Apie litą – be ašarų

Publikuota: 2015-01-01
svg svg
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio nuotr.
„Verslo žinios“

Į kompoziciją Lietuvos banko (LB) Pinigų muziejuje, sulipdytą iš plytų, supresuotų iš ES šalių buvusios valiutos, neseniai įmontuota dar viena – plyta iš susmulkintų litų, ir iš mūsų nacionalinės valiutos simboliškai lieka tik tiek. Vidmantas Laurinavičius, Vilniuje veikiančio Pinigų muziejaus vedėjas, istorikas, muziejininkas, sako, kad pasitinkant eurą daugelį išties kamuoja prieštaringi jausmai.

Juk kad ir kaip būtų, XX amžiuje litas du kartus – trečiąjį ir paskutinį dešimtmečiais – suvaidino vieną iš pagrindinių vaidmenų kuriant valstybės ūkio pagrindus, įtvirtinant Lietuvos ekonominę ir politinę nepriklausomybę, ir tapo vienu svarbiausiu valstybingumo simboliu.
Su p. Laurinavičiumi VŽ „Savaitgalis“ dėlioja lito istoriją.Pirmieji litai
Ponas Vidmantas primena, kad iki valstybės atkūrimo 1918-aisiais lietuviškos kilmės bankų mūsų krašte nebuvo, veikė tik kelios smulkios kredito įstaigos. Atkūrus Lietuvos valstybingumą, finansinė, ūkinė ir politinė šalies padėtis buvo nestabili. Komerciniai bankai neveikė, o Lietuvai suteiktos Vokietijos paskolos leido vokiečių okupacinei valdžiai kontroliuoti padėtį.
Pinigų emisijos ir kredito funkcijas atliko Pirmojo pasaulinio karo metais (1914–1918) vokiečių okupuotuose rytiniuose kraštuose (vadinamasis Oberostas, į jo sudėtį įėjo ir Lietuva) įkurta Rytų skolinamoji kasa (Darlehnskasse Ost), perkėlusi savo būstinę iš Poznanės į Kauną ir išleidusi ostmarkes, kurių vertė buvo prilyginta Vokietijos markėms.
Lietuvos Vyriausybės įsakymu 1919 m. pradžioje ostmarkės buvo pavadintos auksinais, o jų šimtoji dalis – skatikais. Pinigų muziejaus vadovas patikslina: kai sakai „auksinas“, gali būti kalbama ir apie šiuos pinigus, ir LDK laikais leistas monetas.
Vienas auksinas buvo susietas su Vokietijos marke santykiu 1 ir 1, tai turėjo garantuoti, kad valiuta bus stabili. Tačiau Vokietija po Pirmojo pasaulinio karo smigo į finansinę bedugnę, – karą laimėjusioms valstybėms teko mokėti didžiules kontribucijas, kilo infliacija.Pasak p. Vidmanto, pinigų nominalai nuolat didėjo, atsirado net milijardo markių kupiūros, tad smulkiosios – po 1, 5, 10, 20 markių, tiesiog mėtėsi gatvėse, jos nieko nebereiškė.
1922 m. pradžioje 1 USD buvo keičiamas į 200 markių, metų viduryje – jau į 650.
 „Buvome surišti su Vokietija, todėl krito ostmarkių, t. y. auksinų, vertė. Reikėjo skubiai gelbėti savo ūkį, nes vokiečiai kalnais gabeno mums tuos popierinius, niekuo nepadengtus pinigus, o iš Lietuvos vežė prekes, žemės ūkio produkciją, viską, ką buvo galima išvežti. Kad galėtume patys kontroliuoti pinigų apyvartą, reikėjo savo centrinio banko ir savos valiutos“, – aiškina p. Laurinavičius.
Taigi, 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos – lito įvedimą. Įgyvendinti įstatymą buvo pavesta Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministerijai (FPPM), vadovaujamai Vytauto Petrulio. Jai teko pagrindinis vaidmuo organizuojant naujos valiutos spausdinimo darbus.
Rugpjūčio 11 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Lietuvos banko įstatymą, kuriuo jam buvo suteikta pinigų emisijos teisė. Tiesa, LB savo veiklą pradėjo tik 1922 m. spalio 2 d. Pirmuoju jo valdytoju buvo paskirtas kunigas, ateitininkų pradininkas, ekonomistas prof. Vladas Jurgutis (1885–1966).Stabilus iki okupacijos
1922 m. spalio 2 d. LB ir FPPM pavaldžios iždinės pradėjo keisti pinigus – už 175 auksinus mokėtas 1 litas. Pasak p. Vidmanto, iš pradžių žmonės lietuviškais pinigais netikėjo, esą, jeigu jau Vokietijoje blogai, vargu ar čia bus kas gero.
„Abejojančių buvo nemažai, auksinų į litus jie nekeitė ir smarkiai pralošė, nes metų pabaigoje, t. y. vos po kelių mėnesių, vienas litas kainavo jau 850 auksinų, – jo kursas pakilo daugiau nei keturis kartus“, – dėsto pašnekovas.
Vokietijos markės vertė toliau krito, lito – augo. Jo santykis buvo nustatytas su auksu: 1 litas – 0,150462 g aukso. Toks lito aukso turinys buvo lygus 1/10 JAV dolerio aukso turinio, taigi vienas JAV doleris kainavo 10 litų. Čia, primena p. Vidmantas, reiktų turėti galvoje, koks stiprus buvo to meto doleris.
„Gali kilti klausimas, – sako istorikas, – kodėl litas nebuvo įsivestas anksčiau. Nebuvo, nes neturėjom sukaupę jokių rezervų – konvertuojamos valiutos ar aukso, o be jų naujai įsivesti pinigai patys savaime vertės neturi. Pirmajame etape, 1918-aisiais, mes nieko neturėjom, buvom basi. Po kelerių metų su litu atsijungėme nuo užsienio valiutos, nutraukėme ekonominę ir finansinę priklausomybę nuo Vokietijos. Čia galima išvesti aiškias paraleles su 1992 m. spalio 1 d., kai pabėgome iš rublio zonos, kad galėtume patys kontroliuoti pinigų apyvartą.“Svarbiausia, pasak pašnekovo, kad per visą Nepriklausomybės laikotarpį litas išliko stabilus: 1922 m. nustatytas lito ir aukso santykis išsilaikė iki pat okupacijos 1940-aisiais, nors Lietuva, kaip ir visas pasaulis, išgyveno 1929–1933 m. krizę, per kurią nuvertėjo didžiųjų valstybių valiutos – doleris, svaras sterlingų. Priešingai, 1940 m. už dolerį davė 6 Lt, vadinasi, jo vertė krito, o litas išliko stabilus.
Be abejo, Didžiąja depresija vadinama krizė Lietuvos neaplenkė, tik pasijuto ji šiek tiek vėliau nei visame pasaulyje, 1933–1935 m. ir dėl mažai išvystytos pramonės buvo lengvesnė. 1935 m. aukso bei užsienio valiutos atsargos buvo nusėdusios ir Lietuvoje, tad buvo imtasi priemonių joms atkurti, įvesta valiutų kontrolė.
Pasak p. Vidmanto, 1940 m., prieš pat okupaciją, turėjome 9,5 t aukso. Lietuvoje buvo laikoma tik maža jo dalis, didžiausi kiekiai saugomi JAV, Anglijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, šiek tiek Tarptautiniame atsiskaitymų banke Šveicarijoje. Be to, jis judėjo iš vienos vietos į kitą.
Užėjus sovietams tas auksas užsienyje ir liko, 1992 m. jis buvo grąžintas Lietuvai, bet tai – jau atskira istorija.Litai – per kaminą
Grįžtant prie stabilaus lito 1940-aisiais, – jo stabilumas žlugo kartu su okupacija. Netekome savo valiutos atsargų, nacionalizuotas centrinis bankas tapo Sovietų Sąjungos valstybinio banko Lietuvos respublikine kontora. Nacionalizuoti buvo visi bankai ir jų skyriai, privatūs seifai, draudimo kompanijos, tarpusavio kredito draugijos, taupomosios kasos, lombardai, – žodžiu, viskas.
Ponas Vidmantas pasakoja, kad nuo okupacijos pradžios 1940 m. birželio 15 d. buvo rengiamasi rublio įvedimui. Lapkričio pabaigoje šalia lito įvestas ir rublis, paskiau pradėtas keisti nustatytas jo kursas – 90 kapeikų už 1 litą – santykis buvo tragiškas.
1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta išvis uždrausta.Praėjus savaitei, balandžio 1 d., centrinio banko Kaune saugyklose sukaupti litai buvo pradėti deginti vietinėje katilinėje. Per mėnesį per kaminą pagal nustatytą tvarką išėjo visos mūsų lito atsargos – tiesiog šildymui.
Monetų atsargos – sidabriniai litai ir bronziniai centai – irgi gulėjo LB saugyklose. 1941 m. birželio 22 d. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, vokiečiai labai greit priartėjo prie Kauno. Iš Maskvos buvo duotas įsakymas visas vertybes – turtus, archyvus, dokumentus nedelsiant krauti į vagonus ir vežti į Rytus. Vagonų trūko, tad monetinio sidabro spėta išvežti tik pusę, apie 3 tonas, kita dalis atiteko vokiečiams.
SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinei kontorai (po okupacijos taip buvo pavadintas Lietuvos bankas) tuo metu vadovavo Aleksandras Drobnys. Prie jo buvo „priskirtas“ komisaras iš Maskvos, jaunas komunistas Ušakovas. Atsitiktinumas ar ne, kad karas Drobnį užklupo sanatorijoje Birštone, ir tai išgelbėjo jam gyvybę. Jis labai sunkiai išsisuko nuo atsakomybės už neišvežtą sidabrą, o Ušakovas buvo sušaudytas Maskvoje.Mūsų litai
Dabartinių litų fizinis likimas panašus – popieriniai bus sunaikinti, metalinius perlydys konkursą laimėjusi Jungtinės Karalystės įmonė.
Ir amžius jų panašus – pirmieji litai išgyveno 18 metų, dabartiniai, skaičiuojant nuo 1993-ųjų, – 21-us metus.
„Be abejo, apie savus pinigus pradėta galvoti anksčiau, – 1988 m. Mokslų akademijoje surengtame susitikime su Estijos mokslininkais prof. Stasys Uosis (1927–2009) iškėlė savos valiutos idėją. Apie Nepriklausomybę tuomet nebuvo kalbėta, tik apie ekonominį savarankiškumą – apie tai, kad kiekviena respublika galėtų kontroliuoti savo pinigus, kad nebūtų viskas nuleidžiama iš Maskvos. Požiūris ir reikalavimai laipsniškai radikalėjo“, – pasakoja p. Vidmantas.
Galiausiai paaiškėjus, kad eisime į visišką nepriklausomybę, TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinė kontora ir Kultūros ministerija 1989 m. paskelbė konkursą pirmiesiems lietuviškų pinigų projektams. Jie buvo parengti 1990 m. ir išvežti į spaustuvę Prancūzijoje. Tačiau, anot istoriko, su privačia kompanija tuomet nebuvo suderėta. Pirmiausia, prancūzus tuo metu labai spaudė Sovietų Sąjunga. Kitas dalykas, Lietuva jiems negalėjo garantuoti apmokėjimo, nes 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Nepriklausomybę, mes neturėjome pakankamai valiutos atsargų.
„Prancūzijos vyriausybė garantuoti kratėsi. Kita vertus, negali kaltinti, tai buvo privati kompanija, ir kalba buvo trumpa: duokit pinigų, spausdinsim. O jų nebuvo“, – šypteli p. Vidmantas. Taigi derybos baigėsi niekuo, lietuviškų pinigų projektai liko Prancūzijos spaustuvėje. Kitas dalykas, prisimena pašnekovas, LB ir Lietuvos Vyriausybė jau derėjosi su JAV banknotų korporacija, naujas užsakymas su naujais projektais iškeliavo ten.„Iš pradžių niekas nežinojo, nei kaip tie banknotai turi atrodyti, nei apskritai, nuo ko pradėti. Prie litų radimosi labai prisidėjo Australijos lietuvis Kęstutis Lynikas, dirbęs Australijos pinigų spausdinimo įmonėje, – jis padėjo organizuoti derybas su užsienio kompanijomis, aiškino net paprasčiausius dalykus, pvz., kurioje vietoje ant kupiūros turi būti portretas. Pirmiesiems derybininkams, darbo grupėms tai buvo sudėtingi dalykai“, – prisimena p. Vidmantas.
Pasak jo, kai Istorijos institutas įsikišo spręsti, ką vaizduoti ant lietuviškų pinigų, minčių būta visokių: kalbėta ir apie didžiuosius LDK  kunigaikščius, bet galiausiai pasirinktas XIX a. tautinio atgimimo laikotarpis su tokiomis asmenybėmis kaip Simonas Daukantas, Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius, paskiau atsirado Darius ir Girėnas.
Jiedu, aiškina p. Vidmantas, buvo pasiūlyti ne šiaip sau, o siekiant simboliškai sujungti dvi Lietuvas – tą, kuri yra čia, ir išeivijos lietuvius, nes Darius ir Girėnas į Lietuvą, už Lietuvą išskrido iš Amerikos.
Žemaitės portreto atsiradimas ant 1 lito banknoto averso sietinas su... lyčių lygybe.
„Kai paaiškėjo, kad visi portretai ant banknotų – tik vyrų, Kęstutis Lynikas ir sako: sudėsit vien vyrus, bus skandalas. Tada pradėta ieškoti, ką galima „prikabinti“ iš moterų, ir Žemaitė labai tiko. Tik jos ryšys su Palūšės bažnyčia, pavaizduota ant banknoto reverso, nei šioks, nei toks, juk ji buvo laisvamanė. Bet tai jau kiti niuansai“, – kalba pašnekovas.Reforma – su laikinaisiais
„Kitas dalykas, – sako p. Vidmantas, – mes kalbame tik apie litus, tačiau pirmasis pinigų reformos etapas padarytas ne su jais, o su talonais, vadinamaisiais „žvėriukais“ arba „vagnorkėmis“, kai jie pradėjo cirkuliuoti 1992 m. spalio 1-ąją.“
Simboliška, svarstau, kad pirmosios ir mūsų laikų Nepriklausomybės litai apyvartoje pasirodė beveik tą pačią dieną.
Tą pačią, patikslina pašnekovas, mat pirmieji litai pagal prekybos ir pramonės ministerio įsakymą turėjo būti įvesti spalio 1 d. Tai buvo sekmadienis, tad nei iždinės, nei bankai nedirbo, ir pinigai pradėti keisti spalio 2-ąją.
Pasak p. Vidmanto, ir tada, ir dabar Lietuva pirmiausia sukūrė savo pinigų sistemą, – juk ir 1922 m. spalio 1-ąją buvo įvesti laikinieji litai, žaibiškai atspausdinti Berlyne, Oto Elsnerio spaustuvėje, praktiškai be jokių projektų: lietuviai nusivežė ten savo vytį, šiek tiek ornamentikos, kitos detalės buvo panaudotos iš to, kas tuo metu buvo spaustuvėje.
„Greitai padarė tokį šugel mugel, ir per tris savaites atspausdino mums pirmuosius banknotus. Nes Vokietijos markė krito kasdien, reikėjo veikti operatyviai, o kurti ir tvirtinti projektus nebuvo laiko“, – kalba istorikas. Anot jo, tuo pačiu metu derėtasi su dviem kompanijom – Oto Elsnerio, kad ši išspausdintų litus be projektų, ir A. Haases spaustuve Prahoje. Tai buvusi rimtesnė spaustuvė, ir po gero mėnesio laikinuosius LB banknotus pakeitė joje išspausdinti pinigai. Banknotų projektus sukūrė Adomas Varnas (1879–1979), jis pats vadovavo komisijai, prižiūrėjusiai spausdinimą.Reiktų priminti, kad visi lietuviški pinigai – litai ir centai, pirmiausia buvo popieriniai, pvz., 1 cento banknotų A. Haases spaustuvėje buvo atspausdinta 20.000.000 vienetų. Dėl apyvartos „centai“ ir smulkesnės litų kupiūros gan greitai nusidėvėjo, taigi 1923 m. pradėta rengtis kaldinti litų monetas.
1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą. Jis suteikė Valstybės iždui išimtinę teisę kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Konkursuose monetoms kaldinti dalyvavo 14 kalyklų iš užsienio bei brolių Šmidtų metalo dirbinių fabrikas. Bronzinių monetų konkursą laimėjo „King's Norton Metal Works“ kompanija iš Birmingemo, sidabrinių – Anglijos karališkieji monetų rūmai „Royal mint“. Konkursą monetoms sukurti laimėjo skulptorius Juozas Zikaras (1881–1944).
Pirmoji 3 mln. bronzinių monetų vienetų siunta laivu iš Londono per Klaipėdą į Kauną buvo atgabenta 1925 m. sausį, vasarį centų monetos pasirodė apyvartoje. Sidabriniai litai į apyvartą išleisti lapkričio pabaigoje.Pirmiausia buvo talonas
Kalbant apie mūsų laikus, 1992 m. gegužės 1 d. įvesti talonai buvo rublių pakaitalai – iš pradžių jie cirkuliavo kartu su rubliais, jų kursas buvo vienodas.
„Apyvartinių pinigų trūko, tad spausdinom talonus ir prilyginom juos rubliams. Reikia pasakyti, kad tai nebuvo tikroji reforma, tai buvo užkamšymas, nes fiziškai trūko piniginių vienetų. Reformos pradžia buvo spalio 1 d., kai rubliai buvo išimti iš apyvartos, ir Centrinis bankas jau galėjo kontroliuoti talonų apyvartą ir atlikti tam tikrus pinigų politikos veiksmus, kaip elgiasi visi centriniai bankai. Talonas tapo mūsų nacionaliniu piniginiu vienetu“, – aiškina istorikas.
1993 m. birželio 25 d., kai santykiu 100 ir 1 talonai buvo pakeisti litais, įvyko antrasis pinigų reformos etapas, tačiau tai buvo labiau techninis darbas.Pasak p. Laurinavičiaus, 1993-aisiais įvesti litai buvo atspausdinti gerokai anksčiau – 1991-aisiais. Kokybė jų buvusi labai prasta, tik 100, 500 ir 1.000 Lt kupiūros buvo atspausdintos giliaspaude, visos smulkesnės – ofsetu, nerimtos kokybės knygine spauda.
„Iš pradžių galvota, kad talonai į litus bus keičiami santykiu 10 už 1, vėliau politikai priėmė sprendimą, kad santykis turi būti 100 talonų už litą, taigi 1.000 ir 500 Lt kupiūros laikinai tapo nereikalingos, mat buvo per stambios. Nerašyta taisyklė sako, kad didžiausias cirkuliuojantis banknotas turi sudaryti pusę vidutinio atlyginimo. 1993-aisiais Lietuvoje jis buvo 150 Lt, taigi tos kupiūros atgulė į LB saugyklas“, – prisimena p. Vidmantas.
Apie 1999 m. vidutinis atlyginimas Lietuvoje buvo 1.000 Lt, ir į apyvartą jau buvo galima paleisti 500 Lt kupiūrą. Deja, 1991 m. laidos 500 ir 1.000 Lt kupiūros turėjo tik aštuonis apsaugos požymius, technologijos buvo smarkiai pažengusios, o tie banknotai – pasenę. Neliko kitos išeities, kaip sukurti naują 500 Lt banknotą, taip pat su Vincu Kudirka ant averso.
Dalis senųjų banknotų buvo sunaikinti, likusieji (po 20.000 egzempliorių kiekvieno nominalo) bus parduoti po Naujųjų metų, tikėtina, aukcione.Requem litui
Baigiant pašnekesį p. Vidmantas sako vis dėlto norįs pasisakyti „dėl emocijų“. Anot jo, XX a. litas buvo labai svarbus, – du kartus jis suvaidino ypatingą vaidmenį kaip Lietuvos nepriklausomybės simbolis, bet dabar ją sieti su pinigais nebėra tikslo.
„Padėtis XXI a. keičiasi: atsiskaitymai vis dažniau vyksta ne grynaisiais fiziniais pinigais, o elektroniniais, virtualioje erdvėje, gali būti, kad po kokių 20 metų fizinių grynųjų pinigų išvis neliks. Pagaliau, atsiranda bitkoinai – virtualios, iš viso mažai suprantamos valiutos. O kai atsiskaitome kortelėmis ir kai su pinigais neturime fizinio kontakto, tai koks skirtumas, ką nurašo – „Maironį“ ar „Basanavičių“, – šypteli pašnekovas.Jo įsitikinimu, kiekviena ES valstybė, norinti integruotis ir gyventi saugesnėje Europoje, ką nors turi paaukoti.
„Litą aš vadinu savotiška auka. Mes ją sudėsime, kaip graikai sudėjo drahmą, kurią turėjo tūkstančius metų, arba vokiečiai – markę, kuri jiems buvo įaugusi į kraują, jie labai jos verkė. Ir dabar vokiečiai ateina į Pinigų muziejų, žiūri į tas sunaikintas markes, pagal spalvą atpažįsta, kokie tai buvo nominalai“, – kalba p. Vidmantas.
Anot jo, litas mums negali būti nesvarbus, nes žmogui negali būti nesvarbi istorija, praeitis, lito vaidmuo.
„Turim pripažinti, kad litas mūsų nepriklausomybės istorijoje suvaidino labai svarbų vaidmenį, bet turime suprasti ir tai, kad XXI a. integraciniai procesai, valiutų keitimasis, ėjimas elektroninės valiutos link yra neišvengiami ir, matyt, kitaip nebus“, – sako p. Laurinavičius.LITO ISTORIJA

  • Lietuvoje įsteigti emisijos banką ir įvesti nacionalinę valiutą buvo ketinama nuo pat valstybingumo atkūrimo. Tačiau tik 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė Piniginio vieneto įstatymą, paskelbusį auksu pagrįstos valiutos – lito įvedimą.
    Įgyvendinti įstatymą buvo pavesta Lietuvos finansų, prekybos ir pramonės ministerijai. Naujos valiutos įvedimas patikėtas Lietuvos bankui.
  • 1922 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos Seimo nutarimu paskelbta apie naujojo piniginio vieneto įvedimą. Seimo Ekonominės komisijos narys Vaclovas Vaidotas pasiūlė pavadinti jį litu, o jo sudėtinės dalys buvo pavadintos centais.
  • 1922 m. rugpjūčio 11 d. Seime buvo priimtas Lietuvos banko įstatymas. 1922 m. rugsėjo 27 d. įvyko Lietuvos banko steigiamasis akcininkų susirinkimas. Pirmuoju banko valdytoju buvo paskirtas prof. V. Jurgutis, jo pavaduotoju tapo A. Prūsas. Lietuvos bankas savo veiklą pradėjo 1922 m. spalio 2 d., centrinė jo būstinė buvo Kaune.
  • Į apyvartą litai išleisti 1922 m. spalio 2 d., jų kursas su JAV doleriu buvo 10:1. Pirmieji litai ir centai buvo tik banknotai, 1923 m. pradėta ruoštis litų monetų kaldinimui.
  • Įvedus litą, Lietuvoje kurį laiką cirkuliavo ir auksinai, daugiausia privačiame sektoriuje. Litais buvo atsiskaitoma su valstybės įmonėmis, organizacijomis, renkami mokesčiai į biudžetą.
  • 1924 m. birželio 20 d. Seimas priėmė Monetų įstatymą, juo Valstybės iždui buvo suteikta išimtinė teisė kaldinti ir leisti į apyvartą metalinius pinigus. Monetos buvo kaldinamos Anglijos karališkuosiuose monetų rūmuose „Royal Mint“ ir Anglijos firmoje „King's Norton Metal Works“.
  • Po Lietuvos aneksijos Lietuvos bankas 1940 m. spalio 10 d. buvo reorganizuotas į TSRS valstybinio banko Lietuvos Respublikos kontorą. Nuo 1941 m. kovo 25 d. litų apyvarta buvo uždrausta.
  • 1990 m. vasario 13 d. Lietuvos TSRS Aukščiausioji Taryba priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos banko įsteigimo“. 1990 m. kovo 1 d. įsteigtas  bankas pratęsė tarpukaryje veikusio Centrinio banko tradicijas. 1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos valstybingumą, buvo naudojamas TSRS rublis.
  • Nuo 1991 m. rugpjūčio įvesti bendrieji talonai paklausioms prekėms įsigyti, nuo 1992 m. gegužės 1 d. įvesti talonai – rublių pakaitalai. Spalio 1 d. rubliai išimti iš apyvartos ir talonai tapo vienintele mokėjimo priemone Lietuvoje, nacionaliniu piniginiu vienetu.
  • 1993 m. birželio 14 d. Lito komitetas priėmė nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinių pinigų įvedimo ir laikinųjų pinigų – talonų išėmimo iš apyvartos“.
  • Litas įvestas 1993 m. birželio 25 d. Įvedus litą 100 laikinųjų talonų buvo keičiami į 1 litą (1 talonas = 1 centas).
  • Nuo 1994 m. balandžio 1 d. iki 2002 m. vasario 1 d. litas buvo susietas su bazine valiuta JAV doleriu santykiu 4 ir 1.
  • 2002 m. vasario 2 d. litas persietas prie euro tuo metu galiojusiu santykiu – 3,4528 lito už vieną eurą.
Šaltinis: „www.lb. lt“

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuviai visame pasaulyje susibūrė giedoti „Tautišką giesmę“

Liepos 6 d. lygiai 21 val. vietos laiku lietuviai visame pasaulyje gieda „Tautišką giesmę“. Ši giesmė...

Verslo aplinka
2020.07.06
Savo „karūnos brangakmeniui“ gelbėti JK skiria 1,73 mlrd. Eur

Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė skirsianti 1,57 mlrd. svarų (1,73 mlrd. Eur) nuo koronaviruso...

Laisvalaikis
2020.07.06
Lietuvos valdovų vedybinė politika Premium

Lietuvos valdovai, tekindami dukteris, apvesdindami sūnus, rinkdamiesi žmonas dažniausiai siekė politinių...

Laisvalaikis
2020.07.06
Mirė kino muzikos grandas Ennio Morricone

Vienas žinomiausių ir produktyviausių kino muzikos kūrėjų Ennio Morricone (Enijas Morikonė) mirė Romoje,...

Laisvalaikis
2020.07.06
Paryžiaus Luvras vėl atveria duris

Paryžiaus Luvras – gausiausiai lankomas pasaulio muziejus – pirmadienį vėl atvers duris, tačiau dėl...

Laisvalaikis
2020.07.05
Muziejų kelias kviečia kilti į kalnus

Valstybės dienos išvakarėse prasidėjęs aštuntasis Lietuvos muziejų kelias kviečia keliauti maršrutu, einančiu...

Laisvalaikis
2020.07.05
Zapyškio bažnyčios aplinkos tvarkymas baigtas, betonas liko

Zapyškio bažnyčios prieigų tvarkymas baigtas, kaip ir planuota, teigia šio projekto vadovė. Kauno...

Laisvalaikis
2020.07.05
Po karantino daugiau nei pusė gyventojų pakeitė įpročius 5

Pasibaigus karantinui, šalies gyventojai labiausiai skuba atkurti socialinį gyvenimą: gyvai susitikti su...

Rinkodara
2020.07.05
Lankytojams atveriamas Nidos švyturys

Nuo šeštadienio lankytojams atveriamas Nidos švyturys, BNS informavo Neringos muziejų direktorė Lina...

Laisvalaikis
2020.07.04
Mūsų problema – ne finansų, o idėjų trūkumas Premium

„Vyrauja nestabilumo jausmas. Apskritai, kalbant apie šią krizę, sakyčiau, jog ne taip blogai yra tai, kas...

Laisvalaikis
2020.07.04
Paveldo vertybių sąraše - ir drevinė bitininkystė, ir vėtrungės

Vilniaus rotušėje įteikti sertifikatai dešimčiai nematerialaus kultūros paveldo vertybių, papildžiusių...

Laisvalaikis
2020.07.03
Jaunojo dizainerio prizo laimėtojai siūlo nusipirkti laimės

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Dizaino inovacijų centro rengiamas konkursas „Jaunojo dizainerio prizas“...

Laisvalaikis
2020.07.03
MO sunku mylėti? Premium

Lankytojui, susiruošusiam apžiūrėti MO muziejaus vasaros parodos „Kodėl taip sunku mylėti?“, verta nusiteikti...

Laisvalaikis
2020.07.02
81-asis LNDT sezonas: puokštė nežinomųjų ir beveik nieko tikro

Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT) pakvietė į ekskursiją po rekonstruojamus pastatus ir pristatė...

Laisvalaikis
2020.07.02
Reputacijos laurai: IKEA, „Thermo Fisher“, „Lidl“ ir „Camelia“ Premium 2

Geriausios reputacijos titulą šiemet pelnė IKEA, nuomonės lyderių akyse – „Thermo Fisher Scientific“,...

Rinkodara
2020.07.01
„Amazon“ antrus metus iš eilės – vertingiausias ženklas pasaulyje

„Amazon“ antrus metus iš eilės tituluojamas vertingiausiu pasaulio prekių ženklu, antrojoje pozicijoje...

Rinkodara
2020.06.30
Psichologiniai spąstai, į kuriuos nepakliūva sėkmingi žmonės Premium

Smegenys jungia mūsų patirtis, žinias, idėjas ir lemia veiksmus bei reakcijas į tam tikras situacijas. Tačiau...

Laisvalaikis
2020.06.29
Geriausi žmogaus draugai, kuriuos suvalgome Premium

Už maistą, drabužius, saugumą, net už tai, kad žiurkės nelaksto po mūsų maisto sandėliukus, turime būti...

Laisvalaikis
2020.06.28
Naujojoje Zelandijoje – instrukcijos silpniems Premium

Būtų įžūlu, jeigu Gytis Paškevičius, dainuodamas „man jos grožio, kiek yra, tiek ir pakanka“, turėtų mintyje...

Verslo klasė
2020.06.28
Kisa, kam jums matematika? Jūs juk neturit fantazijos Premium 4

Pirmakursiai bando žodis žodin kuo tiksliau viską užsirašyti, nes suvokti to, kas jiems dabar kalbama,...

Verslo klasė
2020.06.28

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Valdyti slapukus