Ministrė: negali būti užkirstas kelias privačiai medicinai

Publikuota: 2014-09-13
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
„Verslo žinios“

– Tuoj po to, kai pradėjote dirbti, ėmėte stabdyti dalį buvusio ministro Vytenio Andriukaičio priimtų sprendimų. Taisote padarytas klaidas, nes jis labai daug jų pridarė? – Nepasakyčiau, kad labai jau daug. Ne sykį kartojau, kad buvusio ministro pradėta reforma bus tęsiama. Tačiau, kai pradėjome dirbti, pamatėme, kad yra tam tikrų taisytinų dalykų, susijusių gal ne su kokiomis nors esminėmis klaidomis, bet su noru padaryti kuo daugiau darbų per trumpą laiką.Tad ministro įsakymų nenaikinau ir nesiruošiu naikinti, jo pradėtas programas remsiu, tik kai kurios jų yra pristabdytos ir tobulinamos. Viskas išliks, tik reikės panaikinti trūkumus. Ir galbūt papildyti. Siekiame, kad žmonės gautų kokybiškas paslaugas, o mokesčių mokėtojų lėšos tam būtų panaudojamos racionaliai. Tobulinti visada yra ką.Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo planas, onkologijos ir transplantacijos programos buvo patvirtintos paskutinėmis ministro darbo dienomis, ir ta skuba, kaip matyti, pakišo koją. Tas pats nutiko ir su mokamų paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarkos aprašu – jo įsigaliojimą teko nukelti keliems mėnesiams.

– Pakalbėkime būtent apie jį. Kodėl tas atnaujintas sąrašas, kuris turėjo įsigalioti nuo rugpjūčio 1 d., atidėtas? – Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir mokėjimo už jas tvarkos aprašo įsigaliojimas atidėtas iki lapkričio 1 d. Jis ministro buvo patvirtintas vieną paskutinių jo darbo dienų – liepos 16-ąją, o įsigaliojimas numatytas jau po poros savaičių, tai yra nuo rugpjūčio 1 d. Kai tik pradėjau dirbti ministre, susitikau su gydymo įstaigų vadovais ir išgirdau, kad toks skubus įsigaliojimo terminas kelia daug nepatogumų, nes įstaigos per kelias savaites tiesiog nespėjo pasiruošti įgyvendinti šią tvarką. Atsižvelgiau ir į tai, kad pagal įstatymą teisės aktai, kuriais keičiamas ar nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reguliavimas, paprastai įsigalioja gegužės 1 d. arba lapkričio 1 d., tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos.

– Kas nors tame apraše prieš jam įsigaliojant dar keisis? – Turiu prašymų dar pažiūrėti, ar viskas jame gerai, todėl panagrinėsime, ar tikrai galėtų būti kokių nors šio aprašo korekcijų. Bet jo turinio, esminių nuostatų keisti neketinu.Tvarką reikėjo atnaujinti, nes nuo 1999 m. galiojantis Mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos aprašas buvo kritikuojamas, be to, sudarė sąlygas neskaidriai naudoti mokamas paslaugas. Atnaujinta tvarka reglamentuos, kurios paslaugos pacientams gali būti mokamos, o už kurias negali būti imama jokių papildomų pinigų. Pavyzdžiui, bus nustatyta, kad Lietuvos nacionalinei sveikatos sistemai priklausančiose pirminėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose prie jų prisirašiusiems gyventojams paslaugos teikiamos nemokamai, vadinasi, už jas iš pacientų negali būti reikalaujama jokių papildomų mokėjimų. Neapdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Nacionalinės sveikatos sistemos įstaigose suteiktos paslaugos, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas, yra mokamos.Taip pat bus nustatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų apmokamas paslaugas, tyrimus ir procedūras įstaigos galės teikti tik užtikrinusios, kad jas nustatytą dieną gaus visi jų laukimo eilėje registruoti pacientai.Jei mokamos paslaugos bus suteiktos nesilaikant šioje tvarkoje nustatytų reikalavimų, bus laikoma, kad už jas sumokėta neteisėtai, todėl už jas gautos lėšos privalės būti grąžintos mokėjusiam asmeniui.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ankstesnis ministras ne kartą buvo užsimojęs mažinti privačiojo medicinos sektoriaus finansavimą iš valstybės kišenės, o gal net iš viso jo atsisakyti. Kokia jūsų pozicija – ar privati medicina turi būti stiprinama ir didinama jos dalis bendroje sveikatos apsaugos sistemoje, ar atvirkščiai? – Buvusio ministro pasisakymų dėl to, kad finansuosime valstybinę mediciną kur kas labiau nei privačią, atsirado po to, kai buvo nustatyta, jog didieji privatūs medicinos centrai ne tik ima iš paciento tam tikras sumas už paslaugas, ypač tyrimus ar brangesnes procedūras, bet jas dar ir kompensuoja Ligonių kasos. Nežinau, ar tai galima vadinti sąžiningu Ligonių kasų pinigų ėmimu, bet tai paskatino tam tikrus komentarus mūsų ministerijoje.Dar 2013 m. Konstitucinio Teismo nutartyje rašoma, kad privati ir valstybinė medicina yra Lietuvos nacionalinės sveikatos apsaugos sistemos sudedamosios dalys. Todėl net nekyla klausimas, ar turime vienodai gerbti ir mylėti valstybinę bei privačią mediciną. Taigi, tikrai negalėčiau sakyti, kad ignoruosime privačią mediciną. Mes apie tai tiesiog negalvojame.Turime 2.785 privačias sveikatos priežiūros įstaigas, per pastaruosius 10 metų jų skaičius išaugo 50%. Privačiose sveikatos priežiūros įstaigose dirba 4.553 gydytojai, 2.722 gydytojai odontologai. Jau daugiau kaip 10 metų privačios gydymo įstaigos turi teisę pasirašyti sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis ir pretenduoti į PSDF biudžeto lėšas. Reikalavimas tiek joms, tiek valstybės ir savivaldybių įstaigoms išlieka toks pats – turėti reikiamą licenciją ir išreikšti ketinimą teikti iš PSDF apmokamas paslaugas. Nors pirmiausia reikia užtikrinti, kad finansavimą būtinosioms paslaugoms gautų valstybinės medicinos įstaigos. Bet kadangi jos ne visada gali tokias paslaugas suteikti laiku ir pageidaujamos kokybės, negali būti užkirstas kelias ir privačiai medicinai.Esminis klausimas – kaip apsaugoti piliečius nuo tokio nesąžiningo kai kurių privačių įstaigų elgesio, kai už tą pačią paslaugą sumoka ir Ligonių kasa, ir pacientas. Yra būdų, kaip tai patikrinti, todėl ši problema bus sprendžiama. Diskutuotina, ar tokie privatūs medicinos centrai apskritai gali gauti valstybės finansavimą. Manau, turi būti išlaikomos tam tikros proporcijos. Turime eiti liberalizavimo linkme, tai yra plėtoti viešąją ir privačiąją partnerystę, nes tarp jų vis dar yra tam tikras susipriešinimas, kuris nieko gera neduoda pacientui.Dabar galiojantys teisės aktai siūlo vienodas galimybes tiek valstybinėms, tiek privačioms gydymo įstaigoms teikti sveikatos priežiūros paslaugas sudarius sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis arba be jų.

– Nuolat kalbama apie nepakankamą sveikatos sistemos finansavimą. Galbūt bus pasiūlymų kelti privalomojo sveikatos draudimo tarifus? – 2015 m. PSDF biudžeto projekte numatyta, kad jis turėtų padidėti 6,7%, t. y. 295 mln. Lt. Prognozuojama, kad 2015 m. valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamų asmenų skaičius sieks apie 1,64 mln. Prognozuojamų PSDF biudžeto išlaidų didėjimas leis atkurti paslaugų bazinių kainų balo vertę iki 0,97 Lt ir pradėti mokėti už naujas inovatyvias paslaugas. Norint atkurti balo vertę iki 1 Lt, papildomai tam reikėtų skirti dar apie 226 mln. Lt. Tam kitąmet galimybių dar nebus, galbūt kiek vėliau. Privalomojo sveikatos draudimo tarifai nesikeičia jau daugelį metų ir neplanuojama jų keisti. Priminčiau, kad dar 2010 m. buvo sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, kuri iš esmės peržiūrėjo sveikatos draudimo sistemos reglamentavimą ir 2 metus rengė naujos redakcijos Sveikatos draudimo įstatymo projektą. Jame iš esmės buvo nekeistas galiojantis privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis ir bazė. Nors įstatymo projektas buvo pateiktas Vyriausybei, pasikeitus politinei valdžiai, jo svarstymas buvo atšauktas. Ir artimiausiu metu prie jo grįžti nenumatoma.

– Buvęs ministras triukšmingai pradėjo akciją dėl gydytojų darbo keliose ar net keliolikoje įstaigų. Bet, atrodo, ji baigėsi visišku fiasko? – Atlikusi turimų duomenų analizę apie gydytojų įdarbinimą, ministerija pastebėjo, kad dalis jų dirba daugiau nei trijose sveikatos priežiūros įstaigose. Gydytojai savo darbą keliose vietose grindžia gaunamomis mažomis pajamomis. Todėl buvo kreiptasi į Valstybinę darbo inspekciją dėl galimų grėsmių dėl gydytojų darbo laiko bei poilsio režimo laikymosi, taip pat į Valstybinę mokesčių inspekciją dėl galimų grėsmių dėl netinkamai vedamos buhalterinės apskaitos.Šios institucijos vis dar atlieka savo tyrimus. Dėl didelės darbų apimties apibendrintą informaciją institucijos planuoja turėti šių metų rugsėjo pabaigoje.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku