Besivystančių rinkų miestai laukia prabangos prekių

Publikuota: 2014-09-22
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Tomohiro Ohsumi („Bloomberg“)
„Verslo žinios“

Besivystančių šalių rinkos domina visus. „McKinsey&Company“ atliktas tyrimas atskleidžia, kad su prabanga iki šiol nesietomis rinkomis, planuodamos ateities plėtrą, turėtų susidomėti ir prabangos prekėmis prekiaujančios kompanijos.

Kylančios rinkos ne tik vystosi sparčiai, taip keisdamos pasaulio ekonomikos balansą. Jose taip pat vyksta beprecedentė urbanizacija – XXI a. Kinijos urbanizacija 100 kartų apimtimi ir 10 kartų tempu lenkia procesus, kuriuos buvo galima stebėti Pramonės revoliucijos metu jos epicentre – Didžiojoje Britanijoje.Didžiausių pasaulio miestų 600-tukas (pagal grynąjį BVP), manoma, 2025 m. sudarys beveik 2/3 pasaulio ekonomikos augimo. Tris šio sąrašo ketvirčius sudarys miestai, gimę iš urbanizacijos procesų besivystančiose šalyse. Megapolių skaičius beveik padvigubės ir pasieks 60, jų bendras BVP išaugs iki 250 mlrd. USD – 1/4 pasaulio BVP.Iš 25 pasaulio ekonomikos augimui didžiausią įtaką darančių miestų 21 yra besivystančiose rinkose, nemaža dalis jų – Kinijoje. Iš 25 turtingiausiųjų miestų, antra vertus, tik 4 yra besivystančiame pasaulyje – tendencija, kuri, tikėtina, ims netrukus keistis.Tiesa, ekonominis augimas nebūtinai reiškia rinkos augimą, juo labiau – prabangos prekių rinkos augimo. Rinkų augimas priklauso nuo konkrečių sąlygų kiekviename mieste atskirai. Gyventojų prieaugis, turto pasidalinimas ir dirbančių moterų dalis veikia tokias sritis, kaip kūdikių maistas, grožio produktai, prabangos prekės ir madą moterims.

Kur augs prabangos prekių rinka? „McKinsey“ atlikto tyrimo rezultatai leido daryti tokias išvadas.Bendra viso prabangos prekių sektoriaus augimo tendencija krypsta besivystančių šalių rinkų labui. Prabangių moteriškų pasiūtų drabužių kategorija išaugs nuo 10% 2004 m. iki 32% 2025 m. Prabangių gėrimų ir kosmetikos dalis rinkose išaugs dvigubai ir pasieks atitinkamai 44% ir 47%.Turime pastebėti, kad Kinijos, Brazilijos ar Rusijos perkamosios galios įtakos šie skaičiai neatspindi visiškai tiksliai, nes nemažą dalį prabangos prekių šių šalių vartotojai įsigyja keliaudami svečiose šalyse.Kone visa prabangos prekių paklausa – miestuose. Didžiausi 600 pasaulio miestų bus atsakingi už 85% prabangių drabužių rinkos augimo 2025 m., palyginti su 66% prabangiais grožio produktais ir 40% vartojimo prekių. Dėl savo dydžio, svarbiausi vis dar išliks didieji išsivysčiusių šalių miestai.Augimas, vis dėlto, yra netolygus ir priklauso nuo vietinės rinkos sąlygų. Taip pat skiriasi ir kainų lygis, mėgstamos kategorijos bei stiliai. Nuo šių veiksnių derėjimo su kultūrine aplinka labai priklausys vieno ar kito prekės ženklo populiarumas ir paklausa. Visgi, taikytis, ko gero, reikėtų prie Kinijos, kuri viena iki 2025 m. sudarys pusę besivystančių rinkų prabangos prekių sektoriaus augimo.

Ką daryti? Kompanijoms plėstis šiose rinkose dėl visų išvardintų priežasčių yra palyginti lengva. Nedidelis skaičius šalių, kultūrų ir paklausos koncentracija miestuose gali padėti kompanijoms sudaryti labai konkrečius plėtros planus kiekvienam miestui.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad klausimą jos turėtų kelti nevisai tradicinį. Svarstyti derėtų ne plėtros planus Azijoje ar Europoje, net ne lyginti Ispaniją ir Prancūziją. Verčiau derėtų, tyrėjų nuomone, užduoti klausimą: kokiame miestų dešimtuke turėtume sustiprinti savo pozicijas?Kiekvienam miestui derėtų sudaryti atskirą plėtros planą. Nepaisant to, kad kompanijoms parankiau susidaryti vieną plėtros modelį viskam, siekdami išnaudoti visas kiekvieno miesto galimybes, verslininkai turėtų atsižvelgti į specifinius elementus. Atskirai kiekvienam miestui turėtų būti tiriamas vietinei rinkai pritaikytų prekių pasiūlymų grafikas ir kiti rinkodaros elementai.Tradiciškai prabangos prekių kompanijos yra linkusios organizacinę struktūrą orientuoti į hierarchinę struktūrą, paremtą zonomis, šalimis ir reikšmingais regionais. Tačiau jei Šanhajaus rinka ilgainiui išaugs didesnė, nei visos Šveicarijos, tai turės atsispindėti ir kompanijų organizacinėje struktūroje – tuos pokyčius į besivystančias rinkas keliaujantys prabangūs prekių ženklai taip pat turėtų numatyti.Organizacinės struktūros pokyčius turėtų lydėti ir finansų perskirstymo įpročių pokyčiai. Vakarų kompanijose vis dar įprasta laikytis jau suveikusių verslo modelių ir vengti finansinių išteklių perskirstymo. Ne tik finansinių – žmogiškieji ištekliai ir jų perskirstymas taip pat gali tapti galvosūkiu, kuomet prireiks geriausius darbuotojus skirti ten, kur jų talentas gali padaryti daugiausia gero kompanijai, – teigia tyrimo autoriai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku