Ir moksle ieškok moters

Publikuota: 2015-01-30
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės nuotr.
 

Kad ir nenoromis, pradėsiu šį tekstą nuo to, kas nėra nauja. Pirma „nenaujiena“ ta, kad bet kurios pažangios šalies strategijoje aptiksime skambesniais ar mažiau skambiais žodžiais išdėliotą mintį, jog jos ekonomikos konkurencingumas turi būti grindžiamas mokslu. Kitaip sakant, jei valstybės lyderiai nori matyti savo šalį sėkmingai konkuruojant globalios ekonomikos sąlygomis, jie turi investuoti į mokslą ir technologijas.

Antra „nenaujiena“ būtų ta, kad bet kokią ūkinę veiklą riboja ištekliai, o vienas iš tų ribotų išteklių – žmonės. Tai reiškia, kad ir moksle bei technologijose, o gal – ypač šiose srityse, protų stinga.
„Skaičiuojama, kad Europos Sąjungoje trūksta per 700.000 vien tiksliųjų mokslų mokslininkų“, – pažymi fizikos mokslų daktarė prof. Dalia Šatkovskienė. Pasak jos, kai kurioms turtingoms šalims, kurį laiką tuštinusioms besivystančių šalių mokslininkų aruodus, šiuo metu tą daryti sekasi vis sunkiau. Indija, Kinija, kai kurios Lotynų Amerikos valstybės kuria ir plėtoja savo mokslo centrus ir siekia išlaikyti mokslininkus gimtinėje.Keisti struktūrą
„Sociologams nagrinėjant problematiką, susijusią su žmogiškaisiais ištekliais moksle, buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad moterų itin mažai tiksliųjų mokslų srityse. Tad natūraliai kilo klausimas, kodėl? Paaiškėjo, kad pirmiausia moterims ateiti į mokslą trukdo stereotipai. Vienas tokių, kad mergaitės mažiau gabios tiksliesiems bei gamtos mokslams, palyginti su berniukais. Taigi diskriminacija prasideda dar mokykloje. Labai tikėtina, kad atsiras tokių, kurie gabią mergaitę „paprotins“, – esą „ką tu tame moksle veiksi? Ne moterims tai. Eik verčiau į mediciną.“ Tai – tik viena problema. Tiriant mokslo įstaigas paaiškėjo, kad tos moterys, kurios, dažniausiai sulaukusios palaikymo iš šeimos ar mokytojo, vis dėlto tampa mokslininkėmis, o tai reiškia, kad gali ir nori dirbti tokį darbą, pakliūva į joms nelabai palankią aplinką“, – aiškina prof. dr. Šatkovskienė.Kas ta nepalanki aplinka, tikslinamės?
„Yra administracinių dalykų. Viena vertus, universitetai yra autonomiškos institucijos. Kol jų veiklos rezultatai geri, į jų savivaldą nelabai gali kištis ir finansuojančios institucijos. Taigi neretai universitetai yra hierarchiškos, pasenusiais principais valdomos struktūros, juose sprendimai ne visada priimami skaidriai. Lyčių lygybė nelaikoma svarbia. Kita vertus visuomenė verčia moteris daugiau dėmesio skirti šeimai, palyginti su vyrais. Tad paauginusios vaikus ir jau vien dėlto darbuose atsilikusios nuo kolegų vyrų, jos grįžta į aplinką, kuri iš esmės yra joms nepalanki. Universitetuose, mokslo centruose klesti „vyriška“ darbo kultūra, pagrįsta neformaliais asmeniniais ryšiais. Taip jau susiklosto, kad dalis darbo klausimų sprendžiama ne darbe, o su kolegomis laisvalaikiu. Jei moterų tose kompanijose nėra, jų balsas lieka neišgirstas. Net kalbant apie valdymą, tyrimais nustatyta, kad moterų nėra įvairiuose sprendimus priimančiuose komitetuose, tarybose. Juose sprendžiami mokslo finansavimo, darbo resursų paskirstymo ir vertinimo, tyrimų tematikų klausimai. Tai svarbios pozicijos, kuriose moterys dažnai nepageidaujamos. O jei ir išrenkamos, tai tik paklusnios. Tai, kad juose nėra moterų, dažnai lemia ir pertekliniai reikalavimai, tarkime, kad kokiame nors komitete gali dalyvauti tik profesoriai. O kodėl ne docentai? Docentų vyrų ir moterų yra maždaug po lygiai, tačiau profesorių moterų tiksliųjų mokslų srityje nėra daug. Dėl visų šių priežasčių Europos Sąjungoje ir buvo nuspręsta, kad būtina vykdyti mokslo institucijų struktūrinius pokyčius. Labai svarbu, kad moterys mokslininkės dalyvautų valdymo organuose, kuriuose skirstomos lėšos projektams, žmogiškieji ištekliai. Pakeitus nusistovėjusią sprendimų priėmimo praktiką, moterims atsivertų daugiau galimybių“, – pažymi prof. dr. Šatkovskienė.Ne išimtis
Anot profesorės, svarbios ir smulkmenos, į kurias dažnai iš viso nekreipiamas dėmesys. Pavyzdžiui, atliekant vieną tyrimą, buvo apklaustos moterys mokslininkės, kurių prašyta papasakoti diskriminacijos darbe atvejų. Istorijų sulaukta pačių įvairiausių. Tarkime, vykstant posėdžiui, vadovas į kolegas vyrus kreipiasi naudodamas mokslinį laipsnį, o į moterį – „ponia“ taip tarsi nuvertindamas jos laimėjimus moksle. Pasitaiko seksistinių kolegų juokelių, palyginti su bendradarbiais vyrais moterims mokami mažesni atlyginimai.
Beje, vieno pasakojimo herojei paklausus vadovo, kodėl jos atlyginimas mažesnis, nei tokį patį darbą dirbančio ir tiek pat pasiekusio kolegos, vadovas atsakęs, esą jos vyras uždirba pakankamai daug.Prof. dr. Šatkovskienė su šiomis problemomis dirba jau dešimtmetį. Ji pastebi, kad bent jau Lietuvoje dar gerokai stinga supratimo apie lyčių lygybę. Esą mūsiškės aukštosios mokyklos nesuvokia savęs, kaip globalaus mokslo institucijų tinklo dalies, ir žvelgia pernelyg lokaliai. O Skandinavijos aukštosios mokyklos jau kuris laikas stengiasi užsiauginti kuo daugiau mokslininkių moterų. Jei nepavyksta, atsikviečia iš kitų šalių. Mokslas jau seniai nebėra vieno asmens reikalas. Paprastai ties viena problema triūsia mokslininkų grupė. O kolektyve – vėl jokia naujiena – darbas verda produktyviau, kai į jį susiburia įvairūs asmenys.
Nors iš pirmo žvilgsnio VŽ „Savaitgalio“ pašnekovės profesinė karjera klostėsi sklandžiai, ji sako nesanti jokia išimtis iš bendros taisyklės.
„Visa gyvenimą dirbau vyriškuose kolektyvuose, tikriausiai jau pati su jais supanašėjau“, – juokiasi ji.
Gimusi Biržuose, vidurinę mokyklą ji baigė Vilniuje. Šeima persikėlė gyventi į sostinę paskui čia darbą gavusią profesorės mamą. Po mokyklos prof. dr. Šatkovskienė įstojo į Vilniaus universitetą, Fizikos fakultetą. Antrame kurse taip susižavėjo elementariųjų dalelių fizika, kad nusprendė žūtbūt mokytis Maskvos valstybiniame M.V. Lomonosovo universitete.
„Persivesti buvo labai sudėtinga, bet man padėjo tuometinis rektorius, prof. Jonas Kubilius. Jis asmeniškai parašė laišką Lomonosovo universiteto rektoriui, kuris taip pat buvo matematikas. Lengva tikrai nebuvo. Turėjau dar išlaikyti visokių egzaminų. Pavyko, persivedžiau ir baigiau mokslus Maskvoje. Sunku buvo tik aspirantūroje, nes gimė kūdikis, mokslininkės darbą teko stabdyti. Kolegos mane vertino, stengėsi padėti. Tačiau vis tiek sustabdžiau darbus, nes laboratorijose ir radiacijos yra, ir medžiagų visokių. Galiausiai dar pagausėjus šeimai ir visai nusprendėme grįžti į Lietuvą. Čia buvo likę mudviejų su vyru tėvai. Mano vyras – taip pat fizikas – skirtingai nei aš, buvo pasiryžęs grįžti“, – pasakoja prof. dr. Šatkovskienė.
Lietuvoje ji visiškai pakeitė darbo kryptį, pasuko į teorinę fiziką ir nuo pat grįžimo matematiniais metodais tyrinėja molekulių prigimtį.
„Tai yra molekulių struktūrą nagrinėjanti teorija, kuri sukuria galimybę prognozuoti, kaip molekulės, tikėtina, jungsis vienos su kitomis. Kvantinė molekulių teorija yra visai greta chemijos mokslo problematikos, tad su chemikais ir bendradarbiaujame. Chemikams kartais reikėtų labai daug laiko, kad išnagrinėtų kokią reakcija, o mes galime gana greitai teoriškai suskaičiuoti rezultatą“, – aiškina prof. dr. Šatkovskienė.
Ir nors iš jos pasakojimo gali susidaryti įspūdis, kad mokslininkės karjera dėliojosi gana sklandžiai, prof. dr. Šatkovskienė sako, kad tai veikiau lakoniškumo sukurtas įspūdis.
„Pasirinko mane, nes ne rektoriai rinkosi. Rinkausi aš, – juokiasi mokslininkė. – Pavyzdžiui, mano vyras buvo geras studentas ir jį išsiuntė mokytis į Maskvą, nors jis apie tai nesvajojo. Tiesa, jam būtų reikėję eiti tarnauti į sovietų armiją, tai ir išsiuntė gelbėdami. O aš išvažiavau, nes pati norėjau, ėjau, prašiau, rodžiau iniciatyvą. Mano asmenybę suformavo stipri šeima. Mūsų šeimos moterys buvo reiklios, išugdė ambicijas ir norą siekti. Tėtis labai didžiavosi, kad man sekasi tikslieji mokslai, matematika. Pati būdama moksleivė esu ir jo kolegoms padėjusi mokytis matematikos.“Nuo Paryžiaus
Gal prof. dr. Šatkovskienė būtų taip ir dirbusi tik mokslinį darbą ir niekada pernelyg nesukusi galvos dėl lyčių lygybės klausimų, jei ne vienas kongresas. Prieš gerą dešimtmetį tuometinis Lietuvos mokslų akademijos prezidentas taip pat fizikas Zenonas Rokus Rudzikas pasiūlė p. Šatkovskienei atstovauti Lietuvos universitetams ir važiuoti į fizikos srityje dirbančių mokslininkių kongresą Paryžiuje, kuriame buvo nagrinėjami lyčių lygybės klausimai.
„Nenorėjau gaišti laiko, nesijaučiau diskriminuojama darbe, tad ir netroškau ten vykti, tačiau nuvykusi supratau, kad problemų yra begalė. Taip ir užstrigau ties jomis“, – prisimena mokslininkė.
Anot jos, jau vien diskriminacijos suvokimas yra keblus klausimus.
„Tyrimais nustatyta, kad moterys profesines problemas dažnai suasmenina. Pavyzdžiui, moteris sako: „aš nemoku elgtis taip, kad mane vertintų“, arba „aš nelaimėjai konkurso, nes man stinga žinių“. Nors pažvelgus iš šalies matyti, kad moteris kvalifikacija nenusileidžia konkurse dalyvavusiems vyrams. Tiesa ta, kad moksle konkurencija didžiulė.Jei vyrai mokslininkai moteris priima kaip konkurentes, viskas gerai. Bėda ta, kad moteris konkuruoja nelygiomis sąlygomis. Čia ir vėl grįžtame prie mokslo institucijų struktūrų. Kita vertus, visuomenėje gajos ir tam tikros, moterims nepalankios nuostatos. Pavyzdžiui, jei dekanas atkreips dėmesį į jauną doktorantą visiems atrodys normalu, o jei į doktorantę, žiūrėk jau ir pasklido kalbos. Tai kenkia santykiams darbe“, – nurodo prof. dr. Šatkovskienė.
Anot profesorės, reikia turėti galvoje ir tai, kas mokslininkai neretai „gyvena“ laboratorijose, menkai teužsukdami į namus. Darbo tempas didžiulis, tad asmeninis gyvenimas nustumiamas šalin. Tokia darbo aplinka nėra palanki daugeliui mokslininkų, nesvarbu – vyrai jie ar moterys.
„Statistika skelbia, kad pasaulyje 54% mokslininkių neturi šeimos. Tiesiog negali sau to leisti dėl milžiniško darbo tempo. Tačiau tokia darbo atmosfera nėra priimtina ir daliai vyrų. Jei jie nori derinti asmeninį ir profesinį gyvenimą, matyti, kaip auga vaikai, padėti namuose, juos darboholikai kolegos išstumia iš profesinės veiklos. Žmogiškųjų išteklių vadybos mokslas tikrai galėtų pasimokyti iš verslo“, – kalba prof. dr. Šatkovskienė.Skaičiuoja darbus
Grįžusi iš kongreso Paryžiuje, prof. dr. Šatkovskienė sako pradėjusi gilintis į Europos Komisijos dokumentus ir pamatė, kad lyčių lygybės moksle problemas aptarinėja vien sociologai.
Tada mokslininkė sako nusprendusi, kad reikia sujungti visą Baltijos regioną ir sukurti strategiją, sukursiančią prielaidas pokyčiams. Ji susirado partnerių ir parengė 7-osios bendrosios programos projektą, kuris nurungė 90 kitų projektų. Šis vadinosi „Baltijos šalių tinklas: moterys tiksliuosiuose moksluose ir aukštosiose technologijose“, arba sutrumpintai BASNET. Projekte dalyvavo visų trijų Baltijos valstybių universitetai, keli mokslo institutai, švietimo ir mokslo ministerijos, Lenkų fizikų draugija, Rumunijos Bukarešto universitetas.
Besibaigiant šiam projektui įkurtas ir Baltijos šalių BASNET forumas, kuriam vadovauja prof. dr. Šatkovskienė. Drauge su Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija įgyvendintas „Lyčių lygybės moksle skatinimas“, arba LYMOS projektas, kurio tikslas – sukurti struktūrinius pagrindus lyčių lygybei moksle Lietuvoje.
„Nuveikėme ne taip ir mažai. Išnagrinėjome aukštąjį mokslą reglamentuojančius teisės aktus, sukūrėme pataisas, kurias įdiegėme į mokslo stebėsenos sistemą, padedame moterims, grįžtančioms į darbą po vaiko priežiūros atostogų, lengviau įsilieti į naujus projektus. Svarbiausia, kad grįžusios dirbti jos galėtų įgyvendinti savo sumanymus. Kūrėme rekomendacijas įvairioms institucijoms, ką jos turėtų daryti. Tęsiame darbus ir toliau. Europos Komisija pasirinko Vilniaus universitetą ir mane Lietuvos prezidentavimo Europos Tarybai metu surengti lyčių lygybės klausimams moksle skirtą konferenciją. Be to, dabar įgyvendiname GEIRICA projektą „Lyčių lygybės įgyvendinimas mokslinių tyrimų institucijose – bendradarbiavimo požiūris“, kurio tikslas – susitelkti į institucijų keitimo strategiją. Aukštosios mokyklos negali pačios įgyvendinti reformų. Tam turi būti sutelktos visų suinteresuotų pusių pajėgos, t. y. mokslo politikų ir įstatymų leidėjų, mokslą finansuojančių institucijų ir kitų mokslą administruojančių institucijų pastangos“, –– darbus vardija prof. dr. Šatkovskienė.
Pasak jos, kalbant apie lyčių lygybę moksle neverta dairytis vien tik į statistiką. Pirmiausia, mokslą administruojančioms ir jį įgyvendinančioms institucijoms dar labai stinga suvokimo apie lyčių lygybę.
„Atrodo, kad moterų yra daug moksle. Tiesa, Lietuvoje 48% mokslininkų yra moterys. Tačiau pažvelgus į indeksą, kuris rodo tų moterų karjeros galimybes, Lietuva atsiduria tarp Europos Sąjungos autsaiderių. Mes norime atverti galimybes mokslininkėms matematikos, informacinių technologijų, gamtos mokslų fakultetuose. Reikia, kad jos lygiomis teisėmis dalyvautų įvairiuose projektuose. Daugiau moterų turėtų dirbti mokslo tarybose ir universitetų senatuose, mokslo pasiekimus vertinančiuose komitetuose. Žvelgiant į įstatymus, viskas gerai. Tačiau, kai pažiūri į mokslo įstaigas, matyti, kad kartais yra keliami pertekliniai reikalavimai. Ne tik vyrams svarbu būti ten, kur skirstomi pinigai, žmogiškieji ištekliai ir priimami sprendimai“, – nurodo prof. dr. Šatkovskienė.
Anot jos, dabartinė padėtis turi keistis. Juolab kad to reikia ne tik pačioms mokslininkėms. Moterų talentų reikia mokslu paremtai ekonomikai ir verslui. Pokyčių reikia visuomenei.

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Zoom nuovargis“: kodėl per ekranus bendrauti sunkiau Premium

Vaizdo skambučiai bei konferencijos ir prieš pandemiją buvo gana dažnas reiškinys, o dabar tapo įprasti...

Laisvalaikis
2020.10.25
Pasikartokime: kaip atskirti COVID-19, gripą ir peršalimą  3

Virusinės kvėpavimo takų ligos – peršalimas ir gripas – mums buvo įprastos kiekvieną šaltąjį sezoną. Šįmet...

Laisvalaikis
2020.10.25
Buvęs britų MI6 vadas: rusai nedaro nieko, kas mus skaldytų, – tai padarėme mes patys Premium

Kiekviena maža detalė sero Alexo Youngerio biure, esančiame zikurato stiliaus pastate ant pietinio Temzės...

Laisvalaikis
2020.10.25
Ar maudantis šaltame vandenyje galima išvengti demencijos Premium

Kembridžo (Didžioji Britanija) universiteto mokslininkai paskelbė tyrimą, kuriame atsargiai teigiama, jog...

Laisvalaikis
2020.10.24
COVID-19 plitimas lėktuve: saugu kaip parduotuvėje Premium 1

Spalio pradžioje trys didieji lėktuvų gamintojai – „Boeing“, „Embraer“ ir „Airbus“ – pristatė tyrimus,...

Laisvalaikis
2020.10.24
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turi naują rektorių 1

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) turi naują vadovą – universiteto Tarybos posėdžio metu...

Laisvalaikis
2020.10.23
Nobelio premijos laureatei S. Aleksijevič – VDU Garbės daktaro vardas

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Senatas Nobelio literatūros premijos laureatei Svetlanai Aleksijevič...

Laisvalaikis
2020.10.22
Banksy drobė aukcione vėl parduota už milijonus 3

Spalio 21 d. „Sotheby‘s“ aukcione Londone britų menininko Banksy drobė „Show Me The Monet“ parduota už 7,6...

Laisvalaikis
2020.10.22
Investuoti į meną šiuo metu apsimoka net ir neturintiems milijonų Premium 2

Investuojančių į meną palyginti nėra daug, o smulkiųjų investuotojų dėmesio ir pinigų ši sritis apskritai...

Mano pinigai
2020.10.22
Popiežius gina homoseksualių porų teisę į civilinę sąjungą 11

Popiežius Pranciškus išreiškė nuomonę, kad tos pačios lyties poros turėtų turėti teisę į civilinę sąjungą.

Laisvalaikis
2020.10.21
Patvirtinta nauja Vyriausybės kultūros ir meno premijų komisija

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė trejų metų kadencijai patvirtino naujos sudėties Vyriausybės...

Laisvalaikis
2020.10.21
Nauja realybė – kitokie renginiai arba niša viešbučiams Premium

Koronaviruso pandemija keičia renginius ir konferencijas, didžioji jų dalis persikėlė į internetą, tačiau...

Rinkodara
2020.10.21
„Vilniaus žydų gatvė“ nominuota dviem tarptautiniams apdovanojimams

Avangardinės fotografijos meistro, vilniečio, Bauhauzo mokyklos studento Moišės Ravivo-Vorobeičiko...

Laisvalaikis
2020.10.20
Pokalbis su futurologu: kokie politikai turi teisę vairuoti šalį į ateitį Premium 3

Gerdas Leonhardas, futuristas, humanistas, rašytojas ir laidų kūrėjas, nagrinėjantis žmonijos ir technologijų...

Technologijos
2020.10.20
Lietuvos bankas išleidžia Vilniaus Gaonui skirtą monetą 4

Lietuvos bankas (LB) spalio 20 d. į apyvartą išleidžia 10 Eur kolekcinę sidabro monetą, skirtą 300-osioms...

Laisvalaikis
2020.10.20
JAV epidemiologas: ateinančios 6–12 savaičių bus tamsiausios Premium

„Ateinančios 6–12 savaičių, vertinant COVID-19 pandemijos požiūriu, bus pačios tamsiausios“, – susitikime su...

Laisvalaikis
2020.10.20
Mirė operos karaliumi vadintas V. Daunoras

Eidamas 84-uosius metus, spalio 19 d. mirė garsusis Lietuvos operos solistas Vaclovas Daunoras.

Laisvalaikis
2020.10.19
E. Parulskis: Geltoni Aurelijaus botai Premium

Kol kas (praėjus beveik šešiasdešimčiai metų) apie stalo žaidimus turiu tik keturias bendras, vertas...

Verslo klasė
2020.10.18
W. Buffettas: pasiųsti po velnių galima ir rytoj Premium

Warrenas Buffettas, investicijų kompanijos „Berkshire Hathaway“ vadovas, vienas sėkmingiausių pasaulio...

Laisvalaikis
2020.10.18
Knygos: tinklas prieš hierarchiją ar su ja Premium

Niallas Fergusonas knygoje „Aikštė ir bokštas“ („The Square and the Tower“) trumpai apžvelgia žmonijos...

Verslo klasė
2020.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus