Energetikai kuria paslaugų centrą, eilėje kitos VVĮ

Publikuota: 2014-08-24
Atnaujinta 2015-05-29 18:37
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

UAB „Lietuvos energija“ (LE) pirmoji iš valstybės valdomų įmonių (VVĮ) steigia bendrąjį viešųjų pirkimų, apskaitos ir darbo santykių administravimo centrą, jis efektyviau teiks paslaugas energetikos sektoriaus grupės įmonėms ir leis sutaupyti. Ekspertai ragina šiuo pavyzdžiu sekti kelininkus, miškų urėdijas ir kitas VVĮ.

Bendrovė pranešė, kad UAB Verslo aptarnavimo centras (VAC) steigiamas siekiant pagerinti pagrindinės veiklos procesus ir sumažinti jų sąnaudas. Todėl valstybės valdomos energetikos įmonių grupės bendrovės sutarė dalį paslaugų funkcijų sutelkti atskiroje įmonėje. Numatoma, kad šių metų spalį VAC perims viešųjų pirkimų funkcijas. Gruodį jis pradės centralizuotai teikti apskaitos paslaugas, o kitų metų pavasarį – administruoti ir darbo santykius. Į naująją įmonę bus suburti visi šiuo metu LE grupės bendrovėse dirbantys viešųjų pirkimų, apskaitos ir darbo santykių administravimo specialistai.Numatoma, kad VAC centralizuojamų procesų sąnaudas sumažins iki 15%.Dalius Misiūnas, energetikos įmones kontroliuojančios LE valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius, pasakoja, kad sprendimą padiktavo poreikis didinti grupės efektyvumą imantis naujų veiklų, pavyzdžiui, LE šiuo metu plėtojamas Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektas. Remtasi ir pasauline patirtimi. „Analizė parodė, kad toks modelis yra ekonomiškai naudingiausias ir geriausiai prisidėtų prie mūsų grupės strateginės veiklos efektyvumo didinimo krypties. Be to, ateityje verslo aptarnavimo paslaugų planuojame pasiūlyti ir rinkai, ne tik LE grupės įmonėms“, – teigė p. Misiūnas.

Geri pavyzdžiai užkrečia

Marius Barys, Valdymo koordinavimo centro, kuris analizuoja VVĮ veiklą, laikinasis vadovas, komentuoja, kad šis žingsnis logiškas ir finansiškai pagrįstas, siekiant padidinti veiklos efektyvumą ir sumažinti sąnaudas. „Be to, tai visiškai dėsninga, turint galvoje, kad „Lietuvos energija“ jau anksčiau įgyvendino IT paslaugų, nekilnojamojo turto ar transporto paslaugų centralizavimą grupėje“, – sako p. Barys. Kristianas Mortensenas, asociacijos „Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas, sako, kad Baltijos šalyse, ko gera, nėra tiek daug vietos bendrovių, kurios būtų pasiekusios tokį lygį, kad apsimokėtų įkurti centrą, teikiantį paslaugas įmonių grupei.„LE jau yra pasiekusi tokį dydį, kai tam tikros grupės funkcijos gali būti telkiamos. Juk nėra prasmės kiekvienoje grupės įmonėje turėti IT, finansų ar personalo vadovą“, – teigia p. Mortensenas. Lietuvoje jau veikia penkios dešimtys centrų, teikiančių paslaugas tarptautinėms verslo grupėms, tokių kaip britų banko „Barclays“ technologijų centras sostinėje ar „Lintel“ specialistų tinklas iš įvairių šalies miestų – Radviliškio, Panevėžio, Kauno, Klaipėdos, Vilniaus – aptarnaujantis švedų ryšių bendrovės „Teo“ klientus. Kurdamos tokius centrus veiklą optimizuoja ne tik paslaugų, bet ir gamybos įmonės. Pavyzdžiui, jau 17 metų Lietuvoje izoliacines medžiagas gaminanti suomių „Paroc“ grupė 2012 m. Vilniuje įsteigė finansinės apskaitos centrą. Šiuose ir kituose centruose, „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, įdarbinta daugiau nei 10.500 gabaus šalies jaunimo, aukštos kompetencijos IT, apskaitos, personalo valdymo ir kitų sričių specialistų. Pasak p. Bario, analizuoti šią patirtį ir ieškoti būdų pasiekti sinergiją vertėtų ir kitoms VVĮ. „Šiuo metu turime 42 valstybės įmones miškų urėdijas, 11 regioninių kelių priežiūros įmonių, 5 metrologijos centrus. Kiekviena jų dažnai yra palyginti nedidelė, todėl, pavyzdžiui, pirkdama paslaugas atskirai, turi blogesnes derybų pozicijas. Jas kontroliuojančioms institucijoms pravartu įvertinti glaudesnio veiklos koordinavimo kaštus ir naudą. Tikiu, kad savo patirtimi šioje srityje neatsisakytų pasidalyti ir LE vadovybė “, – teigia analitikas.

Valstybės įmonėse – pokyčių inercija

O p. Mortensenas kalba apie tam tikrą inerciją ir kai kurių VVĮ, kurių atstovai įsitikinę valdantys labai išskirtinę rinkoje įmonę, nenorą keistis.„Deja, faktas tas, kad, pavyzdžiui, Lietuvos valstybinių miškų ūkis nėra unikalus, bet Lietuvoje visi labai rūpinasi mišku. Nematau jokio racionalaus pagrindimo, kodėl turėtų veikti 42 miškų urėdijos, jeigu tą patį galėtų daryti viena bendrovė“, – klausia p. Mortensenas.Pasak jo, Latvijoje, kur dar prieš keletą metų buvo įvykdyta valstybinių miškų ūkio valdymo reforma, dabar veikia viena bendrovė, jai vadovauja vienas vadovas, o darbuotojų, teikiančių paslaugas sektoriui, skaičius po reformos sumažėjo bent 10%.Generalinė miškų urėdija VŽ yra teigusi, kad artimiausiu metu visose miškų urėdijose bus diegiama bendra buhalterinė apskaitos sistema IMŪVIS. Tačiau ši įstaiga centralizuoti finansinės apskaitos operacijų vienoje vietoje, kaip tai numato LE grupės įmonės, neplanuoja.Arvydas Arnašius, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, remdamasis tyrimais, pabrėžia, kad administracinių paslaugų iškėlimas yra sėkmingiausias tuomet, kai dar iki iškeliant paslaugas atliekamas procesų standartizavimas ir konsolidavimas.„Iškeldami paslaugas verslininkai dažniausiai kritiškai įvertina veiklą pirmiausia siekdami optimizuoti procesus“, – pabrėžia p. Arnašius.Stambių įmonių kuriami susijusių paslaugų centrai yra įprasta verslo praktika pasaulyje, o sprendimas priimamas pirmiausia siekiant taupyti ir geriau panaudoti turimus išteklius.„Jei įmonės veikla apima platų paslaugų spektrą, atskyrus kai kurias administracines paslaugas, lengviau analizuoti veiklą. Tai leidžia padidinti skaidrumą, kuris valstybinėms įmonėms ypač aktualus“, – priduria p. Arnašius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Naujam dariniui ieško vadovo

Ponas Misiūnas detalizuoja, kad iki 15% mažesnės centralizuojamų procesų sąnaudos LE įmonių grupėje yra pamatuotas tikslas, kylantis iš to, kad grupės darbų apimtis didėja.„Tuos darbus planuojame įgyvendinti turėdami tuos pačius žmogiškuosius išteklius, geriau planuodami ir tolygiau paskirstydami darbo krūvį ir sukoncentruodami kompetencijas vienoje organizacijoje. Prie sutaupytų išlaidų taip pat prisidės patalpų nuomos, transporto ir įvairių kitų administracinių sąnaudų optimizacija“, – vardija LE vadovas.„Verslo žinias“ pasiekė informacija, kad vienas kandidatų vadovauti naujai steigiamam VAC esąs Nerijus Udrėnas, buvęs prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausiasis patarėjas ekonomikos ir socialinės politikos klausimais. LE to nepatvirtino ir nurodė, kad šiuo metu vyksta vieša generalinio direktoriaus atranka ir kad savo kandidatūras gali siūlyti visi norintys ir atitinkantys reikalavimus. Pats p. Udrėnas atsakyme VŽ teigė nieko nežinantis apie vykstančią VAC vadovo atranką.Šis straipsnis buvo publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 28 d.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Finansai“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Norvegijos centrinis bankas 0,5 proc. punkto padidino palūkanų normas

Norvegijos centrinis bankas ketvirtadienį padidino palūkanų normas 0,5 proc. punkto iki 1,75% ir anonsavo dar...

Rinkos
2022.08.18
VERT žada atlikti „Perlas energijos“ patikrinimą, Vyriausybė – kompensacijas klientams 15

Antros pagal klientų skaičių nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas stabdyti veiklą...

Finansai
2022.08.18
Turkijos centrinis bankas mažina palūkanų normas, nepaisydamas 80% infliacijos

Turkijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas nepaisant beveik 80% siekiančios infliacijos...

Rinkos
2022.08.18
„Perlas energija“ neigia esanti nemokumo situacijoje, žada kompensacijas klientams

„Perlas energijos“ turto vertė – apie 15 mln. Eur, o įsipareigojimai viršija 14 mln. Eur, tvirtina įmonės...

Finansai
2022.08.18
Euro zona recesijos neišvengs, tačiau, tikėtina, lengvai peržiemos po energetinio gripo Premium

Infliacijai pasiekus neregėtas aukštumas, euro zona šią žiemą susidurs su recesija, tačiau jos ekonomika...

Finansai
2022.08.18
Valstybės kontrolierius įspėja dėl vidaus paklausos skatinimo pavojų Premium

Aukštos infliacijos sąlygomis būtina taikyti tokias kovos su ja priemones, kurios būtų nukreiptos ne į visus...

Verslo aplinka
2022.08.18
„Maxima LT“ nebėra vienintelė pelningiausia tarp TOP 5 lyderių Premium

Didžiausią Lietuvoje mažmeninės prekybos maisto produktais tinklą valdanti „Maxima LT“ visuomet pasižymėjo ne...

Prekyba
2022.08.18
D. Dundulis: kiekviena krizė kaip reikiant išjudina smegenis, o šiuo metu ir yra krizė Premium 4

Dainiaus Dundulio, „Norfos“ įmonių grupės pagrindinio akcininko, vertinimu, visos tinklo parduotuvės,...

Prekyba
2022.08.18
Gamintojų pirmojo ir antrojo ketvirčių lūkesčiai rodo viltį nuosaikiai augti

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) pristatomas Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas fiksuojamas tame...

Pramonė
2022.08.17
Euro zonos BVP antrąjį ketvirtį augo, tačiau smuko Lietuvos ir dar trijų ES šalių rodiklis

Euro zonos ir Europos Sąjungos antrojo ketvirčio BVP, palyginti su pirmuoju ketvirčiu ir pašalinus sezono ir...

Finansai
2022.08.17
Estijoje infliacija muša rekordus – vien tik ECB palūkanų normų didinimas problemos neišspręs Premium 4

Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir tebesitęsiančių pandemijos padarinių kilus infliacijos audrai, Estijoje...

Verslo aplinka
2022.08.17
Lietuvoje iš 100 žadėtų įrengti 72 bankomatai 1

Bankų pažadas iki liepos, o vėliau – iki rugpjūčio vidurio visoje Lietuvoje įrengti 100 naujų bankomatų liko...

Finansai
2022.08.17
Drabužių siuvimo įmonės smulkėja, pajamos smunka

Drabužių gamintojų pajamos nuo 2019 m. toliau smunka, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta...

Pramonė
2022.08.17
Parama malkoms pirkti Latvijoje kelia abejonių Premium

Latvijos prekybos ir pramonės rūmai (LPPR) vadina abejotinu šalies vyriausybės sprendimą gyventojams mokėti...

Pramonė
2022.08.17
„Ignitis grupė“ iš dviejų bankų apyvartai skolinsis 224 mln. Eur

Valstybės kontroliuojama energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ iš dviejų bankų ketina skolintis 224 mln. Eur.

Pramonė
2022.08.16
Didžiausio Moldovos banko MAIB pirmojo pusmečio pelnas augo 88%

Didžiausias Moldovos komercinis bankas „Moldova-Agroindbank“ (MAIB), kurio dalininkė yra pirmaujanti Baltijos...

Rinkos
2022.08.16
EIMIN skaičiuoja, kad administracinė našta verslui per pusmetį sumažėjo 9,5 mln. Eur

Pirmąjį šių metų pusmetį valdžios institucijos administracinę naštą verslui sumažino – sumažėjusių prievolių...

Finansai
2022.08.16
Kinijos centrinis bankas sumažino bazines palūkanų normas

Kinijos centrinis bankas pirmadienį sumažino bazines palūkanų normas, siekdamas paspartinti šalies ekonomikos...

Verslo aplinka
2022.08.16
M. Majauskas įsitikinęs: MMA kitąmet gali augti 15–19% 30

2023 metais minimali mėnesio alga (MMA) gali padidėti nuo 15% iki 19%, sako Mykolas Majauskas, Seimo Biudžeto...

Verslo aplinka
2022.08.16
„Invega“ pristato naujas garantijų priemones: 700 mln. Eur leis skolinti aktyviau

Naujos valstybės teikiamų garantijų priemonės, pasak „Invegos“, skatins finansuotojus aktyviau skolinti...

Gazelė
2022.08.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku