypą ypač...

Pasaulio didžiųjų transporto parkuose – žaliuojanti tendencija Premium

„Budweiser“, „Stella Artois“ ir kitų populiarių alaus prekės ženklų valdytoja JAV kompanija „Anheuser-Busch“...

Įstatymų pataisomis siekiama pažaboti fiktyvių automobilio pirkimo sutarčių sudarymą

Automobilių pirkėjams „Regitroje“ bus suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas, pagal kurį bus...

Susisiekimo ministras nepritars geležinkelio elektrifikavimo sutarčiai

Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius negali pasirašyti sprendimo dėl Vilniaus mazgo ir geležinkelio...

Nauji pasiūlymai dėl automobilių taršos mokesčio stringa Seimo komitetuose Premium 3

Seimo komitetai atideda rengiamo automobilių taršos mokesčio projekto svarstymą arba jam nepritaria, o naujo...

Automobiliai
2019.12.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau