Nafta laša ant įkaitusių „PKN Orlen“ ir Lietuvos valdžios santykių

Lietuvos valdžios institucijos pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti su nelengvoje ekonominėje padėtyje atsidūrusia „Orlen Lietuvos“ (OL) įmone Mažeikiuose, tačiau, anot šaltinių iš Lietuvos valdžios institucijų, OL atmeta daugelį iniciatyvų.„Net tas, kurias prieš keletą metų Lenkijos koncernas pats kėlė: dabar jų iniciatyva sustabdytas projektas dėl produktotiekio tarp Mažeikių ir Klaipėdos tiesimas, OL atmetė „Lietuvos geležinkelių“ siūlymą tikslinti pervežimo tarifų formulę, dėl kurios tarifai sumažėtų 12,9%“, – VŽ vardijo aukštas Lietuvos pareigūnas. „PKN Orlen“ spaudos tarnyba VŽ atsiųstuose atsakymuose į klausimus leidžia suprasti, kad kai kurios OL gelbėjimo priemonės gali būti pavėluotos, o vamzdis į Klaipėdą, Lenkijos koncerno nuomone, turėtų būti nutiestas Lietuvos lėšomis.

Produktotiekis įstrigo „Lietuva pozityviai žiūri į galimybes modernizuoti „PKN Orlen“ valdomą gamyklą Mažeikiuose ir gali prisidėti prie inovacinių galimybių bei žmogiškojo potencialo stiprinimo ES paramos kontekste, t. y. jeigu įmonė nuspręstų investuoti į mokslo tyrimus, bandomąją gamybą ir kitą inovacinę veiklą, tuomet ji galėtų pasinaudoti ES struktūrine parama“, – VŽ sako Evelina Lazdauskienė, ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai. Ji primena, kad premjeras yra pareiškęs paramą įmonei, o Vyriausybė priėmė nutarimą nekeisti šiuo metu taikomo 30% apribojimo laikyti naftos ir naftos produktų atsargas užsienio šalyse. Jis yra naudingas OL.„Premjero nuomone, produktotiekis į Klaipėdos uostą leistų padidinti „Orlen Lietuvos“ logistikos efektyvumą“, – teigia p. Lazdauskienė.Tačiau AB „Klaipėdos nafta“ patvirtina, kad derybos dėl projekto yra įstrigusios. „Šiuo metu KN neturi konkrečios informacijos dėl „Orlen Lietuvos“ tolesnių veiksmų šio projekto atžvilgiu. Galime tik apgailestauti, jog „Orlen Lietuva“ nerodo suinteresuotumo nutiesti produktotiekį artimiausiu metu ir derybos šiuo klausimu su KN aktyviai nevyksta“, – informuoja Indrė Milinienė, AB „Klaipėdos nafta“ atstovė. „Logistikos sąnaudos OL sąnaudų struktūroje sudaro tik apie 2% – akivaizdu, kad „PKN Orlen“ turėtų ieškoti kitų verslo sprendimų“, – VŽ sakė gerai informuotas šaltinis valdžios institucijose. Vamzdynais ir per Būtingės terminalą tiekiamos naftos pervežimo skirtumas (apie 7–8 Eur už toną) neįrodo, kad pervežimo būdas galėtų daryti didelę įtaką OL produkcijos kainai.

Scenarijai vis svarstomi El. paštu atsiųstuose atsakymuose VŽ „PKN Orlen“ spaudos tarnyba žada teisinį persekiojimą už viešai reiškiamas prielaidas, kad „PKN Orlen“ manipuliavo arba manipuliuoja naftos, kuri pristatoma į koncerno Europos gamyklas, kainomis. Klausimus, kad esą į OL tiekiama nafta aukštesnėmis kainomis nei į „PKN Orlen“ gamyklas Lenkijoje ir Čekijoje, Lenkijos koncerno atstovams pateikia Lietuvos valdžios pareigūnai.

– Ar OL vadovybė ir savininkai sutinka, kad šiuo metu įmonė technologiškai atsilieka, palyginti su modernizuotomis regiono, pavyzdžiui, Baltarusijos, įmonėmis? – Nesutinkame su tokia nuomone. Dėl minėtų investicijų, kurias atlikome nuo 2006 m., Mažeikių gamykla šiandien yra kur kas kompleksiškesnė, aukšto technologinio ir operacinio efektyvumo įmonė. Tai patvirtina ir įvairūs sertifikatai bei tarptautinių naftos perdirbimo rinkos ekspertinių institucijų apdovanojimai.

– Kai kurie VŽ kalbinami sektoriaus ekspertai tvirtina, esą OL vertė rinkoje galėtų siekti tik apie pusę milijardo EUR. Ar šis vertinimas gali būti teisingas? – Spekuliacijų apie įmonės vertę nekomentuojame.

– Kaip galėjo atsitikti, kad 2012 m. OL baigė rekordiškai pelningai, o 2013 m. buvo prasčiausi visoje „PKN Orlen“ grupėje? – Praėjusių metų nuostolis – 94,3 mln. USD – Mažeikių įmonėje susidarė dėl sunkios padėties rinkoje ir itin žemų perdirbimo maržų, ypač išryškėjusių antroje 2013 m. pusėje. Jos reikšmingai apsunkino visų metų įmonės rezultatą. Deja, tokia pati situacija rinkoje išliko ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Daugelį kartų taip pat aiškinome, jog dėl vadinamosios skalūnų revoliucijos, rinkos, kuriose OL realizuodavo savo produkciją, bendrovei tapo neprieinamos arba pradėjo labai ribotai pirkti produkciją.

– Kodėl 2008 m. nuspręsta žaliavą Mažeikių įmonei pirkti ne tiesiogiai, o per koncerną ir kodėl po to „Orlen Lietuvos“ perkama ir tiekiama nafta, kaip teigiama, gali būti gerokai brangesnė nei kitoms koncerno įmonėms? – Teiginys, kad žaliava, kurią perdirba Mažeikių gamykla, yra brangesnė nei ta, kurią perdirba kitos grupės gamyklos, publicistine prasme skamba patraukliai, bet yra visiškai neteisingas. Užsakymų centralizavimas grupės mastu yra įprasta praktika pasaulyje. Pagrindinis tokių sprendimų tikslas yra padidinti derybinę galią, derantis dėl produktų apimties ir kainų. Tokios veiklos centralizavimas vienoje vietoje taip pat padeda sumažinti administravimo išlaidas.Kategoriškai pareiškiame, kad teiginys, esą „PKN Orlen“ manipuliavo arba manipuliuoja naftos, kuri pristatoma į jos Europos gamyklas, kainomis, neturi faktinio pagrindimo ir yra piktnaudžiavimas. Imsimės teisinių priemonių prieš įmones ir asmenis, kurie tokią neteisingą informaciją platins.

– Ar „PKN Orlen“ manipuliuoja OL ekonominių rezultatų rodikliais, siekdama parodyti sunkesnę nei iš tikrųjų įmonės būklę? Arba, prireikus, geresnę nei iš tikrųjų? – „PKN Orlen“ niekada nemanipuliuoja jokiais ekonominiais rodikliais. Primename, kad „PKN Orlen“ yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama kompanija, kuri buvo daugelį kartų išskirta už aukščiausius ryšių su investuotojais ir finansinės atskaitomybės standartus.

– Kokį ekonominį efektą duotų tikėtini įmonės trumpalaikio ir visiško sustabdymo scenarijai? – Svarstomi įvairūs Mažeikių gamyklos ateities scenarijai. Šiuo metu daugiausia naudos iš gamyklos veiklos gauna Lietuvos ekonomika, nes OL išlaiko tūkstančius darbo vietų tiek gamykloje, tiek už jos ribų. Daug naudos ir pelno dėl bendradarbiavimo su OL gauna „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“.

– Ar tiesa, kad OL įšaldė produktotiekio tarp Mažeikių ir Klaipėdos tiesimo projektą? Kokios darbų stabdymo priežastys? – OL ilgai prašė Lietuvos valdžios pagalbos statant produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą. Tačiau visada susidurdavome tik su tuščiomis deklaracijomis. Esant dabartinei sunkiai įmonės situacijai, nauji projektai ir infrastruktūros plėtra nėra galima, nes tokių investicijų naudą pajustume tik po daugelio metų, tai nepadėtų kompensuoti dabar vis didėjančių praradimų.

– Lietuva turi galimybę panaudoti 1,126 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos, skirtos mokslo tyrimams, eksperimentinei plėtrai, inovacijų skatinimui. Tačiau valdžios institucijų atstovai sako nesulaukę iki šiol nė vieno OL projekto nei konkrečių paramos prašymų. Kodėl? – Nė viena ES valstybė narė neturi autonomijos skirstyti Europos fondų pinigus. Mums keista, kad Lietuvos valdžia žarsto šiuose fonduose esamų lėšų suteikimo pažadus bendrovei OL, nors neturi tokių įgaliojimų.Straipsnis liepos 16 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.