Neverovičius: reikia taisyti ne formą, bet turinį

Publikuota: 2014-09-14
svg svg
 

Per beveik dvejus metus, kol vadovavote Energetikos ministerijai, susidarė įspūdis, kad dabartinė Vyriausybė kiekviena proga neigė buvusio ministrų kabineto įdirbį, tačiau iš esmės darė tą patį, tik skirtinga forma. Ar šis įspūdis klaidingas? Ne per dvejus metus, o per 620 dienų. Nebent skaičiuotume laikotarpį su derybomis dėl koalicinės Vyriausybės programos formavimo. Jis labai svarbus dėl to, kad, dabar jau galiu pasakyti, pirminėje programos versijoje energetikos srityje nebuvo nei tikslo sinchronizuoti mūsų elektros tinklus su Vakarų Europa, nei naujos branduolinės elektrinės projekto temų. Po rimto pokalbio tada dar su būsimu premjeru ir jo patarėjais tie dalykai buvo įrašyti, ir tai buvo mano darbo šiame ministrų kabinete sąlyga. Energetikos politika negali apskritai būti „konservatorių“ ar „socialdemokratų“ – šioje srityje turėtume sutartinai siekti Lietuvai reikalingų tikslų. Aš būtent taip tapatinau save su energetikos politikos tikslais, nepaisydamas žmonių, kurie sabotavo ir sabotuoja tas programines nuostatas, taip pat ir pačioje koalicijoje. Taigi, abejones ar priekaištus, esą energetikos politikoje nesugalvota nieko naujo ar nebuvo kreipiama kur nors į priešingą pusę, priimu kaip komplimentą.

Tačiau kartais sakoma, kad tą tęstinumą galime laikyti tūpčiojimu vietoje, kaip, pavyzdžiui, Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto atveju. VAE yra geras pavyzdys, koks probleminis buvo palikimas, – partnerių dalyvavimas projekte nebuvo niekaip įtvirtintas, taip pat didžiausias smūgis VAE – referendumo rezultatas dėl projekto, kurio iš esmės nė nebuvo. Dabar jau esame atlikę projekto analizę, dėl investicijų turinčios apsispręsti įmonės pateikė savo klausimus vyriausybėms, suformuota speciali ministro pirmininko vadovaujama komisija, kuri į tuos klausimus oficialiai atsakė, kartą per mėnesį vyksta Baltijos tarybos aukštųjų pareigūnų susitikimai, kuriuose diskutuojama dėl praktinių klausimų. Be to, pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas su „Hitachi“, kuriame įtvirtintas ir jų pakoreguotas požiūris į projektą.Kalbant apie kitus projektus, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalą, jis buvo pradėtas anksčiau, tačiau aplink jį buvo minų laukas, kurį reikėjo neutralizuoti, – turiu galvoje Europos Komisijos tyrimą dėl vadinamojo „25 procentų“ privalomojo pirkimo principo. Gerai, kad investicijų finansavimo klausimą išsprendėme su Europos investicijų banku ir pasirašėme su rangovais sutartis dėl darbų už gerokai mažesnę kainą.

Laikinoji parlamentinė Artūro Skardžiaus vadovaujama komisija ir jos išvados, jūsų požiūriu, padės siekiant išlaikyti energetikos politikos tęstinumą ir plėtoti sektoriaus projektus? Ne mano reikalas komentuoti įvairias parlamentinės kontrolės išraiškas. Vis dėlto manau, kad tokios komisijos atsiradimas rodo, jog ne viskas buvo gerai, kai buvusi Vyriausybė priimdama strateginės reikšmės sprendimus neįtraukė į procesą tuometės opozicijos. Manau, kad stipri tokiomis formomis grįsta reakcija, pasikeitus daugumai, liudija buvusį nepasitenkinimą.

Dažnai girdime savo priekaištų estams, latviams, kad jie nerodo didelio noro, japonams, kad jie galėtų dar labiau pagerinti projekto sąlygas, tačiau kyla įspūdis, jog esminė problema ta, kad Lietuvos Vyriausybė taip ir nepareiškė tvirto apsisprendimo dėl šio ar „pagerinto“ VAE projekto ateities. Ar, jūsų nuomone, yra politinė valia jį tęsti? Norėčiau paneigti mitą dėl Vyriausybės ryžto ar noro trūkumo, kalbant apie projekto tęstinumą. Įvertinkime palikimą: formalioje tikrovėje – nė vieno dalyvio, visa finansinė, organizacinė našta ant „Lietuvos energijos“ grupės pečių ir dar referendumo rezultatas, mano nuomone, baisiausia dovana, kurią buvusi Vyriausybė galėjo palikti šio projekto tęstinumui. Įvertinkime tai, kad ir dabartinėje koalicijoje yra žmonių, kurie mano, kad šitą temą reikia galutinai baigti. Nors daugelis su padėtimi susipažinusių politikų, įskaitant premjerą, puikiai supranta, kad, VAE projektą padėjus į archyvą, liks neatsakytas klausimas, kaip gaminsime elektrą. Todėl po truputį per beveik dvejus metus pavyko maždaug milijardu litų sumažinti projekto vystymo kaštus per finansavimo sąnaudas. Pavyko įtikinti „Hitachi“, kad jie jaustųsi šio projekto bendraturčiai, o ne vien technologijos tiekėjai.

Tačiau ar galite šiandien tvirtai pasakyti: ši Vyriausybė turi tvirtą valią įgyvendinti naujos branduolinės elektrinės statybos projektą? Aš tikiu, kad Vyriausybė neturi kitos išeities, kaip tik įgyvendinti savo pačios programą, kurioje parašyta, kad bus įgyvendinti visi su perdavimo sistemos europinės sinchronizacijos strateginiu tikslu susiję projektai: jungtys, branduolinė elektrinė. Šitą nuostatą patvirtino visų parlamentinių politinių partijų atstovai vasario 16 d.

Kažkada, regis, pats neoficialiai rodėte, kaip galima atpažinti tvirtą politinę valią ir pateikėte britų pavyzdį: aiškus sprendimas įgyvendinti Hinklio elektrinės projektą, sutartis dėl kainų skirtumo su investuotoju (nesvarbu, kad nuo Jungtinės Karalystės vyriausybės ir bendrovės „EdF“ sutarto kainų lygio visi kraupsta) 35 metams po to, kai elektrinė bus pastatyta. Lietuvoje nėra tokių požymių, kad galėtume atpažinti esant tvirtą apsisprendimą. Galiu dar kartą pakartoti: Lietuvoje politinė valia yra. Tai demonstruoja ir vasaros pradžioje pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas su „Hitachi“, kuriam pritarė premjeras. Tikiu, kad ir mano įpėdinis toliau tęs šį procesą.

Tarp jūsų ir premjero buvo tam tikra trintis dėl šilumos ūkio pertvarkos. Ar galite paaiškinti, kokia buvo ginčų ir jūsų perspėjimų dėl šilumos ūkio „monopolizavimo“ grėsmės priežastis? Mūsų valstybė dabar turi gerą galimybę, pasinaudodama nauju ES finansinio programavimo laikotarpiu, Vilniuje ir Kaune įgyvendinti šilumos ūkio kuro konversijos programą. Mano požiūriu, tą pertvarką reikia įgyvendinti siekiant kuo didesnės naudos vartotojams. Dviejų didmiesčių šilumos ūkio perdavimas vienai įmonei, kad ir kokia ji ir kieno būtų, be konkurencinės procedūros, neturint galimybės palyginti, kas kokias gamybos kainas siūlo, taip pat panaudojant ES paramos lėšas, nėra efektyviausias variantas. Nes žinome, kad yra daug žinomų tarptautinių bendrovių, kurios tikrai varžytųsi dėl teisės investuoti į šiuos projektus ir be investicijų subsidijos iš ES pinigų. Trečia, nematau jokių kitų saugiklių, kurie užtikrintų, kad net ir vyraujančio valstybės kapitalo įmonė neturėtų siekti kuo didesnės pelno maržos. Ir ypač – pelno maržos nekonkurencinėje aplinkoje. Ar tie žadami šilumos gamybos tarifai bus užšaldyti, kaip dabar, ar vėliau kokia nors dingstimi padidinti, nežinau, bet neturėdami konkurencinio modelio mes negalėsime jų patikrinti. O jeigu kainas vartotojams imtų nepagrįstai kelti konkurencinėje kovoje laimėjusios bendrovės, valstybė pasirašytas kietas sutartis su konkursą laimėjusiais paslaugos teikėjais galėtų paprasčiausiai nutraukti. Tai vis dar aktualūs akademinio pobūdžio klausimai.

Tačiau ar tai ne iliuzijos? Viena vertus, konkurencinės aplinkos sukūrimo procesas užims nemažai laiko, o jo nėra. Kita vertus, abejočiau, kad vakarietiškų bendrovių investicijų grąža nebus įskaičiuojama į tarifą vartotojams. Trečias dalykas: šilumos gamybos veikla reguliuojama, ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės (VKEKK) vaidmuo bent jau turėtų būti geras saugiklis, kuris galėtų užtikrinti, kad mėginimai paslėpti perteklinius pelnus nebus toleruojami. Šiuo atveju reikia taisyti ne formą, bet turinį. O VKEKK taip pat turi aiškiai įžvelgti iššūkius ir lenkti rinkos dalyvius bent vienu žingsniu.

Kitas aspektas, ar iš tikrųjų manote, kad Energetikos ir Finansų ministerijos turėtų apsikeisti reguliuojamomis įmonėmis: „Lietuvos energijos“ grupės įmonės tapti pavaldžios Energetikos ministerijai, o visa infrastruktūra – Finansų ministerijai? Kitąmet bus baigta įgyvendinti daugelį elektros infrastruktūros jungčių projektų – su Lenkija su Švedija. „Ambergrid“ bus visiškai atskirtas dujų perdavimo sistemos operatorius. Pagrindinis energetikos sektoriaus iššūkis bus konkurencingos vietinės elektros gamybos plėtra. Ir Energetikos ministerija būtų pajėgi tą iššūkį priimti.

Manote, kad politiškai realu dabar atlikti tokią rokiruotę, kad infrastruktūra pereitų Finansų ministerijos žinion, o Energetikos ministerija imtų kuruoti gamybos, plėtros ir komercinius reikalus? To reiktų klausti premjero. Formaliai tai – vieno Vyriausybės nutarimo klausimas.

Kodėl elektros gamyba Lietuvai tokia svarbi? Kai bus sujungtos Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkos, dalies energetikos ekspertų požiūriu, naudingiau elektrą ne gaminti, o pirkti. Net ir 100%. Tačiau energetika yra tokia sritis, kurioje negalima priimti strateginių sprendimų remiantis tik šios dienos padėtimi. Ta padėtis jau rytoj gali iš esmės pasikeisti. Ar esame pasiruošę tam, jeigu elektros tiekimas būtų ribojamas? Ar sutinkame su tuo, kad mūsų kainų lygis priklausys nuo kitose valstybėse priimamų sprendimų? Ar sutinkame, kad didžiuliai pinigai, kurie ūkyje gali sukurti pridėtinę vertę, keliautų į užsienį? Tai, aišku, įmanoma, bet, mano nuomone, Lietuvai reikia pakovoti ir priimti sprendimą dėl konkurencingos vietinės bazinės elektros gamybos. Kad ir kaip dėliotume į vieną paletę biokurą, vėją, saulę, dėlionės neužpildome, o jeigu ir pasiekiame norimus planuojamus gamybos rodiklius, lieka neišspręsti balansavimo, rezervo klausimai. Pasirinkimas statyti branduolinę elektrinę ne tik lieka, bet ir turi naujų pranašumų vertinant dabartinius geopolitinius iššūkius.

ES susiformavo tokia padėtis, kad subsidijų reikia jau ne tik atsinaujinantiems energijos ištekliams, bet ir konvencinei gamybai. Ši Vyriausybė ir Energetikos ministerija tuo pat metu išsikėlė sau tikslą mažinti VIAP – bene vienintelę priemonę, kuri bent kiek skaidriau tą subsidijų maišą formuoja. Kodėl? Mes pasisakėme ir sutelkėme pastangas mažinti verslui skirtas subsidijas vartotojų sąskaita. Manau, daug racionaliau sudėliojome akcentus ir dėl prioritetų – pirmiausia remiame biokurą, tada subsidijomis remiame investicijas tiek, kiek jų trūksta mūsų europiniams įsipareigojimams įgyvendinti. Konvencinė gamyba Lietuvoje per VIAP subsidijuojama lygiai tiek, kad užtikrintų tiekimo saugumą ir patikimumą. Dar labiau mažinti subsidijų šiuo atveju nelabai galime.

Pastaruoju metu aktyviai veikėte Baltijos šalyse konsultuodamasis dėl regioninės dujų rinkos. Turime ir konkrečią problemą: kaip ir Lietuvoje, Vokietijos „E.on“ Latvijoje pateikė pasiūlymą parduoti dujų sektoriaus įmonių akcijas. Ekspertai prognozuoja, kad ne vėliau kaip spalio pabaigoje ant akcijų pasiūlos stalo rasis „E. on“ ir „Fortum“ priklausančių Estijos dujų įmonių akcijų. Ar Lietuvai įdomu bent dalį jų įsigyti? Be abejonės, tai yra Lietuvos interesas, nes kalbame apie svarbią mums būsimą regioninę dujų rinką ir ypač svarbią Latvijoje infrastruktūros dalį – Inčukalno saugyklą. Galime kalbėti apie investicijas į savo saugyklas, bet šiuo metu mūsų regione galimybių saugoti dujas turi tik Latvija. Tuo turėtų būti suinteresuota ne tik Lietuva ir Latvija, bet ir Estija su Lenkija, nes, nutiesus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį, saugykla taps labai svarbi ir Šiaurės Rytų Lenkijos dujų perdavimo sistemai. Šiame kontekste galiu patvirtinti, kad Latvija turi ir, manau, turės visišką Lietuvos Vyriausybės paramą įgyvendindama veiklų atskyrimą. Ir Lietuvos Vyriausybė dės visas pastangas, kad nebūtų priimta jokių sprendimų, neįvyktų akcijų perskirstymo, kurie apsunkintų veiklų atskyrimo įgyvendinimą, kitaip tariant – bendros rinkos kūrimą. Inčukalnas yra lanksčios dujų prekybos – galimybės tiekti vartotojams dujas jiems reikiamu laiku – garantas.

Kaip turėtų būti vystomi Lietuvos santykiai su „Gazprom“ po 2015-ųjų? Yra keli esminiai dalykai, kurių reikia siekti derantis dėl naujos tiekimo sutarties. Kainodaros formulė turi būti siejama ne su naftos kaina, o su dujų rinkos rodikliais. Manau, kad tokių galimybių yra, labai nesigilinant į mūsų pokalbius su „Gazprom“ vadovybe. Antra vertus, turime siekti užsitikrinti dujų mainų galimybę (angl. SWAP) – tam reikės teigiamo „Gazprom“ požiūrio dėl prieigos prie jų transportavimo sistemos. Teisė perparduoti dujas, nediskriminavimo principas turėtų atsirasti natūraliai, nes tai yra ES vidaus rinka ir, manau, „Gazprom“ supranta, kad šių išlygų sutartyje negalės būti. Iš esmės nematau priežasčių, dėl kurių iš principo turėtume nepirkti dujų iš „Gazprom“, jeigu jie pasiūlytų patrauklią kainą ir pirkimo sąlygas.

Net terminalo sąskaita? Terminalas veiks kaip dalis perdavimo sistemos, kaip virtualus vamzdis, kuris padės užtikrinti alternatyvų tiekimą, dujų kainų ribas, dirbs kaip rinkos veiksmingumo garantas. Nepamiršime ir apie mūsų Vyriausybės išvystytas naujas terminalo veiklos kryptis jūroje ir sausumoje. Beje, taip pat galiu pasakyti, kad šiuo metu esame per žingsnį nuo oficialaus susitarimo su „Gazprom“ dėl jų ieškinio arbitraže, kuriame jie ginčijo mūsų dujų sektoriaus reformą iš principo.

Kokiomis sąlygomis „Gazprom“ rengiasi atšaukti savo ieškinį? Detalių nekomentuosiu. Tačiau tai bus labai geros žinios valstybei.

Ar manote, kad su „Gazprom“ bus įmanoma susitarti dėl kompensacijos ir dėl 2008–2013 m. taikytų nesąžiningų kainų be Stokholmo arbitražo sprendimo? Daugelis arbitražo bylų baigiamos šalims radus protingus kompromisus, o ne paskelbus sprendimą.

Dujų rinka Lietuvoje traukėsi, šiurkščiai skaičiuojant, po 300 mln. kub. m per metus. Ar po didelių investicijų į infrastruktūrą, įmonių akcijas jau reiktų galvoti, kaip stabilizuoti dujų vartojimą Lietuvoje? Manau, kad dujų rinka Lietuvoje traukėsi dėl „Gazprom“ kainų politikos. Ta pati priežastis skatino biokuro konversiją. Jei kaina bus patraukli, rinka stabilizuosis. Nepamirškime ir galimybių, kurios yra arba bus už Lietuvos ribų. Turiu galvoje kitas Baltijos šalis, Šiaurės Rytų Lenkiją, kitas Baltijos jūros baseino šalis, kuriose mūsų įmonės galės teikti suskystintų gamtinių dujų tiekimo, laivų bunkeriavimo paslaugas. Prieš palikdamas ministro pareigas pasirašiau sprendimo įgaliojimą „Klaipėdos naftos“ valdybai, kad įmonės galėtų investuoti į sausumos dujovežių pildymo įrangą.

Jūs viešai reiškėte pretenzijų teisininkų kontoroms. Kuo jas grindžiate? Išplečiant mintį: atėjęs į ministeriją buvau labai nustebęs institucijos negebėjimu valdyti turinio. Deja, paaiškėjo, kad svarbūs sprendimai priimami už pačios ministerijos ribų. Pasamdyti teisininkai didele dalimi valdė mūsų strateginius sprendimus, nors už juos nebuvo ir niekada nebus tiesiogiai atsakingi. Todėl norėjau, kad ministerijos atsakingi darbuotojai patys sugebėtų įvertinti, pateikti pasiūlymus, ginti siūlomus sprendimus kitose institucijose. Aišku, yra tokių sudėtingų sričių, kaip arbitražai, – suprantama, kad tam samdomi aukštos kvalifikacijos teisininkai, tačiau tam, kad vadovas gautų kvalifikuotą ekspertų nuomonę savo įstaigoje, ministerijos kvalifikuotiems specialistams turi būti suteiktas pasitikėjimas.

VŽ paprašytas išvardyti pasiekimus energetikos politikoje, kuriuos pažymėtų su pliuso ženklu, p. Neverovičius pateikė tokį sąrašą: * Išlaikytas energetikos politikos tęstinumas, užtikrinant puikius rezultatus, kurių nebuvo valdant konservatoriams.
* Du metus iš eilės mažinta elektros kaina buitiniams vartotojams.
* Įtvirtintas biokuras, kaip alternatyva brangioms dujoms gaminant šilumą.
* Normalizuoti santykiai su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekto rangovu – kompanija „Nukem“.
* Iš „Gazprom“ sugrąžinta permoka AB „Lietuvos dujos“ klientams.
* Iš „E.on“ į biudžetą sugrąžintas ginčytinas sąlyginio deponavimo depozitas (angl. Escrow).
* Anksčiau nei numatyta įgyvendintas III ES energetikos paketas.
* Racionalizuotos diskusijos apie būtinumą užtikrinti Lietuvoje elektros gamybą ir perdavimo sistemos sinchroninį veikimą su kontinentinės Europos tinklais.
* SkGD terminalo, dujų jungčių su Latvija, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektai iš popierinių tapo realiai įgyvendinamais projektais.
* Visi jie, išskyrus SkGD terminalą tapo ES Bendrojo sąrašo dalimi ir gali tikėtis ES dalinio finansavimo.
* Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu parengti du raportai apie vidaus energijos rinką, kitas - dėl išorinių ES energetikos politikos matmenų.
* Labai sudėtingu laikotarpiu rinkose pasirašyta sutartis su „Statoil“ dėl SkGD tiekimo penkeriems metams.
* ES Energetikos efektyvumo direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisyną – ministerijos parengtas įstatymo projektas suteiksiantis daug naujų galimybių.Interviu publikuotas dienratyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Pramonė“

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Lietuva ruošiasi išpirkti SkGD laivą „Independence“ 7

Siekdama užsitikrinti gamtinių dujų tiekimą ilgalaikėje perspektyvoje, Lietuva ruošiasi suskystintųjų...

Pramonė
2021.10.20
Sujungti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekiai 5

Lietuvai ir Lenkijai tiesiant magistralinį dujotiekį (GIPL) suvirinta vamzdyno „auksinė siūlė“, sujungianti...

Pramonė
2021.10.20
JT: iškastinio kuro gavybos planai nežada palankių permainų klimatui 4

Pasaulis per ateinantį dešimtmetį turi perpus ir net dar labiau sumažinti anglių, naftos ir dujų gavybą, kad...

Laisvalaikis
2021.10.20
„Roteksas“ Klaipėdos LEZ sukurs 100 naujų darbo vietų

UAB „Roteksas“, atliekanti pramoninių gamybinių linijų projektavimo, gamybos ir montavimo darbus, Klaipėdos...

Pramonė
2021.10.20
„Kauno baldai“: naujos tendencijos – pandemijos ir karantino pasekmė   1

SBA grupės minkštųjų baldų gamintoja „Kauno baldai“ trečiąjį metų ketvirtį pasiekė 20,5 mln. Eur pardavimus.

Pramonė
2021.10.20
„Yukon“ vadovas: neatmetu, kad fabriką Kinijoje uždarysime, nebenaudinga Premium 13

Aliaksandras Alsheuskis, „Yukon Advanced Optics Worldwide“ vadovas, sako, kad gamyba Kinijoje tampa vis...

Pramonė
2021.10.20
Švedijos „Volvo Cars“ nustatė artėjančio IPO kainų intervalą 1

Kinijos valdoma Švedijos automobilių gamintoja „Volvo Cars“ netrukus surengs pradinį viešą akcijų platinimą...

Pramonė
2021.10.19
Seime skinasi kelią projektas dėl energetikos kainų augimo stabdymo

Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir...

Pramonė
2021.10.19
V. A. Bumelis investuoja 27 mln. Eur – ruošiasi spausdinti organus Premium 19

Biotechnologijų mokslininko ir verslininko Vlado Algirdo Bumelio UAB Kamieninių ląstelių tyrimų centras...

Pramonė
2021.10.19
Seimas spręs, ar plėsti kompensacijų už šildymą gavėjų ratą 2

Siekiant sumažinti finansinę naštą nepasiturintiems gyventojams dėl didėjančių šilumos kainų, kompensacijas...

Verslo aplinka
2021.10.19
Verslo perėmėjų patirtis: reikėjo tiek nedaug, ir verslas šovė aukštyn Premium

Kai į šeimos verslą įtraukiama ir jaunoji karta, išlošiama du kartus: įkūrėjai ne tik užsitikrina, kad bus...

Gazelė
2021.10.19
Baltijos šalys ir Lenkija prašo EK dar 238 mln. Eur sinchronizavimo projektams

Baltijos šalių ir Lenkijos elektros perdavimo operatorės prašo Europos Komisijos skirti dar 238 mln. Eur...

Pramonė
2021.10.19
Gaublys vietoje Lietuvos žemėlapio Verslo tribūna

Jei norite, kad verslas augtų, nusikabinkite nuo sienos Lietuvos žemėlapį ir pasistatykite ant darbo stalo...

Vadyba
2021.10.19
Naujas pajamų lygis „Ignitis grupei“: geros, blogesnės ir blogos naujienos  Premium

Reguliuotojas nusprendė nurėžti Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elektros energijos skirstymo paslaugų...

Rinkos
2021.10.19
„Vičiūnų grupės“ įmonė iš buvusio vadovo reikalauja 0,65 mln. Eur  Premium 2

Žemės ūkio bendrovė UAB „Groward Group“ ir jos antrinė įmonė Liepojos grūdų terminalas SIA „Karosta...

Pramonė
2021.10.19
FIFA pasaulio salės futbolo čempionato įvaizdžio kampanija:  ekstremalų iššūkį padėjo įveikti renginio svarba ir meilė futbolui Verslo tribūna

FIFA Pasaulio salės futbolo čempionatas Lietuvoje buvo organizuojamas neįprastomis tokio masto renginiui...

Pramonė
2021.10.19
Lyderių sprendimai sėkmės formulėje

Kone visos pirmajame „Verslo žinių“ sudarytame pramonės lyderių dešimtuke esančios įmonės planuoja didinti...

Verslo aplinka
2021.10.19
Ekspertas: susiformavo dujų kainų burbulas, jos neatspindi rinkos sąlygų 

Per kelis mėnesius tris kartus pabrangusios dujos neatspindi realios padėties dujų rinkoje. Kainas, tikėtina,...

Finansai
2021.10.18
M. Nagevičius. Ko mūsų politikai galėtų pasimokyti iš Antano Smetonos 12

Pirmiausia, Antanas Smetona nėra man geriausias politiko pavyzdys ir autoritetas. Tačiau būtent tuometinis...

Verslo aplinka
2021.10.18
Elektros sisteminės paslaugos kitąmet pinga 23%

Elektros sisteminių paslaugų, lemiančių tiekimo kokybę, kaina 2022 metams mažėja 22,7%. Tai turės įtakos...

Pramonė
2021.10.18

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku