Ir lietuviai stojo į „Latvijas Gaze“ akcijų pirkėjų eilę

Oficialiai neįvardijamą pirkėją iš Lietuvos Latvijos žiniasklaida vadino Latvijos vyriausybės, kuri analogišką paraišką pateikė savaitės viduryje, konkurentu ir spėjo, kad tai – „su suskystintųjų gamtinių dujų terminalu susijusi įmonė, iš dalies priklausanti Lietuvos valstybei.Interneto portalo „Pietiek.com“ versija: Latvijos vyriausybė neįpareigojantį pasiūlymą pateikti susizgribo tik sužinojusi, kad aplink „Latvijas Gaze“ akcijas zuja lietuviai. Buvo spėjama, esą tai SkGD terminalo statytojas ir operatorius AB „Klaipėdos nafta“ (KN), taip pat UAB „LitGas“ (antrinė „Lietuvos energijos“ įmonė, kurioje KN valdo trečdalį akcijų) – Lietuvos vyriausybės paskirtasis terminalui funkcionuoti reikalingų dujų kiekio  – 540 kub. m – pirkėjas.Tačiau vakar Rokas Masiulis, AB „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius VŽ sakė, kad jo įmonė investuoti į „Latvijas Gaze“ ar įsigyti dalį latvių įmonės akcijų nesidomi ir apie neįpareigojančių pasiūlymų pateikimo procesą esą nieko nežinanti. Dominykas Tučkus, UAB „LitGas“ generalinis direktorius telekomunikacijos kanalais vakar buvo nepasiekiamas.Todėl sektoriuje veikiantys ekspertai VŽ patarė ieškoti ženklų, kad į Latviją dujų bendrovės akcijų įsigijimo reikalu gali ketinti plėstis nebent UAB „Lietuvos energija“ arba kuri nors grupės įmonė.Dainius Misiūnas, UAB „Lietuvos energija“ generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas  į VŽ klausimus atsakė labai trumpai: „Mes laikomės tokios komunikavimo politikos, kuri atmeta galimybę reaguoti į neoficialius pranešimus“.Ponas Misiūnas, paprašytas tiesiai šviesiai atsakyti į klausimą, ar „Lietuvos energija“ turi interesą galbūt įsigyti „E. On“ valdomų „Latvijas Gaze“ akcijų, atsakė: „Šių dalykų mes nekomentuosime“.Juris Ozolinis, vienas gerbiamiausių Latvijos energetikos ekspertų VŽ teigė nieko negirdėjęs apie LE iniciatyvas Latvijoje, tačiau sakė, kad, jeigu tai būtų tiesa, „tai būtų labai įdomu, svarbu ir gerai (Latvijos dujų sektoriui – VŽ)“.

760 milijonų litais

47,23% „Latvijas Gaze“ akcijų „E. On“ skelbė dedąs ant prekystalio dar š. m. gegužę (apie ketinimus pasitraukti iš „Latvijas Gaze“ vokiečiai oficialiai pranešė praėjusiųjų metų spalį). „E. On“ taip įgyvendina ilgalaikę verslo strategiją: parduoda turtą Rytų ir Vidurio Europos rinkose ir kaupia pinigus investicijoms į kitus globalios ekonomikos regionus.Pardavėjai neskelbė oficialios parduodamo „Latvijas gaze“ paketo kainos, tačiau iš neoficialių šaltinių buvo žinomi ir jos rodikliai. Tačiau Latvijos vyriausybė gegužę rėmėsi būtent tais duomenimis. Laimdotos Straujumos, ministrės pirmininkės, lūpomis sakė, kad 220 mln. Eur (760 mln. Lt) siekianti pardavimo kaina yra nepriimtina.Ponios Straujumos požiūriu, problemą reikia spręsti kompleksiškai: ne tik perkant, parduodant arba neperkant dabartinių įmonės akcininkų valdomų akcijų (Latvijos vyriausybė neturi „Latvijas Gaze“ akcijų ir gali daryti įtaką bendrovės valdymui tik juridiniais ir administraciniais svertais. Su „E. On Ruhrgas“, kuri yra didžiausia akcininkė, „Latvijas Gaze“ dar valdo Rusijos „Gazprom“ (36%) ir „Itera Latvijos“ (14%) akcijų. Pastaroji yra „Rosneft“ įmonių grupėje). Latvijos žiniasklaida pateikia spėlionių, kad viena iš galimų „E. On“ priklausančių akcijų pirkėja galėtų būti nacionalinė energijos kompanija „Latvenergo“.Pagal Latvijos vyriausybės ir „Latvijas Gaze“ sudarytą sutartį, įmonei perleistas viso šalies dujų sektoriaus valdymas iki 2017 m. Ligi tol galioja ir Latvijos vyriausybės su Europos Sąjunga suderėta išimtis, leidžianti iki 2017-ųjų neįgyvendinti III ES energetikos paketo, reikalaujančio atskirti dujų skirstymo ir transportavimo verslų administravimą arba nuosavybę.„Latvijas Gaze“ valdo vienintelę Baltijos šalyse eksploatuojamą požeminę gamtinių dujų saugyklą Inčukalne, kuri yra gyvybiškai svarbi viso regiono vartotojams ir tiekėjams. Latvija su „Gazprom“ yra pasirašiusi dujų tiekimo sutartį iki 2030 m.

Taikinys: Inčukalnas

Inčukalno PGDS, kurioje galima saugoti iki 2,32 mlrd. kub. m dujų, yra objektas, galintis užtikrinti prielaidas dujų rinkos dalyviams tiekti vartotojams dujas jiems reikiamu laiku ir patirti kuo mažiau sąnaudų dėl paklausos sezoniškumo. Rinkos dalyviai teigia, esą saugyklų neturintiems pirkėjams dujų tiekėjai dėl paklausos svyravimo dažnai pritaiko 10% saugyklos mokestį.Baltijos rinkai esą kiltų grėsmė, jeigu Latvijos vyriausybė abejingai reaguotų į „E. On“ išpardavimą, nes Rusijos „Gazprom“ su „Itera“ galėtų įsigyti daugiau nei 90% „Latvijas Gaze“ akcijų. Kol bus pradėtas Latvijoje įgyvendinti III ES energetikos paketas, naujieji savininkai turėtų teorinę galimybę keisti „Latvijas Gaze“ struktūrą. O didžiausia grėsmė – jeigu naujieji savininkai sumanytų išskirti Inčukalno kompleksą į atskirą bendrovę, vėliau ją parduotų ar išnuomotų trečiosioms šalims. „Trečiųjų šalių šio regiono dujų sektoriuje nebūna – yra „Gazprom“ arba jo nėra“, – VŽ teigė vienas ekspertas.

Užmesti akį

Paraišką apie neįpareigojantį ketinimą pirkti „Latvijas Gaze“ akcijas Latvijos vyriausybė pateikė tikėdamasi susikurti progą atlikti įmonės deramą patikrinimą (angl. due dilligence). Latvių žiniasklaidos skelbiamais duomenimis, dar liepą ministrų kabinete už uždarų durų apsvarstyta galimybė iš valstybės biudžeto skirti apie 150.000 Eur „Latvijas Gaze“ auditui. Patikrinimo paslaugų tiekimo sutartį laimėjo auditorių įmonės „Ernst&Young“.Ko gero, toks pats kelias laukia ir besidominčiųjų „Latvijas Gaze“ akcijomis iš Lietuvos. Kaip teigia sektoriaus ekspertai, šiuo metu spalvoti „Latvijas Gaze“ bukletai nedaug ką pasako apie įmonės valdymą, padalinių struktūrą ir su atskirais padaliniais (pvz. Inčukalno saugykla) susijusius įsipareigojimus.„Aš negaliu komentuoti šių dalykų, tačiau manau, kad šito proceso tikslas rasti bendrą regioninį sprendimą, naudingą visai regiono gamtinių dujų rinkai“, - VŽ sakė vienas ekspertas.Kitas VŽ pašnekovas spėjo, kad šiuo metu yra abejotina, jog „Lietuvos energijos“ grupė ar kuri kita Lietuvos įmonė apsispręstų sumokėti beveik 800 mln. Lt už „Latvijas Gaze“ akcijas, kurių kiekis nesiekia kontrolinio paketo. Tačiau gal būti, kad politiniu lygiu su Latvija ieškoma galimybių bendrai įsigyti „E.On“ parduodamas akcijas, Latvijos vyriausybei pradedant kurti III ES energetinio paketo įgyvendinimo Latvijoje architektūrą nelaukiant 2017 m. ir sudėti pagrindus galimai artimesnei Lietuvos ir Latvijos dujų sektoriaus infrastruktūros integracijai.