Nafta laša ant įkaitusių „PKN Orlen“ ir Lietuvos valdžios santykių

Publikuota: 2014-08-09
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Lietuvos valdžios institucijos pasirengusios konstruktyviai bendradarbiauti su nelengvoje ekonominėje padėtyje atsidūrusia „Orlen Lietuvos“ (OL) įmone Mažeikiuose, tačiau, anot šaltinių iš Lietuvos valdžios institucijų, OL atmeta daugelį iniciatyvų.„Net tas, kurias prieš keletą metų Lenkijos koncernas pats kėlė: dabar jų iniciatyva sustabdytas projektas dėl produktotiekio tarp Mažeikių ir Klaipėdos tiesimas, OL atmetė „Lietuvos geležinkelių“ siūlymą tikslinti pervežimo tarifų formulę, dėl kurios tarifai sumažėtų 12,9%“, – VŽ vardijo aukštas Lietuvos pareigūnas. „PKN Orlen“ spaudos tarnyba VŽ atsiųstuose atsakymuose į klausimus leidžia suprasti, kad kai kurios OL gelbėjimo priemonės gali būti pavėluotos, o vamzdis į Klaipėdą, Lenkijos koncerno nuomone, turėtų būti nutiestas Lietuvos lėšomis.

Produktotiekis įstrigo „Lietuva pozityviai žiūri į galimybes modernizuoti „PKN Orlen“ valdomą gamyklą Mažeikiuose ir gali prisidėti prie inovacinių galimybių bei žmogiškojo potencialo stiprinimo ES paramos kontekste, t. y. jeigu įmonė nuspręstų investuoti į mokslo tyrimus, bandomąją gamybą ir kitą inovacinę veiklą, tuomet ji galėtų pasinaudoti ES struktūrine parama“, – VŽ sako Evelina Lazdauskienė, ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus atstovė spaudai. Ji primena, kad premjeras yra pareiškęs paramą įmonei, o Vyriausybė priėmė nutarimą nekeisti šiuo metu taikomo 30% apribojimo laikyti naftos ir naftos produktų atsargas užsienio šalyse. Jis yra naudingas OL.„Premjero nuomone, produktotiekis į Klaipėdos uostą leistų padidinti „Orlen Lietuvos“ logistikos efektyvumą“, – teigia p. Lazdauskienė.Tačiau AB „Klaipėdos nafta“ patvirtina, kad derybos dėl projekto yra įstrigusios. „Šiuo metu KN neturi konkrečios informacijos dėl „Orlen Lietuvos“ tolesnių veiksmų šio projekto atžvilgiu. Galime tik apgailestauti, jog „Orlen Lietuva“ nerodo suinteresuotumo nutiesti produktotiekį artimiausiu metu ir derybos šiuo klausimu su KN aktyviai nevyksta“, – informuoja Indrė Milinienė, AB „Klaipėdos nafta“ atstovė. „Logistikos sąnaudos OL sąnaudų struktūroje sudaro tik apie 2% – akivaizdu, kad „PKN Orlen“ turėtų ieškoti kitų verslo sprendimų“, – VŽ sakė gerai informuotas šaltinis valdžios institucijose. Vamzdynais ir per Būtingės terminalą tiekiamos naftos pervežimo skirtumas (apie 7–8 Eur už toną) neįrodo, kad pervežimo būdas galėtų daryti didelę įtaką OL produkcijos kainai.

Scenarijai vis svarstomi El. paštu atsiųstuose atsakymuose VŽ „PKN Orlen“ spaudos tarnyba žada teisinį persekiojimą už viešai reiškiamas prielaidas, kad „PKN Orlen“ manipuliavo arba manipuliuoja naftos, kuri pristatoma į koncerno Europos gamyklas, kainomis. Klausimus, kad esą į OL tiekiama nafta aukštesnėmis kainomis nei į „PKN Orlen“ gamyklas Lenkijoje ir Čekijoje, Lenkijos koncerno atstovams pateikia Lietuvos valdžios pareigūnai.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar OL vadovybė ir savininkai sutinka, kad šiuo metu įmonė technologiškai atsilieka, palyginti su modernizuotomis regiono, pavyzdžiui, Baltarusijos, įmonėmis? – Nesutinkame su tokia nuomone. Dėl minėtų investicijų, kurias atlikome nuo 2006 m., Mažeikių gamykla šiandien yra kur kas kompleksiškesnė, aukšto technologinio ir operacinio efektyvumo įmonė. Tai patvirtina ir įvairūs sertifikatai bei tarptautinių naftos perdirbimo rinkos ekspertinių institucijų apdovanojimai.

– Kai kurie VŽ kalbinami sektoriaus ekspertai tvirtina, esą OL vertė rinkoje galėtų siekti tik apie pusę milijardo EUR. Ar šis vertinimas gali būti teisingas? – Spekuliacijų apie įmonės vertę nekomentuojame.

– Kaip galėjo atsitikti, kad 2012 m. OL baigė rekordiškai pelningai, o 2013 m. buvo prasčiausi visoje „PKN Orlen“ grupėje? – Praėjusių metų nuostolis – 94,3 mln. USD – Mažeikių įmonėje susidarė dėl sunkios padėties rinkoje ir itin žemų perdirbimo maržų, ypač išryškėjusių antroje 2013 m. pusėje. Jos reikšmingai apsunkino visų metų įmonės rezultatą. Deja, tokia pati situacija rinkoje išliko ir pirmąjį šių metų ketvirtį. Daugelį kartų taip pat aiškinome, jog dėl vadinamosios skalūnų revoliucijos, rinkos, kuriose OL realizuodavo savo produkciją, bendrovei tapo neprieinamos arba pradėjo labai ribotai pirkti produkciją.

– Kodėl 2008 m. nuspręsta žaliavą Mažeikių įmonei pirkti ne tiesiogiai, o per koncerną ir kodėl po to „Orlen Lietuvos“ perkama ir tiekiama nafta, kaip teigiama, gali būti gerokai brangesnė nei kitoms koncerno įmonėms? – Teiginys, kad žaliava, kurią perdirba Mažeikių gamykla, yra brangesnė nei ta, kurią perdirba kitos grupės gamyklos, publicistine prasme skamba patraukliai, bet yra visiškai neteisingas. Užsakymų centralizavimas grupės mastu yra įprasta praktika pasaulyje. Pagrindinis tokių sprendimų tikslas yra padidinti derybinę galią, derantis dėl produktų apimties ir kainų. Tokios veiklos centralizavimas vienoje vietoje taip pat padeda sumažinti administravimo išlaidas.Kategoriškai pareiškiame, kad teiginys, esą „PKN Orlen“ manipuliavo arba manipuliuoja naftos, kuri pristatoma į jos Europos gamyklas, kainomis, neturi faktinio pagrindimo ir yra piktnaudžiavimas. Imsimės teisinių priemonių prieš įmones ir asmenis, kurie tokią neteisingą informaciją platins.

– Ar „PKN Orlen“ manipuliuoja OL ekonominių rezultatų rodikliais, siekdama parodyti sunkesnę nei iš tikrųjų įmonės būklę? Arba, prireikus, geresnę nei iš tikrųjų? – „PKN Orlen“ niekada nemanipuliuoja jokiais ekonominiais rodikliais. Primename, kad „PKN Orlen“ yra Varšuvos vertybinių popierių biržoje kotiruojama kompanija, kuri buvo daugelį kartų išskirta už aukščiausius ryšių su investuotojais ir finansinės atskaitomybės standartus.

– Kokį ekonominį efektą duotų tikėtini įmonės trumpalaikio ir visiško sustabdymo scenarijai? – Svarstomi įvairūs Mažeikių gamyklos ateities scenarijai. Šiuo metu daugiausia naudos iš gamyklos veiklos gauna Lietuvos ekonomika, nes OL išlaiko tūkstančius darbo vietų tiek gamykloje, tiek už jos ribų. Daug naudos ir pelno dėl bendradarbiavimo su OL gauna „Lietuvos geležinkeliai“, „Klaipėdos nafta“.

– Ar tiesa, kad OL įšaldė produktotiekio tarp Mažeikių ir Klaipėdos tiesimo projektą? Kokios darbų stabdymo priežastys? – OL ilgai prašė Lietuvos valdžios pagalbos statant produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą. Tačiau visada susidurdavome tik su tuščiomis deklaracijomis. Esant dabartinei sunkiai įmonės situacijai, nauji projektai ir infrastruktūros plėtra nėra galima, nes tokių investicijų naudą pajustume tik po daugelio metų, tai nepadėtų kompensuoti dabar vis didėjančių praradimų.

– Lietuva turi galimybę panaudoti 1,126 mlrd. Lt ES struktūrinės paramos, skirtos mokslo tyrimams, eksperimentinei plėtrai, inovacijų skatinimui. Tačiau valdžios institucijų atstovai sako nesulaukę iki šiol nė vieno OL projekto nei konkrečių paramos prašymų. Kodėl? – Nė viena ES valstybė narė neturi autonomijos skirstyti Europos fondų pinigus. Mums keista, kad Lietuvos valdžia žarsto šiuose fonduose esamų lėšų suteikimo pažadus bendrovei OL, nors neturi tokių įgaliojimų.Straipsnis liepos 16 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
„Nord Pool“ sustabdžius prekybą rusiška elektra, jos importas stabdomas ir Lietuvoje

Elektros energijos biržos operatorė „Nord Pool“ nusprendė stabdyti prekybą rusiška elektra iš vienintelio jos...

Pramonė
2022.05.20
Lašišos ir upėtakiai išplaukia iš Baltarusijos Premium 1

Viena didžiausių Baltarusijos maisto pramonės įmonių „Santa Bremor“, kurios žuvies gaminių dar visai neseniai...

Pramonė
2022.05.20
Vokietija ir Kataras susitarė dėl dujų tiekimo

Penktadienį Vokietija ir Kataras pasirašė partnerystės energetikos srityje sutartį, pagal kurią Doha 2024 m.

Pramonė
2022.05.20
A. Melničenka skundžia sankcijas ir ragina stabdyti karą 2

Rusijos milijardierius Andrejus Melničenka, netiesiogiai kontroliuojantis Kėdainių „Lifosos“ gamyklą, gegužės...

Pramonė
2022.05.20
„Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno

Lazerių gamybos įmonė „Light Conversion“ praėjusiais metais uždirbo beveik 25 mln. Eur grynojo pelno – 13%...

Pramonė
2022.05.20
Suomiai ir estai SkGD terminalą nuomosis iš amerikiečių

Suskystintų gamtinių dujų tiekimą Suomijai, Estijai ir platesniam regionui užtikrins iš amerikiečių...

Rinkos
2022.05.20
Rusiškos dujos Suomijai bus užsuktos šeštadienį

Rusiškos dujos Suomijai nebebus tiekiamos nuo šeštadienio ryto, praneša Suomijos valstybinė dujų bendrovė...

Rinkos
2022.05.20
Ateitis su 5G pagal „Ericsson“: kas laukia žmonių ir verslo Premium

5G ryšys dažnai yra pristatomas kaip technologija, kuri daugiausia naudos atneš verslui. Tai bent iš dalies...

Inovacijos
2022.05.20
Rusija šantažuoja toliau blokuoti maisto eksportą, jei nebus panaikintos sankcijos 7

Dmitrijus Medvedevas, anksčiau vieną kadenciją Vladimirą Putiną pakeitęs Rusijos prezidento poste, o dabar...

Pramonė
2022.05.20
Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ieškoma naujo vadovo

Žemės ūkio ministerija paskelbė konkursą Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro vadovo pareigoms...

Vadyba
2022.05.20
„DS Smith Packaging Lithuania“: karas gali turėti poveikį

Didžiosios Britanijos kapitalo gofruotojo kartono ir pakuočių gamintoja „DS Smith Packaging Lithuania“...

Pramonė
2022.05.20
„Ignitis grupės“ augančius projektų kaštus atsveria didėjančios energijos kainos Premium 3

Ketvirtadienį vyko „Ignitis grupės“ pirmojo 2022 m. ketvirčio rezultatų pristatymas investuotojams.

Rinkos
2022.05.20
Estija kaups strategines gamtinių dujų ir grūdų atsargas 4

Estijos vyriausybė ketvirtadienį įpareigojo Valstybės atsargų kaupimo agentūrą suformuoti ne mažesnį kaip 1...

Pramonė
2022.05.20
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Verslo aplinka
2022.05.20
JT Saugumo Tarybos posėdyje – aistros dėl blokuojamų Ukrainos uostų

Jungtinės Valstijos ir Rusija ketvirtadienį kaltino viena kitą dėl pasaulyje blogėjančios apsirūpinimo maistu...

Verslo aplinka
2022.05.20
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
2022.05.20
Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Agroverslas 2023
2022.05.20
Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 6

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 9

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku