Neverovičius: reikia taisyti ne formą, bet turinį

Publikuota: 2014-09-14
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
 

Per beveik dvejus metus, kol vadovavote Energetikos ministerijai, susidarė įspūdis, kad dabartinė Vyriausybė kiekviena proga neigė buvusio ministrų kabineto įdirbį, tačiau iš esmės darė tą patį, tik skirtinga forma. Ar šis įspūdis klaidingas? Ne per dvejus metus, o per 620 dienų. Nebent skaičiuotume laikotarpį su derybomis dėl koalicinės Vyriausybės programos formavimo. Jis labai svarbus dėl to, kad, dabar jau galiu pasakyti, pirminėje programos versijoje energetikos srityje nebuvo nei tikslo sinchronizuoti mūsų elektros tinklus su Vakarų Europa, nei naujos branduolinės elektrinės projekto temų. Po rimto pokalbio tada dar su būsimu premjeru ir jo patarėjais tie dalykai buvo įrašyti, ir tai buvo mano darbo šiame ministrų kabinete sąlyga. Energetikos politika negali apskritai būti „konservatorių“ ar „socialdemokratų“ – šioje srityje turėtume sutartinai siekti Lietuvai reikalingų tikslų. Aš būtent taip tapatinau save su energetikos politikos tikslais, nepaisydamas žmonių, kurie sabotavo ir sabotuoja tas programines nuostatas, taip pat ir pačioje koalicijoje. Taigi, abejones ar priekaištus, esą energetikos politikoje nesugalvota nieko naujo ar nebuvo kreipiama kur nors į priešingą pusę, priimu kaip komplimentą.

Tačiau kartais sakoma, kad tą tęstinumą galime laikyti tūpčiojimu vietoje, kaip, pavyzdžiui, Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto atveju. VAE yra geras pavyzdys, koks probleminis buvo palikimas, – partnerių dalyvavimas projekte nebuvo niekaip įtvirtintas, taip pat didžiausias smūgis VAE – referendumo rezultatas dėl projekto, kurio iš esmės nė nebuvo. Dabar jau esame atlikę projekto analizę, dėl investicijų turinčios apsispręsti įmonės pateikė savo klausimus vyriausybėms, suformuota speciali ministro pirmininko vadovaujama komisija, kuri į tuos klausimus oficialiai atsakė, kartą per mėnesį vyksta Baltijos tarybos aukštųjų pareigūnų susitikimai, kuriuose diskutuojama dėl praktinių klausimų. Be to, pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas su „Hitachi“, kuriame įtvirtintas ir jų pakoreguotas požiūris į projektą.Kalbant apie kitus projektus, pavyzdžiui, suskystintų gamtinių dujų terminalą, jis buvo pradėtas anksčiau, tačiau aplink jį buvo minų laukas, kurį reikėjo neutralizuoti, – turiu galvoje Europos Komisijos tyrimą dėl vadinamojo „25 procentų“ privalomojo pirkimo principo. Gerai, kad investicijų finansavimo klausimą išsprendėme su Europos investicijų banku ir pasirašėme su rangovais sutartis dėl darbų už gerokai mažesnę kainą.

Laikinoji parlamentinė Artūro Skardžiaus vadovaujama komisija ir jos išvados, jūsų požiūriu, padės siekiant išlaikyti energetikos politikos tęstinumą ir plėtoti sektoriaus projektus? Ne mano reikalas komentuoti įvairias parlamentinės kontrolės išraiškas. Vis dėlto manau, kad tokios komisijos atsiradimas rodo, jog ne viskas buvo gerai, kai buvusi Vyriausybė priimdama strateginės reikšmės sprendimus neįtraukė į procesą tuometės opozicijos. Manau, kad stipri tokiomis formomis grįsta reakcija, pasikeitus daugumai, liudija buvusį nepasitenkinimą.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Dažnai girdime savo priekaištų estams, latviams, kad jie nerodo didelio noro, japonams, kad jie galėtų dar labiau pagerinti projekto sąlygas, tačiau kyla įspūdis, jog esminė problema ta, kad Lietuvos Vyriausybė taip ir nepareiškė tvirto apsisprendimo dėl šio ar „pagerinto“ VAE projekto ateities. Ar, jūsų nuomone, yra politinė valia jį tęsti? Norėčiau paneigti mitą dėl Vyriausybės ryžto ar noro trūkumo, kalbant apie projekto tęstinumą. Įvertinkime palikimą: formalioje tikrovėje – nė vieno dalyvio, visa finansinė, organizacinė našta ant „Lietuvos energijos“ grupės pečių ir dar referendumo rezultatas, mano nuomone, baisiausia dovana, kurią buvusi Vyriausybė galėjo palikti šio projekto tęstinumui. Įvertinkime tai, kad ir dabartinėje koalicijoje yra žmonių, kurie mano, kad šitą temą reikia galutinai baigti. Nors daugelis su padėtimi susipažinusių politikų, įskaitant premjerą, puikiai supranta, kad, VAE projektą padėjus į archyvą, liks neatsakytas klausimas, kaip gaminsime elektrą. Todėl po truputį per beveik dvejus metus pavyko maždaug milijardu litų sumažinti projekto vystymo kaštus per finansavimo sąnaudas. Pavyko įtikinti „Hitachi“, kad jie jaustųsi šio projekto bendraturčiai, o ne vien technologijos tiekėjai.

Tačiau ar galite šiandien tvirtai pasakyti: ši Vyriausybė turi tvirtą valią įgyvendinti naujos branduolinės elektrinės statybos projektą? Aš tikiu, kad Vyriausybė neturi kitos išeities, kaip tik įgyvendinti savo pačios programą, kurioje parašyta, kad bus įgyvendinti visi su perdavimo sistemos europinės sinchronizacijos strateginiu tikslu susiję projektai: jungtys, branduolinė elektrinė. Šitą nuostatą patvirtino visų parlamentinių politinių partijų atstovai vasario 16 d.

Kažkada, regis, pats neoficialiai rodėte, kaip galima atpažinti tvirtą politinę valią ir pateikėte britų pavyzdį: aiškus sprendimas įgyvendinti Hinklio elektrinės projektą, sutartis dėl kainų skirtumo su investuotoju (nesvarbu, kad nuo Jungtinės Karalystės vyriausybės ir bendrovės „EdF“ sutarto kainų lygio visi kraupsta) 35 metams po to, kai elektrinė bus pastatyta. Lietuvoje nėra tokių požymių, kad galėtume atpažinti esant tvirtą apsisprendimą. Galiu dar kartą pakartoti: Lietuvoje politinė valia yra. Tai demonstruoja ir vasaros pradžioje pasirašytas tarpusavio supratimo memorandumas su „Hitachi“, kuriam pritarė premjeras. Tikiu, kad ir mano įpėdinis toliau tęs šį procesą.

Tarp jūsų ir premjero buvo tam tikra trintis dėl šilumos ūkio pertvarkos. Ar galite paaiškinti, kokia buvo ginčų ir jūsų perspėjimų dėl šilumos ūkio „monopolizavimo“ grėsmės priežastis? Mūsų valstybė dabar turi gerą galimybę, pasinaudodama nauju ES finansinio programavimo laikotarpiu, Vilniuje ir Kaune įgyvendinti šilumos ūkio kuro konversijos programą. Mano požiūriu, tą pertvarką reikia įgyvendinti siekiant kuo didesnės naudos vartotojams. Dviejų didmiesčių šilumos ūkio perdavimas vienai įmonei, kad ir kokia ji ir kieno būtų, be konkurencinės procedūros, neturint galimybės palyginti, kas kokias gamybos kainas siūlo, taip pat panaudojant ES paramos lėšas, nėra efektyviausias variantas. Nes žinome, kad yra daug žinomų tarptautinių bendrovių, kurios tikrai varžytųsi dėl teisės investuoti į šiuos projektus ir be investicijų subsidijos iš ES pinigų. Trečia, nematau jokių kitų saugiklių, kurie užtikrintų, kad net ir vyraujančio valstybės kapitalo įmonė neturėtų siekti kuo didesnės pelno maržos. Ir ypač – pelno maržos nekonkurencinėje aplinkoje. Ar tie žadami šilumos gamybos tarifai bus užšaldyti, kaip dabar, ar vėliau kokia nors dingstimi padidinti, nežinau, bet neturėdami konkurencinio modelio mes negalėsime jų patikrinti. O jeigu kainas vartotojams imtų nepagrįstai kelti konkurencinėje kovoje laimėjusios bendrovės, valstybė pasirašytas kietas sutartis su konkursą laimėjusiais paslaugos teikėjais galėtų paprasčiausiai nutraukti. Tai vis dar aktualūs akademinio pobūdžio klausimai.

Tačiau ar tai ne iliuzijos? Viena vertus, konkurencinės aplinkos sukūrimo procesas užims nemažai laiko, o jo nėra. Kita vertus, abejočiau, kad vakarietiškų bendrovių investicijų grąža nebus įskaičiuojama į tarifą vartotojams. Trečias dalykas: šilumos gamybos veikla reguliuojama, ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės (VKEKK) vaidmuo bent jau turėtų būti geras saugiklis, kuris galėtų užtikrinti, kad mėginimai paslėpti perteklinius pelnus nebus toleruojami. Šiuo atveju reikia taisyti ne formą, bet turinį. O VKEKK taip pat turi aiškiai įžvelgti iššūkius ir lenkti rinkos dalyvius bent vienu žingsniu.

Kitas aspektas, ar iš tikrųjų manote, kad Energetikos ir Finansų ministerijos turėtų apsikeisti reguliuojamomis įmonėmis: „Lietuvos energijos“ grupės įmonės tapti pavaldžios Energetikos ministerijai, o visa infrastruktūra – Finansų ministerijai? Kitąmet bus baigta įgyvendinti daugelį elektros infrastruktūros jungčių projektų – su Lenkija su Švedija. „Ambergrid“ bus visiškai atskirtas dujų perdavimo sistemos operatorius. Pagrindinis energetikos sektoriaus iššūkis bus konkurencingos vietinės elektros gamybos plėtra. Ir Energetikos ministerija būtų pajėgi tą iššūkį priimti.

Manote, kad politiškai realu dabar atlikti tokią rokiruotę, kad infrastruktūra pereitų Finansų ministerijos žinion, o Energetikos ministerija imtų kuruoti gamybos, plėtros ir komercinius reikalus? To reiktų klausti premjero. Formaliai tai – vieno Vyriausybės nutarimo klausimas.

Kodėl elektros gamyba Lietuvai tokia svarbi? Kai bus sujungtos Baltijos šalių ir Skandinavijos rinkos, dalies energetikos ekspertų požiūriu, naudingiau elektrą ne gaminti, o pirkti. Net ir 100%. Tačiau energetika yra tokia sritis, kurioje negalima priimti strateginių sprendimų remiantis tik šios dienos padėtimi. Ta padėtis jau rytoj gali iš esmės pasikeisti. Ar esame pasiruošę tam, jeigu elektros tiekimas būtų ribojamas? Ar sutinkame su tuo, kad mūsų kainų lygis priklausys nuo kitose valstybėse priimamų sprendimų? Ar sutinkame, kad didžiuliai pinigai, kurie ūkyje gali sukurti pridėtinę vertę, keliautų į užsienį? Tai, aišku, įmanoma, bet, mano nuomone, Lietuvai reikia pakovoti ir priimti sprendimą dėl konkurencingos vietinės bazinės elektros gamybos. Kad ir kaip dėliotume į vieną paletę biokurą, vėją, saulę, dėlionės neužpildome, o jeigu ir pasiekiame norimus planuojamus gamybos rodiklius, lieka neišspręsti balansavimo, rezervo klausimai. Pasirinkimas statyti branduolinę elektrinę ne tik lieka, bet ir turi naujų pranašumų vertinant dabartinius geopolitinius iššūkius.

ES susiformavo tokia padėtis, kad subsidijų reikia jau ne tik atsinaujinantiems energijos ištekliams, bet ir konvencinei gamybai. Ši Vyriausybė ir Energetikos ministerija tuo pat metu išsikėlė sau tikslą mažinti VIAP – bene vienintelę priemonę, kuri bent kiek skaidriau tą subsidijų maišą formuoja. Kodėl? Mes pasisakėme ir sutelkėme pastangas mažinti verslui skirtas subsidijas vartotojų sąskaita. Manau, daug racionaliau sudėliojome akcentus ir dėl prioritetų – pirmiausia remiame biokurą, tada subsidijomis remiame investicijas tiek, kiek jų trūksta mūsų europiniams įsipareigojimams įgyvendinti. Konvencinė gamyba Lietuvoje per VIAP subsidijuojama lygiai tiek, kad užtikrintų tiekimo saugumą ir patikimumą. Dar labiau mažinti subsidijų šiuo atveju nelabai galime.

Pastaruoju metu aktyviai veikėte Baltijos šalyse konsultuodamasis dėl regioninės dujų rinkos. Turime ir konkrečią problemą: kaip ir Lietuvoje, Vokietijos „E.on“ Latvijoje pateikė pasiūlymą parduoti dujų sektoriaus įmonių akcijas. Ekspertai prognozuoja, kad ne vėliau kaip spalio pabaigoje ant akcijų pasiūlos stalo rasis „E. on“ ir „Fortum“ priklausančių Estijos dujų įmonių akcijų. Ar Lietuvai įdomu bent dalį jų įsigyti? Be abejonės, tai yra Lietuvos interesas, nes kalbame apie svarbią mums būsimą regioninę dujų rinką ir ypač svarbią Latvijoje infrastruktūros dalį – Inčukalno saugyklą. Galime kalbėti apie investicijas į savo saugyklas, bet šiuo metu mūsų regione galimybių saugoti dujas turi tik Latvija. Tuo turėtų būti suinteresuota ne tik Lietuva ir Latvija, bet ir Estija su Lenkija, nes, nutiesus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungtį, saugykla taps labai svarbi ir Šiaurės Rytų Lenkijos dujų perdavimo sistemai. Šiame kontekste galiu patvirtinti, kad Latvija turi ir, manau, turės visišką Lietuvos Vyriausybės paramą įgyvendindama veiklų atskyrimą. Ir Lietuvos Vyriausybė dės visas pastangas, kad nebūtų priimta jokių sprendimų, neįvyktų akcijų perskirstymo, kurie apsunkintų veiklų atskyrimo įgyvendinimą, kitaip tariant – bendros rinkos kūrimą. Inčukalnas yra lanksčios dujų prekybos – galimybės tiekti vartotojams dujas jiems reikiamu laiku – garantas.

Kaip turėtų būti vystomi Lietuvos santykiai su „Gazprom“ po 2015-ųjų? Yra keli esminiai dalykai, kurių reikia siekti derantis dėl naujos tiekimo sutarties. Kainodaros formulė turi būti siejama ne su naftos kaina, o su dujų rinkos rodikliais. Manau, kad tokių galimybių yra, labai nesigilinant į mūsų pokalbius su „Gazprom“ vadovybe. Antra vertus, turime siekti užsitikrinti dujų mainų galimybę (angl. SWAP) – tam reikės teigiamo „Gazprom“ požiūrio dėl prieigos prie jų transportavimo sistemos. Teisė perparduoti dujas, nediskriminavimo principas turėtų atsirasti natūraliai, nes tai yra ES vidaus rinka ir, manau, „Gazprom“ supranta, kad šių išlygų sutartyje negalės būti. Iš esmės nematau priežasčių, dėl kurių iš principo turėtume nepirkti dujų iš „Gazprom“, jeigu jie pasiūlytų patrauklią kainą ir pirkimo sąlygas.

Net terminalo sąskaita? Terminalas veiks kaip dalis perdavimo sistemos, kaip virtualus vamzdis, kuris padės užtikrinti alternatyvų tiekimą, dujų kainų ribas, dirbs kaip rinkos veiksmingumo garantas. Nepamiršime ir apie mūsų Vyriausybės išvystytas naujas terminalo veiklos kryptis jūroje ir sausumoje. Beje, taip pat galiu pasakyti, kad šiuo metu esame per žingsnį nuo oficialaus susitarimo su „Gazprom“ dėl jų ieškinio arbitraže, kuriame jie ginčijo mūsų dujų sektoriaus reformą iš principo.

Kokiomis sąlygomis „Gazprom“ rengiasi atšaukti savo ieškinį? Detalių nekomentuosiu. Tačiau tai bus labai geros žinios valstybei.

Ar manote, kad su „Gazprom“ bus įmanoma susitarti dėl kompensacijos ir dėl 2008–2013 m. taikytų nesąžiningų kainų be Stokholmo arbitražo sprendimo? Daugelis arbitražo bylų baigiamos šalims radus protingus kompromisus, o ne paskelbus sprendimą.

Dujų rinka Lietuvoje traukėsi, šiurkščiai skaičiuojant, po 300 mln. kub. m per metus. Ar po didelių investicijų į infrastruktūrą, įmonių akcijas jau reiktų galvoti, kaip stabilizuoti dujų vartojimą Lietuvoje? Manau, kad dujų rinka Lietuvoje traukėsi dėl „Gazprom“ kainų politikos. Ta pati priežastis skatino biokuro konversiją. Jei kaina bus patraukli, rinka stabilizuosis. Nepamirškime ir galimybių, kurios yra arba bus už Lietuvos ribų. Turiu galvoje kitas Baltijos šalis, Šiaurės Rytų Lenkiją, kitas Baltijos jūros baseino šalis, kuriose mūsų įmonės galės teikti suskystintų gamtinių dujų tiekimo, laivų bunkeriavimo paslaugas. Prieš palikdamas ministro pareigas pasirašiau sprendimo įgaliojimą „Klaipėdos naftos“ valdybai, kad įmonės galėtų investuoti į sausumos dujovežių pildymo įrangą.

Jūs viešai reiškėte pretenzijų teisininkų kontoroms. Kuo jas grindžiate? Išplečiant mintį: atėjęs į ministeriją buvau labai nustebęs institucijos negebėjimu valdyti turinio. Deja, paaiškėjo, kad svarbūs sprendimai priimami už pačios ministerijos ribų. Pasamdyti teisininkai didele dalimi valdė mūsų strateginius sprendimus, nors už juos nebuvo ir niekada nebus tiesiogiai atsakingi. Todėl norėjau, kad ministerijos atsakingi darbuotojai patys sugebėtų įvertinti, pateikti pasiūlymus, ginti siūlomus sprendimus kitose institucijose. Aišku, yra tokių sudėtingų sričių, kaip arbitražai, – suprantama, kad tam samdomi aukštos kvalifikacijos teisininkai, tačiau tam, kad vadovas gautų kvalifikuotą ekspertų nuomonę savo įstaigoje, ministerijos kvalifikuotiems specialistams turi būti suteiktas pasitikėjimas.

VŽ paprašytas išvardyti pasiekimus energetikos politikoje, kuriuos pažymėtų su pliuso ženklu, p. Neverovičius pateikė tokį sąrašą: * Išlaikytas energetikos politikos tęstinumas, užtikrinant puikius rezultatus, kurių nebuvo valdant konservatoriams.

* Du metus iš eilės mažinta elektros kaina buitiniams vartotojams.
* Įtvirtintas biokuras, kaip alternatyva brangioms dujoms gaminant šilumą.
* Normalizuoti santykiai su Ignalinos atominės elektrinės uždarymo projekto rangovu – kompanija „Nukem“.
* Iš „Gazprom“ sugrąžinta permoka AB „Lietuvos dujos“ klientams.
* Iš „E.on“ į biudžetą sugrąžintas ginčytinas sąlyginio deponavimo depozitas (angl. Escrow).
* Anksčiau nei numatyta įgyvendintas III ES energetikos paketas.
* Racionalizuotos diskusijos apie būtinumą užtikrinti Lietuvoje elektros gamybą ir perdavimo sistemos sinchroninį veikimą su kontinentinės Europos tinklais.
* SkGD terminalo, dujų jungčių su Latvija, elektros jungčių su Lenkija ir Švedija projektai iš popierinių tapo realiai įgyvendinamais projektais.
* Visi jie, išskyrus SkGD terminalą tapo ES Bendrojo sąrašo dalimi ir gali tikėtis ES dalinio finansavimo.
* Lietuvos pirmininkavimo ES laikotarpiu parengti du raportai apie vidaus energijos rinką, kitas - dėl išorinių ES energetikos politikos matmenų.
* Labai sudėtingu laikotarpiu rinkose pasirašyta sutartis su „Statoil“ dėl SkGD tiekimo penkeriems metams.
* ES Energetikos efektyvumo direktyvos perkėlimas į Lietuvos teisyną – ministerijos parengtas įstatymo projektas suteiksiantis daug naujų galimybių.Interviu publikuotas dienratyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Suvalkų koridorius energetikoje Premium 2

Kalio jodidas – populiarumo aukštumas pasiekęs preparatas. Ir atomas, nuklotas rusų okupantų sukeltų...

Pramonė
10:29
Europa – pirmą kartą nebe didžiausia rusiškos naftos pirkėja 4

Tanklaiviais plukdomas rekordiškai daug rusiškos naftos, o į Indiją ir Kiniją keliauja precedento neturintys...

Rinkos
2022.05.28
Vyno pasaulio ekstremalai – vyndariai iš Atakamos dykumos Premium

Čilėje plytinčios Atakamos dykumos vyndarių ir vynuogių augintojų kooperatyvas sektoriuje kelia revoliucijas:...

Laisvalaikis
2022.05.28
„Scandagra“ uždirbo 5,1 mln. Eur pelno: šie metai bus ne prastesni

Skandinaviško kapitalo žemės ūkio kompanija UAB „Scandagra“ 2021 m. gavo 350 mln. Eur pajamų, arba 66 mln.

Pramonė
2022.05.28
Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 4

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
2022.05.28
Kinija nori gaminti naujausius puslaidininkius, bet ekspertai šalies galimybėmis abejoja Premium

Nuo užsienio tiekėjų puslaidininkių gamyboje priklausoma Kinija investuoja milijardus, kad naujausius lustus...

Inovacijos
2022.05.27
Vyriausybė siūlo 54 centų dujų kainos subsidiją už kubinį metrą gyventojams

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių...

Pramonė
2022.05.27
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
R. Pocius: „Ignitis“ elgsena jau kurį laiką kėlė įtarimų 5

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius teigia, jog valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“...

Pramonė
2022.05.27
VERT sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ licencijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) stabdo Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“...

Pramonė
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Klaipėdos nafta“ pajamas per metus augino 14%, bet dirbo nuostolingai

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šių metų...

Pramonė
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
LINPRA prezidentu išrinktas T. Prūsas 2

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) nariai prezidentu išrinko Tomą Prūsą.

Vadyba
2022.05.27
„SoliTek“ skelbia baterijų gamybos pradžią Lietuvoje 2

Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ sukūrė ir pradėjo priimti užsakymus autonominės išmaniosios elektros...

Pramonė
2022.05.27
Užbaigta Lenkijos ir Slovakijos dujų jungtis

Gegužės 26-ąją baigta Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba, skelbia Lenkijos radijas.

Verslo aplinka
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 11

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
Prof. dr. A. Miceikienė: po kelerių metų derlių Lietuvoje užaugins robotai ir savaeigė technika Verslo tribūna 1

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia,...

Agroverslas 2023
2022.05.26
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku