Energetiką galima plėtoti be subsidijų

Publikuota: 2014-08-24
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Dvipusę apskaitą reglamentuojančio įstatymo priėmimas nukeltas į Seimo rudens sesiją. Skirstomųjų elektros tinklų operatorė LESTO ir Energetikos ministerija sako, kad priėmus tokį įstatymą saulės jėgainių savininkai gautų naudos visų kitų elektros vartotojų sąskaita. Tačiau p. Janulevičius tvirtina, kad šios idėjos tikslas yra visai kitas – įrodyti, kad atsinaujinančią energetiką galima plėtoti be subsidijų ir nedidinant elektros kainos.

– LESTO jau suskaičiavo, kad įteisinus dvipusę apskaitą skirstomieji tinklai patirtų apie 1,07 mln. Lt nuostolių, o juos vėliau tektų perkelti visiems likusiems vartotojams. Sutinkate su tokiais skaičiavimais? – Įstatymo projekte kalbama, kad bendra individualių saulės jėgainių instaliuota galia būtų ne didesnė nei 10 MW, taigi jos gamintų iki 0,01% visos Lietuvoje suvartojamos elektros. Sutikite, tai labai nedidelė dalis. Be to, LESTO nepateikia tikslių skaičių, kokių sąnaudų ji patirtų žemos ir vidutinės įtampos tinkle vykstant elektros mainams. LESTO tiesiog skaičiuoja pajamas, kurių įmonė galbūt dėl to negautų, ir vadina tai nuostoliais. Jie skaičiuoja paprastai – kad nusipirko elektros iš Rusijos, iš Estijos ar iš vietos didžiųjų gamintojų, užsidėjo savo maržą, pardavė galutiniams vartotojams ir turi gauti tiek ir tiek pajamų. Atsiradus individualioms saulės jėgainėms – vadinamiesiems gaminantiems vartotojams, šios pajamos išties būtų šiek tiek mažesnės, nes tokie vartotojai dalį reikalingos elektros pasigamintų patys. Tačiau negautų pajamų juk negalima vadinti nuostoliais. Tokių pat „nuostolių“ tinklų operatorius patiria ir tada, kai verslas ar gyventojai ima naudoti taupesnius įrenginius ar apšvietimo sprendimus. Būtų objektyvu, jei bent metus vyktų tokie mainai, o tada LESTO suskaičiuotų realias patiriamas sąnaudas. Dabar jie buria iš kavos tirščių.Įstatymo projekte siūlomas 10 MW galios saulės jėgainių pajėgumas būtų minimalus žingsnis tikrovėje pamatyti, kaip galėtų veikti tokia sistema. Jei paaiškėtų, kad sąnaudos didelės ir jei LESTO tai įrodytų skaičiais, gaminantys vartotojai turėtų tokias sąnaudas padengti.

– Kokią dvipusės apskaitos naudą matote jūs? – Pagrindinis siūlymo įteisinti dvigubą apskaitą tikslas – įrodyti, kad be subsidijų, nedidinant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifo, kurį sumoka vartotojai, išlaikant dabartinę elektros kainą, galima plėtoti atsinaujinančią energetiką.Žmonės už savo lėšas nusipirktų ir įsirengtų modulių sistemas, daugeliui tai galėtų būti gera investicija, geresnė nei galimybė pinigus laikyti banke ir gauti kuklias palūkanas. Pagaliau jei atsirastų daugiau gaminančių vartotojų, kad ir nežymiai, didėtų šalies energetinė nepriklausomybė. Matau dar vieną naudą – būtų žengtas mažas žingsnelis išmaniųjų elektros tinklų link. Šiuo keliu eina visa Europa. Būtų apmaudu, jei momentą praleistume ir atsiliktume, paskui už tai reikėtų daugiau mokėti. Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau būsime priversti diegti išmaniųjų tinklų sprendimus, kaip tai daro visas pasaulis. Jis juda vadinamosios mikrogeneracijos kryptimi, kai atsiranda daug smulkių gamintojų, elektra gaminama ir vartojama kaimynystėje, vartotojai tampa ir elektros gamintojais. Kai elektra gaminama ir vartojama greta, mažėja energijos nuostolių, kurie patiriami dideliais atstumais transportuojant elektrą tinklais. Šiandien dėl to prarandama iki 10% energijos.Pavyzdžiui, saulėtų orų nelepinamoje Didžiojoje Britanijoje įrengta 4,7 gigavato (GW) galios saulės elektros gamybos pajėgumų, iš jų apie 1 GW turi įsirengę nedideli namų ūkiai. Britai mato tokios gamybos naudą ir planuoja, kad ant privačių namų stogų reikėtų įrengti dar 1 GW galios saulės jėgainių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Oponentai pasakytų, kad apie saulės energetikos naudą kalbate turėdamas verslo interesų – juk viena „BOD Group“ įmonių gamina saulės modulius. – Net teoriniai pardavimo mastai Lietuvoje būtų kuklūs – juk įstatymo projekte kalbama tik apie 10 MW bendros galios mažas saulės jėgaines. Ir tikrai ne visur būtų montuojamos mūsų sistemos. Mūsų įmonė visą produkciją eksportuoja. Per metus į užsienio šalis parduodame keletą kartų daugiau, nei reikėtų Lietuvai, – apie 70 MW galios saulės modulių.

– Tačiau sutinkate, kad LESTO, priimdama į tinklą gaminančiųjų vartotojų elektrą, juos aptarnaudama, patirs tam tikrų sąnaudų? – Jei tokių saulės jėgainių įrengiama tik 10 MW, LESTO sąnaudos, mano galva, minimalios. Skaičiavome, kad jos galėtų siekti apie 0,001 ct/kWh, tai šimtoji cento dalis.Žinoma, jei ateityje būtų priimtas sprendimas dėl didesnės individualios saulės elektros gamybos, LESTO sąnaudos išaugtų – reikėtų tinklus kitaip sutvarkyti, diegti išmaniojo tinklo elementus. Tačiau tokia būtinybė atsirastų, jei mažosios jėgainės gamintų bent apie 1% visos reikalingos elektros. Ir netikiu, kad tinklą gali iškraipyti kelių kilovatų galios įvadas – juk įstatymo projekte numatyta, kad jis gali būti ne didesnis nei 10 kW.

– Teigiama, kad elektros mainai tarp gaminančio vartotojo ir LESTO nebūtų adekvatūs, nes vartotojas atiduotų į tinklą apie 16 ct/kWh (be PVM) kainuojančią elektrą, o mainais gautų tokią, kurios vertė – apie 39 ct/kWh. Vadinasi, gaminantis vartotojas vis dėlto gautų papildomą naudą? – LESTO pati perka elektrą po 16 ct/kWh, o galutinę, gerokai didesnę, kainą sudaro ne tik elektros įsigijimo, bet ir elektros perdavimo ir skirstomųjų tinklų kaina, tiekimo kaina, VIAP dalis. Tačiau gaminančio vartotojo į tinklą patiekta elektra būtų suvartojama kaimynystėje, aukštosios įtampos tinklų ji nė nepasiektų. Kodėl tada reikia priskaičiuoti visą elektros tranzito mokestį? Tarkime, vienas kaimynas turi saulės jėgainę, o kitas neturi. Tas, kuris turi, pirmiausia pagamintą elektrą vartoja pats, ir tik tada, kai jo įrenginiai elektros nevartoja, perteklius patenka į tinklus. Elektra per LESTO tinklus toli nekeliaus, tik nuo vieno namo iki kito namo.

– Sakote, kad LESTO šiuo klausimu laikosi nelanksčios pozicijos. Kaip manote, kuo tai galima paaiškinti? – Greičiausiai jie nenori paleisti džino iš butelio, nes tada gali kilti noras gaminti elektrą ne tik iš saulės, bet ir iš kitų žaliųjų išteklių. Taip pat tikėtina, kad LESTO vadovai jaučia spaudimą duoti įmonei daugiau pelno, užtikrinti didesnes pajamas.Bet yra vienas „bet“: LESTO pelnas iš principo uždirbamas iš tų pačių vartotojų, kurie už elektrą atsiskaito tarifu, suskaičiuotu pagal įmonės sąnaudas.Žinoma, pinigus reikia kruopščiai skaičiuoti, tai daro visos įmonės. Tačiau šiuo atveju LESTO turėtų ne vien galvoti, kaip kuo daugiau sąnaudų sudėti į tarifą, o ieškoti galimybių veikti efektyviau. Antraip išeina, kad jei, tarkime, monopolininkas pakėlė darbuotojams atlyginimus, iškart turi didėti tarifas, nes išaugo sąnaudos. Kiek teko domėtis, per praėjusius 2 metus Europos elektros tinklų bendrovių rinkos vertė biržose sumažėjo perpus. Tai gana aiškus ženklas, kad ateina atsinaujinančios energetikos era, kai elektros tinklai turės siūlyti ne monopolinius, o lanksčius, diversifikuotus sprendimus. Matant tokias tendencijas, LESTO pozicija, kad jiems pakanka iš sovietmečio paveldėtos sistemos, man atrodo neracionali.

– Išmaniojo tinklo sprendimai nepigūs, kalbama apie milijardines investicijas. Kokiu atveju tai Lietuvoje apsimokėtų? – Juos įdiegus, ir tinklų, ir elektros vartotojų sąnaudos ateityje gali smarkiai sumažėti. Išmanusis tinklas leidžia planuoti elektros paklausą ir pasiūlą, padidinti tiekimo patikimumą, mažinti nutrūkimų skaičių, analizuoti vartojimą, o vartotojams rinktis pigiausius būdus, kada ir kaip vartoti.

– Kiek kainuotų įsirengti individualią saulės jėgainę? – Vidutiniškai įrengti 1 W galios saulės modulių kainuoja 1,3–2 Eur. Vadinasi, įsirengti maksimalios leistinos 10 kW galios sistemą kainuotų 13.000–20.000 Eur (45.000–70.000 Lt).Jeigu pasirenkamos sistemos, kurių instaliuotas 1 W kainuoja 2 Eur, žmonės į 10 MW galios jėgaines iš viso investuotų apie 20 mln. Eur. Darbo gautų ne tik modulių gamintojai, bet ir projektuotojai, įrangos montuotojai.

– Ar, Jūsų manymu, dvigubą apskaitą leidžiančiam įstatymui kojos nepakišo Lietuvoje smarkiai apgadintas saulės energetikos įvaizdis? Panašu, kad prieš porą metų kilus saulės elektros bumui investuotojai į saulės elektrą visuomenėje įgavo norinčiųjų nepagrįstai pasipelnyti reputaciją. – Lietuvoje iš dalies buvo diskredituotas ne tik saulės, o visos žaliosios energetikos įvaizdis. Dėl saulės elektros bumo, kuris kilo valdininkams pavėluotai reagavus į krintančias modulių kainas ir nesumažinus elektros supirkimo tarifų, ir aš pats, ir saulės energetikus vienijančios asociacijos dar 2012 m. bandė įspėti, kuo tai gali baigtis. Mūsų neišgirdo.Tačiau Lietuva nėra išimtis – negatyvų požiūrį į žaliąją energetiką Europoje ir pasaulyje bando formuoti didžiulis būrys lobistų, tiesiogiai ar netiesiogiai atstovaujančių tradicinių energetinių išteklių tiekėjams. Matydami, kad rinka slysta iš rankų, jie bando kompromituoti idėją ir neigiamai nuteikti visuomenę. Skirtumas gal tik tas, kad kitose Europos šalyse yra daugiau politikų tvirtesniu stuburu ir energetikos milžinės jų nepaveikia taip lengvai kaip Lietuvoje.Šis straipsnis buvo publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 28 d.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Europa – pirmą kartą nebe didžiausia rusiškos naftos pirkėja 1

Tanklaiviais plukdomas rekordiškai daug rusiškos naftos, o į Indiją ir Kiniją keliauja precedento neturintys...

Rinkos
2022.05.28
Vyno pasaulio ekstremalai – vyndariai iš Atakamos dykumos Premium

Čilėje plytinčios Atakamos dykumos vyndarių ir vynuogių augintojų kooperatyvas sektoriuje kelia revoliucijas:...

Laisvalaikis
2022.05.28
„Scandagra“ uždirbo 5,1 mln. Eur pelno: šie metai bus ne prastesni

Skandinaviško kapitalo žemės ūkio kompanija UAB „Scandagra“ 2021 m. gavo 350 mln. Eur pajamų, arba 66 mln.

Pramonė
2022.05.28
Stagfliacija nė motais – Lietuvoje dygsta nauji fabrikai Premium 4

Dėl dvigubo pandemijos ir karo smūgio visame pasaulyje išaugo infliacija ir sulėtėjo ekonomikų augimas.

Pramonė
2022.05.28
Kinija nori gaminti naujausius puslaidininkius, bet ekspertai šalies galimybėmis abejoja Premium

Nuo užsienio tiekėjų puslaidininkių gamyboje priklausoma Kinija investuoja milijardus, kad naujausius lustus...

Inovacijos
2022.05.27
Vyriausybė siūlo 54 centų dujų kainos subsidiją už kubinį metrą gyventojams

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių...

Pramonė
2022.05.27
Dėl COVID-19 uždarymų ekonomikai vis labiau kosint, Kinijos premjeras paragino dėti daugiau pastangų ją stabilizuoti

Kinijos premjeras Li Keqiangas paragino pareigūnus dėti daugiau pastangų siekiant stabilizuoti antrąją pagal...

Verslo aplinka
2022.05.27
R. Pocius: „Ignitis“ elgsena jau kurį laiką kėlė įtarimų 5

Energetikos rinkos reguliuotojo vadovas Renatas Pocius teigia, jog valstybės valdomos bendrovės „Ignitis“...

Pramonė
2022.05.27
VERT sustabdė „Inter RAO Lietuvos“ licencijas

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) stabdo Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“...

Pramonė
2022.05.27
Lietuviškas verslas Afrikoje: milijonai klientų, karčios pamokos ir praktiniai patarimai Premium

Per pastaruosius 5-erius metus bendra eksporto iš Lietuvos į Afriką vertė paaugo dvigubai ir siekia 737 mln.

Pramonė
2022.05.27
Italijos „Eni“ sudarė susitarimą su Alžyru dėl dujų tiekimo 1

Italijos energetikos milžinė „Eni“ ketvirtadienį pasirašė supratimo memorandumą su Alžyro nacionaline naftos...

Verslo aplinka
2022.05.27
„Klaipėdos nafta“ pajamas per metus augino 14%, bet dirbo nuostolingai

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ šių metų...

Pramonė
2022.05.27
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
2022.05.27
LINPRA prezidentu išrinktas T. Prūsas 2

Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacijos (LINPRA) nariai prezidentu išrinko Tomą Prūsą.

Vadyba
2022.05.27
„SoliTek“ skelbia baterijų gamybos pradžią Lietuvoje 2

Saulės modulių gamintoja „SoliTek“ sukūrė ir pradėjo priimti užsakymus autonominės išmaniosios elektros...

Pramonė
2022.05.27
Užbaigta Lenkijos ir Slovakijos dujų jungtis

Gegužės 26-ąją baigta Lenkijos ir Slovakijos dujų perdavimo tinklų jungties statyba, skelbia Lenkijos radijas.

Verslo aplinka
2022.05.27
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 10

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
2022.05.27
Prof. dr. A. Miceikienė: po kelerių metų derlių Lietuvoje užaugins robotai ir savaeigė technika Verslo tribūna 1

Prof. dr. Astrida Miceikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė, teigia,...

Agroverslas 2023
2022.05.26
Niekada nesakyk niekada: kaip miestietis kaime iš obuolių verslą sukūrė Premium 4

Verslą galima sukurti lygioje vietoje ir net neturint apie jį specifinių žinių – tai patvirtina Mindaugo...

Gazelė
2022.05.26
Estija tikisi SkGD terminalą paruošti iki rudens arba žiemos

Estijos premjerė Kaja Kallas pareiškė, jog suskystintų gamtinių dujų (SkGD) importo terminalas, kaip patikino...

Verslo aplinka
2022.05.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku