„Creditinfo“ siekia tapti grupės kompetencijos centru (interviu)

Publikuota: 2014-09-07
Atnaujinta 2015-05-29 18:10
Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro UAB "Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius.
svg svg
Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro UAB "Creditinfo Lietuva" generalinis direktorius. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Lietuva yra viena pirmaujančių pasaulio valstybių pagal informacijos apie įmonių ir asmenų kreditingumą prieinamumą, tad sukaupta patirtis bus perkeliama į Latviją, Baltarusiją, o ateityje galime tapti tarptautiniu tokios kompetencijos centru, interviu VŽ teigia Andrius Bogdanovičius, kreditų biuro „Creditinfo“ generalinis direktorius. Jis pasakoja įspūdžius apie vietos institucijų nenorą dalytis duomenimis, politikų baimes atskleisti visas kortas dėl įmonių akcininkų ir bendras kreditingumo vertinimo tendencijas Lietuvoje.

– Pradėkime nuo Latvijos. Šioje šalyje laimėjote konkursą kurti vietos kreditų biurą. Kokių galimybių tai atveria Lietuvos verslui?

– Latvija, palyginti su Lietuva, įmonių ir fizinių asmenų kreditingumo vertinimo srityje iki šiol buvo gana atsilikusi. Taip, ten yra centrinio banko registras, kuriame galima pasitikrinti, kiek žmogus skolingas, taip pat veikia informaciją teikiančios skolų išieškojimo bendrovės. Bet tokios vienos sistemos, kokia yra Lietuvoje ar Estijoje, iki šiol nebuvo. Tad Latvijos bankai nusprendė inicijuoti kreditų biuro kūrimą ir mes šį konkursą laimėjome. Tarptautiniame konkurse dalyvavo įmonės, administruojančios kreditų biurus Suomijoje, Švedijoje ir kitose šalyse. Lietuvoje tokį darinį paleidome besivadovaudami Asmens duomenų apsaugos įstatymu. Latvijoje panašaus teisės akto nebuvo, tad šiuo metu rengiama teisinė bazė tokio biuro veiklai. Sistemą jau kuriame ir ji turėtų būti paleista kitų metų pradžioje. Projekto vertė – apie 2 mln. Eur (7 mln. Lt) ir jis truks apie 5 metus. Be abejo, tai atvers galimybių ir Lietuvos verslininkams – per kelias Baltijos šalis veikiančioms įmonėms bus lengviau pasitikrinti, ar pasirinktas partneris, klientas yra mokus, vykdo finansinius įsipareigojimus. Mūsų vizija yra sukurti bendrą kreditų biuro sistemą visoms Baltijos šalims.

– Tačiau tam juk dar reikia kreditų biuro Estijoje, o jį šiuo metu valdo ne jūsų grupės įmonė?

– Taip, Estijoje veikianti įmonė nepriklauso „Creditinfo“ grupei, tačiau turime planų bendrovę ten sukurti nuo nulio arba ją įsteigti bendradarbiaudami su tais pačiais bankais, finansų įstaigomis. Estijoje taip pat yra erdvės plėtoti kreditų biuro veiklą – ten šiuo metu galima tik pasitikrinti, ar žmogus nėra pavėlavęs sumokėti kokių nors įmokų, tačiau nėra galimybės vienoje vietoje sužinoti asmens pajamų, visų finansinių įsipareigojimų ir t. t.

– Ar tai reiškia, kad Baltijos šalyse esame lyderiai pagal prieinamumą prie kreditingumo informacijos?

– Taip, ir ne tik Baltijos šalyse. Tai patvirtina Pasaulio banko duomenys, jie rodo, kad Lietuvoje centralizuotas priėjimas prie informacijos apie fizinių asmenų ar įmonių mokumą yra vienas geriausių pasaulyje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Dažnai vartojate sąvoką „kreditų biuras“. Ar jau pavyko ją įskiepyti įmonėms, gyventojams? Ar visuomenė žino, kas tai yra?

– Manau, padarėme pažangą to siekdami, tačiau dar tikrai nepasiekėme tokio lygio, kokio norėtume. Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose, jei žmogus nori gauti kredito kortelę, jis žino, kad yra toks Kreditų biuras, kur galima pasitikrinti savo mokumo lygį, sužinoti savo reitingą. Tik tai padaręs jis paprastai eina į banką. Prieš 5–7 metus Lietuvoje mus dar dažnai lygino su kreditus teikiančiomis įmonėmis, skolų išieškojimo bendrovėmis, bet, manau, dabar situacija pagerėjusi. Prie to prisidėjo ir tokie mūsų įgyvendinti projektai, kaip galimybė pasitikrinti savo socialinių tinklų kredito reitingą.

– Ar asmens socialinių tinklų kredito reitingas realybėje naudojamas, pavyzdžiui, kai bankas ar greitųjų paskolų bendrovė sprendžia, ar asmeniui suteikti kreditą?

– Lietuvoje spręsti apie asmens mokumo lygį vien iš šio reitingo tiesiog nėra poreikio, nes lengvai pasiekiami kiti duomenys. Tačiau, pavyzdžiui, kai kuriose Afrikos šalyse, kur prieinamumas prie valstybinių registrų ribotas, tokio reitingo reikalingumas jau yra visai kas kita. Beje, lietuvių patirtis diegiant šį projektą bus pritaikyta besivystančiose šalyse, tarkim, Afrikoje. O bendrai savo patirtį esame panaudoję ir įgyvendindami panašų projektą Palestinoje.

– Kokios dabar bendros Lietuvoje kreditingumo vertinimo tendencijos? Ar ekonomikai atsigaunant, kreditai ar prekės išsimokėtinai asmenims dalijami lengvesne ranka? O gal ir versle renkantis partnerį nebekeliami aukšti mokumo reikalavimai?

– Jei kalbame apie vadinamuosius greituosius kreditus, sąlygos jiems gauti tikrai sugriežtėjusios ir prie to nemažai prisidėjo didesnis centrinio banko reguliavimas bei pačių bendrovių investicijos kuriant pažangius klientų reitingavimo sprendimus. Nefinansinių paslaugų sektoriuose matome tam tikrą atsipalaidavimą. Visada yra konkuruojantis interesas – parduoti paslaugą arba prekę ar parduoti ją saugiai ir atgauti pinigus. Atsigaunant ekonomikai, dalis įmonių pamiršta karčias praeities pamokas ir klientų vertinimo kartelę nuleidžia pernelyg žemai. Kita problema, kurią išryškino kelionių agentūros bankrotas, yra ta, kad žmonės neretai pamiršta pasidomėti, ar, pavyzdžiui, statybos bendrovė, kuriai patikima statyti sodybą, yra moki. Arba kitas atvejis – dažnai klientui visiškai neįdomu, ar turizmo agentūra, kuriai pervedamas avansas už būsimą kelionę, nesubankrutuos. Neretai tiesiog gaudomi pigiausi pasiūlymai, nors, pasirinkus šimtu ar dviem brangesnį pasiūlymą, būtų galima išvengti didelių problemų, jei įmonė netikėtai taptų nemoki.

– O kaip vertinate greitųjų paskolų bendroves, kurių siūlomų paslaugų galima rasti interneto paieškos sistemose įvedus frazę „paskolos bedarbiams“? Kaip jos vertina asmenų mokumo lygį ir ar vertina?

– Visuomet bus nedidelių greitųjų kreditų bendrovių, neturinčių nei finansinių, nei žmogiškųjų išteklių patikimiems asmens mokumo įvertinimo metodams sukurti. Tačiau manau, kad tokių yra mažuma. Be to, šiek tiek veikia ir rinkos savireguliacijos mechanizmas – etiškos greitųjų kreditų bendrovės spaudžia tas, kurios elgiasi neetiškai, ir tai duoda rezultatą.

– Be Latvijos, kredito reitingo modelį kursite ir Baltarusijoje. Kokia ten mokumo vertinimo situacija?

– Baltarusijos projektas mane nustebino dideliu centrinio banko atvirumu ir tai, kad konkursą buvo gana lengva laimėti. Jie nori eiti tuo pačiu keliu, kaip visas pasaulis, ir kreditingumą vertinti pažangiai. Tiesa, ten kreditų biuras bus centrinio banko rankose, t. y. visi duomenys bus centrinio banko, o ne privačiose rankose. Tiesiog toks buvo priimtas sprendimas dėl politinių ar kokių kitų priežasčių. Tos sistemos naudotojai bus Baltarusijos bankai ir tikimės, kad šis projektas yra tik pirmas žingsnis į šalies kaimynės rinką. Sukūrus šią sistemą, labai tikėtina, kad atsiras galimybių Baltarusijoje vykdyti ir daugiau panašių projektų, nes vietos bankai mus jau vertins kaip patikimus.

– „Creditinfo“ grupė veikia dešimtyse šalių, tačiau būtent Lietuvos padalinys kuria kreditingumo sistemas ne tik vietos rinkoje, bet ir Latvijoje, Baltarusijoje, Afrikoje. Ar tai reiškia, kad Lietuvos biuras yra pagrindinis kompetencijos centras grupėje?

– Kol kas pagrindinis grupės kompetencijos centras veikia Čekijoje, Prahoje, tačiau Lietuvos padalinys iš tiesų išsiskiria tuo, kad patys kuriame ir diegiame net sudėtingas IT sistemas, statistikos modelius. Tad turime didelių ambicijų ateityje tą grupės kompetencijos centrą perkelti į Vilnių, taptume tarptautiniu kompetencijos centru. Tai, žinoma, reikštų ir naujų darbuotojų priėmimą.

– Kaip jums sekasi bendrauti su Lietuvos valstybinėmis įstaigomis, administruojančiomis įvairius registrus?

– Bendras bruožas, kalbant apie registrų valdytojus Lietuvoje, yra tai, kad jie vis dar jaučiasi esantys tikrieji informacijos apie asmenis ir įmones savininkai. Jie nemano, kad ta informacija iš tiesų priklauso konkretiems subjektams, o šie tik suteikė teisę ją turėti. Todėl kartais susiduriame su nenoru šia informacija dalytis, pagalių į ratus kaišiojimu. Nors mes jiems už informaciją mokame pinigus. Ir nemažus. Beje, kai pradėjo bendradarbiauti su mumis, šių įstaigų surenkamos pajamos už įvairius išrašus išaugo kartais ir jiems tai tikrai naudinga, nors tai ne visada pastebima.

– Kaip vertinate tai, kad Lietuvoje vis dar gana sunkiai pasiekiama informacija apie įmonių akcininkus, nors, pavyzdžiui, Estijoje ją galima lengvai pažiūrėti net ir elektroniniuose įmonių kontaktų kataloguose?

– Jei kalbame apie Registrų centrą, manau, kad jo sistema ir veikimo principai yra vieni pažangiausių iš valstybinių įmonių. Tačiau problema yra politikų nenoras, baimė informaciją apie akcininkus padaryti lengvai prieinamą. Žinoma, šioje srityje Lietuva galėtų siekti didesnio pažangumo, juolab kad informaciją apie įmonės savininkus vis vien įmanoma vienais ar kitais būdais sužinoti, tačiau tam reikia politinių sprendimų. Kita vertus, Estija turbūt yra gerasis pavyzdys, bet yra ir blogųjų pavyzdžių, net toje pačioje euro zonoje, tarkim, jei bandytume įmonių akcininkus sužinoti tokiose Pietų Europos šalyse, kaip Italija, Ispanija ar Graikija.***Apie grupę

„Creditinfo“ yra kreditingumo informacijos grupė, veikianti 16-oje šalių. „Creditinfo Group“ pagrindinis akcininkas yra Islandijos pilietis Reyniras Gretarssonas (valdo 93% akcijų). Likusios grupės akcijos priklauso smulkiesiems grupės akcininkams ir darbuotojams.Šaltinis: „Creditinfo“Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Pinigų perlaidos Lietuvoje siunčiamos vis rečiau

Tiek vietinių, tiek tarptautinių piniginių perlaidų pastaraisiais metais nuosekliai mažėja. Lietuvos paštas...

Finansai
2022.08.15
Kinija netikėtai apkarpė palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį netikėtai apkarpė palūkanų normas ir išėmė dalį grynųjų pinigų iš bankų...

Finansai
2022.08.15
Šiaulių bankas pirmadienį stabdo atsiskaitymus rubliais

Kitas žingsnis – nuo rugsėjo 1 d. stabdomi bet kokie atsiskaitymai į Rusiją ir Baltarusiją.

Logistika
2022.08.13
Šiaulių banko vadovas: tebelaukiame valdžios atsakymo, ar Kaliningrado tranzitas valstybei svarbus

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų...

Logistika
2022.08.12
Ukrainos bankai pirmąjį pusmetį patyrė 124 mln. Eur nuostolį

Ukrainos komerciniai bankai per pirmąjį pusmetį patyrė 4,65 mlrd. UAH (124 mln. Eur pagal dabartinį oficialių...

Rinkos
2022.08.12
„Kreda“ grupės pelnas pirmąjį pusmetį augo 21%

Kredito unijų grupės „Kreda“ pelnas ir pajamos pirmąjį metų pusmetį augo – nepaisant makroekonominių iššūkių,...

Rinkos
2022.08.11
„Lietuvos draudimas“ penktadaliu padidino pajamas, uždirbo kuklesnį pelną

„Lietuvos draudimo“ (kartu su Estijos filialu) šių metų pirmojo pusmečio pajamos siekė 158,8 mln. Eur ir buvo...

Finansai
2022.08.11
Medicinos bankas per pusmetį uždirbo 1,8 mln. Eur

Medicinos bankas šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 1,829 mln. Eur grynojo pelno, 9,95% mažiau nei per tą patį...

Rinkos
2022.08.11
„Luminor“ pelnas Baltijos šalyse šiemet augo 62,6% iki 44,4 mln. Eur

Viena didžiausių Baltijos šalių finansų grupių „Luminor“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 44,4 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.10
„Luminor“ žaliųjų garantijų limitą „Green Genius“ padidino iki 12 mln. Eur

Atsinaujinančiosios energetikos įmonė „Green Genius“ su „Luminor“ banku Lietuvoje sutarė dėl žaliųjų...

Pramonė
2022.08.10
LKU kredito unijų grupei ekonomikos perspektyvos susirūpinimo nekelia

Lietuvos kredito unijų grupės kredito unijos ir toliau demonstruoja tvarų augimą, todėl gresiantis ekonomikos...

Rinkos
2022.08.10
Dėl sankcijų sustabdytus mokėjimus Lietuvos bankai turi patikrinti per tris savaites

Lietuvos komerciniai bankai dėl sankcijų Rusijai ir Baltarusijai sustabdytus mokėjimus turi patikrinti ne...

Rinkos
2022.08.09
„EMBank“ pirmąjį pusmetį padvigubino savo pajamas

„European Merchant Bank“ („EMBank“) per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 131.000 Eur grynojo pelno, palyginti...

Rinkos
2022.08.09
„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
2022.08.07
„Revolut“ klientai birželį ir liepą Lenkijoje išleido 7 mln. Eur 6

„Revolut“ klientų duomenys rodo, kad šiemet per birželio ir liepos mėnesius lietuvių išlaidos buvo rekordinės...

Prekyba
2022.08.07
LBA: bankai laukia išaiškinimo, ar mokėjimus už tranzitą į Kaliningradą galima laikyti išimtinais

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš...

Verslo aplinka
2022.08.05
V. Sinius išrinktas Šiaulių banko valdybos pirmininku, du nariai atsistatydino 2

Šiaulių banko valdybos pirmininku išrinktas banko administracijos vadovas Vytautas Sinius, o du valdybos...

Vadyba
2022.08.05
„Bigbank“ uždirbo 29% daugiau

Estiškos kapitalo bankas „Bigbank“, veikiantis ir Lietuvoje, pirmą šių metų pusmetį uždirbo 14,1 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.04
Šiaulių banko vadovybė atvėsino lūkesčius dėl akcijų supirkimų, didesnių dividendų Premium 8

Kapitalo panaudojimo klausimu Šiaulių bankas koncentruojasi į paskolų portfelio auginimą, kurį gali...

Rinkos
2022.08.04
„Societe Generale“ antrąjį ketvirtį augimu atsvėrė nuostolius Rusijoje

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ trečiadienį paskelbė geresnius, nei tikėtasi, rezultatus – nepaisant...

Rinkos
2022.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku