ES parama baigsis greitai, emigrantų – kiek vėliau

Publikuota: 2015-02-07
Atnaujinta 2015-05-29 11:37
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Tik užsukus ES paramos čiaupą, Lietuvoje politikai iš tiesų pradės galvoti apie tiesiogines užsienio investicijas (TUI). Per 2008–2009 m. krizę nutraukus bankinių kreditų bambagyslę tam tikras proveržis įvyko, tačiau užsienio kapitalo, su kuriuo į Lietuvą ateina naujos technologinės žinios, gerai mokamos darbo vietos ir atveriamos šiuo metu taip reikalingos naujos eksporto rinkos, Lietuvoje tebėra labai menkai.

VŽ skaičiavimai rodo, kad daugiausia Lietuvoje investuojama ES lėšų, jų pernai teko 731 Eur kiekvienam šalies gyventojui. TUI srautas į šalį per dvylika mėnesių, nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. spalio, Lietuvos banko duomenimis, sudarė 100 Eur gyventojui.ES subsidijos patogios, nes nereikia grąžinti, tad ir sukti galvos, ar atsipirks. Tačiau jau dabar Šiauliams ar Panevėžiui, su ES parama prieš 2011 m. Europos krepšinio čempionatą pasistačiusiems modernias sporto arenas, kyla rimtų iššūkių jas išlaikyti. Taip pat lieka atviras klausimas, ar iš ES lėšų šiuo metu uoliai atnaujinamuose daugiabučiuose bus kam gyventi ateityje, jeigu pildysis prognozės apie toliau mažėjantį gyventojų skaičių šalyje.Tad, kaip žinoma, kiekvienos monetos yra dvi pusės.

Pasiektas perlaidų rekordas

Trūkstamą užsienio kapitalo srautą šiuo metu kompensuoja emigrantų perlaidos, kurios, „Nordea“ duomenimis, 2014 m. apytikriai sudarė daugiau nei 1,4 mlrd. Eur, ir tikėtina, pasiekė naują rekordą, fiksuotą 2013 m. Perlaidų dalis gyventojui 2014 m. išaugo maždaug 1,5%, iki 476 Eur nuo 469 Eur užpernai.Didelė jų dalis nukreipiama į šalies vartojimo rinką, šios lėšos investuojamos į nekilnojamąjį turtą, taip pat sprendžiamos socialinės problemos regionuose, kur išvykusieji uždarbiauti finansiškai remia namiškius. Tačiau emigrantų pinigai nėra visavertė alternatyva investicijoms ir tvarių darbo vietų Lietuvoje nesukurs.TUI daugiausia pritraukta ikikriziniais 2007-aisiais (1,48 mlrd. Eur), nuo to meto TUI srautai kur kas kuklesni, skelbia Lietuvos bankas. Tai mėgina paaiškinti Pasaulio banko ekspertai. Jie atkreipia dėmesį, kad emigrantų perlaidos yra vienas stabiliausių pinigų šaltinių, jas gerokai mažiau veikia ekonominiai pakilimo ir nuosmukio ciklai, patiriami TUI ar eksporto srityse.Žygimantas Mauricas, „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad privačių asmenų perlaidos iš užsienio į Lietuvą 2014 m. sudarė 4% BVP. Pagal šį rodiklį Lietuva yra daugiausia privačių asmenų perlaidų iš užsienio gaunanti valstybė Europos Sąjungoje. Pavyzdžiui, Latvijoje privačių asmenų perlaidos sudaro 2,5%, Estijoje – 1,7%, Lenkijoje – 1,3% nuo BVP.Tad privačių asmenų perlaidos daro reikšmingą įtaką Lietuvos ekonomikai. Palyginkime – Lietuva 2014 m. gavo 2,1 mlrd. Eur ES paramos.

Emigrantai pirko būstus

„Perlaidos iš užsienio yra beveik tiek pat svarbios kaip oficiali ES parama. Senatvės pensijoms „Sodra“ 2014 m. skyrė 2,3 mlrd. Eur – vos pusantro karto daugiau, nei Lietuvos emigrantai pervedė pinigų į tėvynę“, – atkreipia dėmesį p. Mauricas.Vis dėlto, atkreipia dėmesį „Nordea“ ekonomistas, perlaidų srautas 2014 m. pabaigoje smarkiai sumažėjo. Metinis perlaidų augimas 2014 m. pirmąjį ketvirtį buvo 45%, antrąjį – 20%, o trečiąjį teliko 1%.Pirminiais duomenimis, ketvirtąjį 2014 m. ketvirtį perlaidų suma, palyginti su atitinkamu laikotarpiu 2013 m., sumažėjo 25%.Tokios tendencijos glaudžiai susijusios su nekilnojamojo turto rinkos aktyvumu ir sudaromų sandorių skaičiumi. Akivaizdu, kad milžiniškos į Lietuvą siunčiamų pinigų sumos nėra skiriamos vien čia likusiems artimiesiems išlaikyti: emigrantai aktyviai investuoja į nekilnojamąjį turtą, kurio aktyvumas buvo pasiektas pirmoje 2014 m. pusėje.Darius Ringaitis, bendrovės „Resolution“ gyvenamojo NT grupės vadovas, teigia, kad emigravusiųjų perkamas būstas Lietuvoje parodo, jog sąsajos su Lietuva išlieka ir daugelis laikinai išvykusiųjų vis dar sieja tolesnį gyvenimą su Lietuva ir iš anksto kuria sau pamatus grįžti.Jo teigimu, būsto rinkoje emigrantų lėšos sudaro apie 4–5%, o ateityje ekonomikai rodant tvarios plėtros ženklų ir emigrantams vis labiau dairantis į Lietuvos pusę, kai darbdaviai garantuos stabilias pajamas, grįžusiųjų ir investuojančiųjų į būstą dalis galėtų didėti ir iki 8–9% sandorių vertės.„Tai geras ženklas, nes rodo, kad emigrantai neskuba nutraukti ryšių su Lietuva ir čia noriai investuoja. Vis dėlto, nurimus prieš euro įvedimą kilusiam NT rinkos aktyvumui ir dėl krintančios naftos kainos nusilpus Norvegijos kronai, tikėtina, kad šiais metais privačių asmenų perlaidų iš užsienio sulauksime kiek mažiau“, – teigia p. Mauricas.

Emigrantų lėšų įtaka išliks

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, laikosi nuomonės, kad emigrantų perlaidų ilgalaikė įtaka tik didės.Tiesa, pernai grynoji emigracija sumažėjo iki 12.600 – žemiausio lygio nuo 2001 metų. Jo prognozėmis, artimiausiu metu ji artės prie nulio – išvykstančių iš Lietuvos ir čia atvykstančių skaičius bus labai panašus. Tačiau tai nereiškia, kad mažės emigrantų perlaidos. Statistikos departamentas suskaičiavo, kad šiuo metu yra net 620.000 užsienyje gyvenančių lietuvių. Maždaug pusė milijono užsienyje gyvenančių lietuvių yra naujoji emigrantų karta, išvažiavusi iš Lietuvos po nepriklausomybės atkūrimo ir ypač atsivėrus ES sienoms.„Šiuos lietuvius sieja vis dar glaudūs ryšiai su Lietuvoje likusiais giminaičiais, todėl jie palaiko juos finansiškai. Net sumažėjus emigracijai, ši milžiniška diaspora liks ir dar bent kurį laiką palaikys Lietuvą savo perlaidomis“, – pabrėžia p. Mačiulis.Jei emigrantų perlaidos pradėtų smarkiai mažėti, tai galėtų rodyti mažėjantį jų ryšį su Lietuva, taip pat mažėjančią tikimybę, kad jie čia kada nors grįš gyventi, mano jis.

ES paramos poveikis – milžiniškas

Vytautas Žukauskas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas ir tyrimų vadovas, sako, kad pagrindinis kriterijus vertinant šiuos pinigų srautus yra tas, ar jie kuria produktyvumą, ar priklausomybę. Giminaičių pinigų perlaidos didina Lietuvoje gyvenančių žmonių pajamas.Tai nėra blogai, nes pagerina Lietuvoje gyvenančių žmonių padėtį. Bet tuo pat metu didžioji dalis šių perlaidų virsta ne investicijomis, o vartojimu.ES lėšos kuria didelę verslo ir valdžios priklausomybę nuo šių pinigų srautų, kurie paremti politiniu sprendimu, o tai reiškia, kad ateityje baigsis.„Todėl reikėtų kritiškai žiūrėti į ES lėšas kaip į šalies ekonomikos augimo pagrindą ir galvoti apie užsienio šalių investicijas Lietuvoje“, – pataria p. Žukauskas.Jo nuomone, Lietuvos ekonomikos augimo pagrindas turi būti ne ES lėšos, o palanki verslo aplinka, kuri geba pritraukti investicijų, keliančių šalies produktyvumą ir pajamų lygį.

Išeitis – PPP projektai

Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas, nuolat pabrėžia, kad šis laikotarpis iki 2020 m., kuriuo dar verslas ir Vyriausybė gali pasinaudoti ES pinigais, yra kritinis, nuo jo priklauso ateitis: „Kaip pasiklosime, taip ir miegosime.“„Nemažai investicijų į infrastruktūrą daroma naudojantis ES parama. Tačiau Lietuvoje gyventojui tenkantis BVP jau pasiekė 75% ES vidurkio lygį, kai paramos intensyvumas mažėja. Tikėtina, kad po 2020 m. mes tų pinigų veikiausiai nebegausime. Tad kyla klausimas, kaip finansuosime tas investicijas“, – klausia p. Dargis.Anot jo, išeitis yra skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. „public-private partnership“, PPP) projektus, kurie padės į šalį pritraukti daugiau privačių investicijų.LPK vadovo nuomone, tokia partnerystė politikus privers naudoti kaštų ir naudos analizę, kuri leis kartu atsisakyti investicijų tuo atveju, jeigu jų finansinė našta pernelyg didelė, nes ji taps dar didesnė, kai jau po septynerių metų toms investicijoms greičiausiai nebebus prieinami ES pinigai.O Eurostato naujausi emigrantų perlaidų duomenys rodo, kad Lietuva 2013 m. pagal gyventojui tenkančią emigrantų perlaidų dalį nusileido tik Portugalijai (483 Eur) ir už savęs paliko kaimynes Latviją (316 Eur), Estiją (84 Eur) bei Lenkiją (72 Eur).Pagal sukauptas TUI gyventojui, kurios sudaro apie 4.200 Eur, tebesame ES šalių narių uodegoje, nusileidžiame ne tik rumunams ir graikams, bet ir kaimynams lenkams, latviams bei estams.Straipsnis sausio 19 d. publikuotas „VŽ Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Valstybė ir savivaldybės šiemet gavo 127 mln. eurų neplanuotų pajamų  1

Valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos sausio–gegužės mėnesiais siekė 4,224 mlrd. Eur – 3,1% (127,3 mln.

Verslo aplinka
2019.06.12
Estai gerokai sumažins akcizus svaigalams 13

Nuo šio vidurvasario Estijoje turėtų ketvirtadaliu sumažėti akcizai visiems alkoholiniams gėrimams. Tikimasi,...

Verslo aplinka
2019.05.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau