ES plėtra į Baltijos šalis pasiteisino su kaupu

Publikuota: 2014-10-25
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Prof. Mario Monti, Italijos ekonomistas, buvęs jos Ministras Pirmininkas, ekonomikos ir finansų ministras (2011–2013), ilgametis Milano Luigi Bocconi universiteto rektorius, buvęs Europos komisijos narys.
Prof. Mario Monti, Italijos ekonomistas, buvęs jos Ministras Pirmininkas, ekonomikos ir finansų ministras (2011–2013), ilgametis Milano Luigi Bocconi universiteto rektorius, buvęs Europos komisijos narys. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Pasaulio tendencijas diktuojanti JAV ekonomika jau atsigauna po krizės, o euro zona išgyvena tam tikrą sąstingį. Kodėl? Euro zonos ekonomika plėtojasi ne taip palankiai kaip JAV ar Jungtinės Karalystės iš dalies todėl, kad daugelis šio bloko šalių narių, siekdamos subalansuoti viešuosius finansus po staiga išplitusios krizės, turėjo imtis ir įgyvendinti reikšmingus sprendimus. Ypač tai liečia euro zonos šalis iš Pietų Europos. Todėl manau, kad Europoje turime siekti spartesnio augimo ne tik tęsdami fiskalinės drausmės politiką, bet ir spartindami šalių narių struktūrines reformas (pvz., darbo rinkos – VŽ), taip pat turime dėti daugiau pastangų skatindami privatų ir viešąjį sektorių aktyviau investuoti.

– Ar esate optimistiškai nusiteikęs dėl euro zonos gebėjimo grįžti į spartesnio augimo kelią artimiausiu metu? Mane iš tikrųjų drąsina, kad kai kurios šalys išlieka labai konkurencingos. Pirmiausia turiu omenyje Vokietiją, taip pat kitas euro zonos valstybes, kurios gerai tvarkosi. O tai reiškia, kad kitos ne taip sėkmingai besivystančios euro zonos šalys konkurencinį spaudimą patiria ne dėl ten įvesto euro, o dėl kitų priežasčių. Reikia pripažinti, kad dar ne visos šalys pasiekė pakankamą pažangą savo darbo rinkose, užtikrindamos deramą konkurenciją prekių ir paslaugų rinkose, jų teismų sistemos ne visuomet dar geba užtikrinti teisingumą civilinėse ir komercinėse bylose, taip pat ten trūksta pažangos švietimo ir tyrimų srityse.

– Koks vaidmuo tenka Lietuvai grąžinant euro zoną į konkurencingumo kelią? Lietuvą ir kitas Vidurio bei Rytų Europos valstybes, šiuo metu mininčias narystės ES dešimtmetį, regiu kaip šalis, galinčias padėti sustiprinti visos Europos konkurencingumą. Šioms valstybėms tiesiog įgimta plėtros ir konkurencingumo klausimams skirti daugiau dėmesio nei kai kurioms didelėms euro zonos šalims narėms, kurios galbūt kaip prioritetinę sritį savo darbotvarkėse labiau yra įsivardijusios socialinės apsaugos klausimus. Manau, kad Lietuva ir kitos regiono valstybės galėtų ir yra pajėgios imtis lyderystės Europos Valdovų Taryboje keliant liberalesnės, konkuruoti pajėgesnės ar daugiau laisvosios prekybos sutarčių su trečiosiomis šalimis turinčios ES tikslų. Taigi jūsų vaidmuo yra labai svarbus. Jūs padedate Europos ekonomikai greičiau tapti šiuolaikiškai, kad ji taptų pajėgesnė konkuruoti.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Užsiminėte apie nepakankamas investicijas. Ko dar trūksta, kad euro zona atsigautų? Svarbu, kad kuo daugiau kredito išteklių pasiektų smulkųjį ir vidutinį verslą. Tikiuosi, kad Mario Draghi, Europos centrinio banko prezidento, paskelbtos priemonės, įskaitant numatomą turtu garantuotų vertybinių popierių supirkimą, paskatins verslo investicijas. Taip pat manau, kad reikia padaryti daugiau skatinant viešąsias investicijas. Turime šalių, kur nepakankamai išplėtoti transporto ir energetikos tinklai ir yra tas butelio kaklelis, stabdantis ekonominį jų augimą. Todėl manau, kad ES politika turi būti peržiūrėta, kad ir dėl investicijų, kurios turėtų teigiamą poveikį ateities kartoms. Pavyzdžiui, Vokietijos vyriausybė dabar gali skolintis, jeigu nori, už labai žemas, artimas nuliui palūkanas, tad vyriausybė galėtų skolinti daugiau ir tas lėšas investuoti į transporto infrastruktūros gerinimą ar kitą reikalingą sritį. Tokiu būdu skolinantis už artimas nuliui palūkanas viešųjų investicijų grąža galėtų siekti 3–5%, o tos skolos tvarkymo kaštai būtų labai maži. Nepasinaudojusios galimybe pasiskolinti tokiomis žemomis palūkanomis vokiečių ateities kartos netektų galimybės turėti veiksmingesnę viešąją infrastruktūrą arba už jos sukūrimą jau mokėtų gerokai daugiau. Taigi manau, kad turėtų būti daug dėmesio skiriama ne tik ES lygiu finansuojamoms investicijoms – tai jau numatyta būsimais prezidento Jeano Claude'o Junckerio Europos Komisijos (EK) planais, taip pat ES turėtų paskatinti valstybes nares, kurios dar gali sau leisti skolintis neperžengdamos fiskalinės drausmės limitų, investuoti į viešąjį sektorių artimiausiu metu, nes investuoti ES lygiu užtrunka.

– Kokių dar veiklos prioritetų keliate naujajai Europos Komisijai? Manau, kad žvelgiant iš ekonominės politikos taško p. Junckerio komanda taip pat turėtų lanksčiau skatinti atskirų valstybių narių struktūrines reformas. Kol kas ES aktyviai ragino valstybes nares siekti viešųjų finansų drausmės, ir tai, manau, yra gerai, tačiau nelabai daug buvo nuveikta iš Briuselio siekiant padėti šalims įgyvendinti struktūrines reformas, kurios neatsiejamos nuo ekonominės politikos ir kartu sulaukia didelio pasipriešinimo jas įgyvendinančiose šalyse. Pono Junckerio Komisija galėtų padėti toms šalims su jomis bendradarbiaudama pagal vadinamuosius dvišalius susitarimus tarp EK ir atskirų ES valstybių narių, kokius yra pasiūlęs Hermanas van Rompuy, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas. O pagal tuos siūlymus, kurie dar nėra išbaigti, būtų parengiamas konkrečios valstybės narės struktūrinių reformų planas, numatantis konkrečius tikslus ir jų įgyvendinimo terminus, kad Briuselis galėtų stebėti, kaip vykdomos reformos. Ataskaitos apie pažangą galėtų būti viešai skelbiamos, viešumas darytų tam tikrą spaudimą vyriausybėms pasitempti. Aišku, minėtos sutartys turėtų numatyti ir tam tikras paskatas vyriausybėms, o viena tokių galėtų būti galimybė kuriam laikui nukelti fiskalinės drausmės rodiklių įgyvendinimą (pvz., pasiekti mažesnį nei 3% BVP biudžeto deficito rodiklį – VŽ), jeigu dėl tų struktūrinių reformų įgyvendinimo šalis patiria papildomų sąnaudų. Taip fiskalinės drausmės prisilaikymo terminas galėtų būti kiek nukeltas, tačiau šaliai narei besąlygiškai įsipareigojant atlikti tas reformas. Greta ekonominės politikos matau dar du prioritetus, kurių turėtų siekti p. Junkckerio komanda. Viena jų – užsienio saugumo politika, ir nemanau, kad Lietuvos visuomenei reikėtų kalbėti, kaip mums visiems svarbu išorinis saugumas. Taip pat matau, kad, Europoje išaugus įvairių nacionalistinių ir populistinių partijų populiarumui, šios Komisijos vienas prioritetinių darbų yra nutiesti naujus tiltus tarp ES ir jos piliečių.

– Kalbant apie išorinį saugumą, kaip vertinate padėtį Ukrainoje? Ar ne ironiška, kad praėjusią savaitę Briuselyje priimtas sprendimas iki 2015 m. pabaigos nukelti ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutarties įsigaliojimą? Koks apskritai šio susitarimo likimas? Žinoma, išorinis saugumas šiuo metu yra vienas iš svarbiausių klausimų Europai. Dabar agresyvus Vladimiro Putino Rusijos požiūris į ES plėtrą – tai konkrečiai šiuo metu matome Ukrainoje – yra geriausias įrodymas, kad sparti ES plėtra buvo geras, o ne prastas sprendimas. Dabar Europa būtų kur kas nestabilesnė, jeigu tokios šalys kaip Slovėnija, Kroatija ar Baltijos šalys nebūtų tikrosios ES narės. Manau, šiuo metu ES lygiu yra sudėtinga pasiekti tvirtų sprendimų bendraujant su Rusija, siekiant nutraukti pastarosios ir Ukrainos konfliktą. Gali būti, kad ES ir Ukrainos asociacijos susitarimas nebuvo pakankamai ilgai ir išsamiai planuojamas. Deja, reikia pripažinti, kad ES vadovų susitikimas Vilniuje nebuvo sėkmingas (2013 m. lapkritį tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius atsisakė pasirašyti asociacijos su ES sutartį – VŽ). Tačiau manau, kad mes turime patvirtinti Ukrainos asociacijos su ES planą ir kartu smarkiai paspartinti visus žingsnius, kad Europoje įsigaliotų bendroji energetikos rinka, kad bent iš dalies taptume mažiau priklausomi nuo Rusijos tiekiamų energetinių šaltinių.Straipsnis rugsėjo 16 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku