„Statoil“: mes nevykdome užsienio politikos

Geiras Heitmannas, „Statoil“ SkGD prekybos ir tiekimo veiklos viceprezidentas, trečiadienį pasirašė 5 metų 2,5–3 mlrd. Lt vertės sutartį su valstybine dujų tiekimo bendrove „Litgas“. Interviu VŽ jis teigė suprantantis politinę šios sutarties reikšmę Lietuvai, tačiau, pasak jo, „Statoil“ tai visų pirma naudingas ir reikalingas sandoris, padėsiantis bendrovei optimizuoti Melkiojos saloje, vienintelėje pramoninėje Europos SkGD gamykloje, skystinamų dujų pardavimą ir logistiką.

– Dujų sektoriaus ekspertai tvirtina, kad SkGD apsimoka gabenti į Tolimuosius Rytus, Pietryčių Aziją, Pietų Ameriką. Kodėl Baltijos šalių rinka yra patraukli, turint omenyje, kad tik 5 mlrd. kub. m dujų čia buvo suvartoti pernai? – SkGD specifika ta, kad jos gali būti gabenamos į bet kurią vietą pasaulyje. Mes esame vieninteliai, turintys didelę skaistinimo gamyklą Europoje, todėl mūsų grąža, parduodant dujas Europoje, yra skirtinga, nei, pavyzdžiui, Kataro. Jis yra arčiau Tolimųjų Rytų. Mes daug eksportuojame į Ispaniją, pernai ypač daug dujų gabenome į Lotynų Ameriką – daug daugiau, nei į Tolimuosius Rytus.Prekiaudamas SkGD, turi nuolat sekti pasaulines kainas ir atsižvelgti į savo logistinę padėtį. Pavyzdžiui, jei norėtume visą savo produkciją eksportuoti į Tolimuosius Rytus, mums reikėtų daugiau laivų, nei jų turime. Transportavimas yra didelė SkGD kaštų dalis. Atsižvelgdami į savo flotilę, turime laviruoti tarp ilgų ir trumpų atstumų, kad optimizuotume logistiką. Todėl mums yra prasmingą dalį savo dujų parduoti Europoje. Kita vertus, mes neparduotume čia visko, kaip ir neparduotume visko Tolimuosiuose Rytuose.Be to, mes stebime visas SkGD importo rinkas, kai jos atsiveria. Kalbant apie Lietuvą, Klaipėda yra įsikūrusi, mūsų manymu, įdomioje vietoje. Baltijos regionas – taip pat ir Švedija bei Suomija – turi ribotą prieigą vamzdynais, todėl dujų perskirstymas mažesniais laivais suskystinta forma gali būti įdomi rinka.Yra politinių iniciatyvų, paremtų aplinkosauginiais tikslais, kurios siekia, kad dujas pradėtų naudoti vis daugiau sektorių – transportas, taip pat pramonės šakos, kurios šiuo metu, pavyzdžiui, naudoja anglį. Pereinant nuo anglies prie dujų, CO2 emisija paprastai sumažėja perpus. Todėl mes manome, kad iš šių sektorių regione paklausa augs.

– Kalbama apie tai, kad, pagal Europos Sąjungos klimato politikos reikalavimus, laivybos sektorius turės vis labiau naudoti dujas. Kita vertus, Baltijos šalyse dujų suvartojimas kasmet mažėja. Ar tikite, kad šie nauji sektoriai vėl ims didinti paklausą regione? Negaliu tinkamai į tai atsakyti, aš ne analitikas. Tačiau esmė ta, kad dujos ateis į naujas rinkas. Tuo atveju, kai jos pakeis dyzelinį kurą ar kitus naftos produktus, jos pakeis tai, kas labai brangiai kainuoja. Tad atsiras rinka, potencialiai pasiruošusi mokėti daug. Mes galbūt ir nekalbame apie milžinišką kiekį, tačiau mūsų darbas būti arti, kad galėtume tinkamai įvertinti savo verslo galimybes.Pastaba dėl besikeičiančio teisinio laivybos reguliavimo yra teisinga, bet manau, kad kalbėti reikia plačiau. Pavyzdžiui, šiuo metu Jungtinėse Valstijose kelių transporto sektorius naudoja vis daugiau dujų. Ar tai nutiks ir Europoje? Kai kur tai jau vyksta, tiesa, ne tokiais mastais, kaip JAV. Bet jei tai tendencija Europoje, „Statoil“ turi nuspręsti, kokį vaidmenį šioje rinkoje užimti.

– SkGD į Klaipėdą bus tiekiamos iš Melkiojos gamyklos? O gal „Statoil“ turi daugiau galimybių, tarp jų – ir apsikeitimo sandorius? Galima sakyti, kad SkGD veiklos pagrindas yra mūsų gamyba Melkiojoje. Turėdami šį pagrindą mes veikiame visame pasaulyje su tam tikromis sutartinėmis operacijomis. Tai suteikia mums tiekimo saugumo. Taigi, į Lietuvą mes galime vežti ir iš kitur, bet Melkioja bus pagrindinė platforma.

– „Statoil“ SkGD produkcija Melkiojoje yra ribota – ji siekia 6,2 mlrd. kub. m dujų (neskystintu pavidalu). Įeidami į Lietuvos rinką su 540 mln. kub. m, jūs atsisakote pardavimų kitur? O gal didinsite gamybą? Mes turime tiekimo iš kitų vietų. Nenorėčiau sakyti, kur ir kokio, tačiau turime. Gamyba Melkiojoje yra priežastis „Statoil“ turėti SkGD departamentą. Mūsų tikslas yra paversti tas dujas pinigais, geriausiu įmanomu būdu.Gamykla visuomet veikia savo pajėgumu, apimties mes nesirenkame, ji visuomet yra maksimali įmanoma. Kita vertus, SkGD yra šviežias produktas, negali jų laikyti ilgą laiką dėl garavimo. Neturime labai didelių saugyklų, todėl reguliariai reikia išvežti dujas.

– Tad jei paklausos nėra, jums vis tiek reikia išgabenti dujas, todėl gaunate žemesnes pajamas? Taip. Tas pats galioja ir vamzdžiais gabenamoms dujoms ar naftai.

– Rusijos „Gazprom“ dujų kainą Lietuvai taiko pagal naftos indeksą. Kaip sutartyje su „Litgas“ nustatoma SkGD kaina? SkGD kaina Atlanto baseine paprastai nustatoma pagal dujų, o ne naftos indeksą. Šiuo atveju ji susieta su Anglijos NBP (angl. National Balancing Point) indeksu. Kainos formulė, susieta su NBP, yra tai, ką šiuo metu gauna Šiaurės Vakarų Europos šalys. Dauguma šių šalių perėjo nuo naftos indekso prie NBP ar bet kurio kito indekso. Lietuva, bent tai daliai dujų, kurios ateina per terminalą, turės panašų kainos modelį kaip Šiaurės Vakarų Europa.Kai kur pasaulyje dujos vis dar siejamos su nafta – iš dalies Pietų Europoje ir, žinoma, didžioji dalis eksporto iš Rusijos vis dar susieta su nafta. Kai pasižiūri į istoriją, matai, kad dujos buvo susietos su nafta todėl, kad dujų kainos nebuvo. Ją reikėjo sukurti ir vienintelis kelias buvo susieti ją su nafta. Kai prasidėjo dujų vartojimas, jos keitė naftą, tad sąsaja su naftos kaina buvo logiška.„Statoil“ pereina nuo naftos indekso prie dujų indekso, nes tokie yra pirkėjų poreikiai.

– NBP šioje formulėje bus vienintelis ar pagrindinis atskaitos taškas? Nėra įprasta viešinti dvišales sutartis. Mes galime pasakyti, kad sutartis yra susieta su NBP.Kaina parodo tai, ką pirkėjas nori įsigyti, o pardavėjas – parduoti tam tikru metu. Tad, jei ši sutartis būtų buvusi sudaryta prieš du metus, kainos formulė būtų buvusi kiek kitokia. Viskas keičiasi, ne tik rinka, bet ir bendrovės pozicija. Todėl vieną sutartį lyginti su kita yra labai sudėtinga. Kiekviena jų turi skirtingą istoriją.

– „Gazprom“ sako, kad Baltijos šalių regione „normali“ kaina yra 11 USD/MMBtu, įprastai kalbama apie Japonijos kainą, siekiančią 13–14 USD/MMBtu, Pietų Amerikos kainą ir pan. Ką jūs laikote kainų lygiu čia, Baltijos šalyse, ir kokia yra ta kaina? Aš nežiūriu į pasaulį šitaip. Manau, kad šį klausimą mes matome iš skirtingų perspektyvų. Jei aš turiu krovinį, kurį dabar turiu kažkur parduoti, pirmiausia žiūriu, kas mane riboja, kur galiu tą krovinį parduoti, turėdamas omenyje savo laivybos galimybes. Jei galiu parduoti, aš žiūriu, ką moka Tolimuosiuose Rytuose, Viduržemio jūroje, Pietų Amerikoje, Europoje, ar kas nors nori apsikeisti kroviniais. Ir tuomet aš skaičiuoju, atsižvelgdamas į gamybos grąžą, ką gauna kompanija, parduodama vienur arba kitur. Aš nebūtinai žiūriu į kainą rinkoje, mano tikslas yra sužinoti, ką šios rinkos gali mokėti. Mes turime komandą Londone, Stavangeryje, Singapūre, kuri nuolatos stebi rinkas ir ieško galimybių.Mūsų darbas yra kaip įmanoma geriau paversti pinigais SkGD produkciją. Mes nepraleidžiame pro akis politinio fono ir jūsų šalis nėra vienintelė, kuri tokį turi. Matome, kad SkGD turi politinį vaidmenį įvairiose šalyse visame pasaulyje. Mes tai stebime, tačiau mūsų įgaliojimai yra komerciniai. Mes nevykdome užsienio politikos. Bet mes pripažįstame politinį šios konkrečios sutarties kontekstą ir, manau, kad jį suprantame.

– Tačiau „Statoil“ turi bendrų projektų su Rusijos kompanijomis, tuo metu „Gazprom“ Baltijos šalis laiko savo namų rinka. Aš negaliu komentuoti „Statoil“ veiklos Rusijoje ar su Rusijos kompanijomis. Mano darbas nėra susijęs su tais klausimais.

– Ar sprendimas pasirašyti ilgalaikę sutartį su Lietuva buvo priimtas SkGD departamento lygiu ar patvirtintas aukščiau bendrovės struktūroje? Ši sutartis „Statoil“ nėra labai didelė, todėl sprendimas nėra priimtas labai aukštai. Bet aš negaliu detaliai pasakoti apie įgaliojimų struktūrą.„Statoil“ vykdo daug stambesnę prekybą vamzdžiais, nei SkGD. Pusė milijardo kubinių metrų, atsižvelgiant į vamzdynų verslą, yra nedaug. Bet nesupraskite manęs klaidingai, kiekviena sutartis yra svarbi, o pradėti naujus santykius – tiek su nauju verslo partneriu, tiek naujame regione, yra malonu.

– 2012 m. Tarptautinės energetikos agentūros ir JAV energetikos administracijos ekspertai ėmė prognozuoti gamtinių dujų aukso amžių. Kokios būtų Jūsų pasaulinės SkGD plėtros prognozės? Norėčiau, kad galėtumėte kalbėti su „Statoil“ analitiku, o ne su manim, šia tema. Bet, aišku, yra didelių pokyčių SkGD rinkoje. Pasiūlos pusėje atsiranda naujų elementų, daug naujos produkcijos ateina iš Australijos, yra planuojamas JAV eksportas. Klausimas, kiek rinka gali paimti? Ar gali paklausa Tolimuosiuose Rytuose ženkliai didėti? Mano galva, labai daug kas priklausys nuo pokyčių, pavyzdžiui, Kinijoje, nes tai auganti rinka su dideliais aplinkosaugos iššūkiais. Taip pat yra tokie veiksniai kaip Japonija – ar ji grįš prie branduolinės energijos, jei taip, kokiu lygiu.Yra daug nežinomybės – ji yra tai, kas žavi energetikos versle. Viskas keičiasi, nuolat stebina. Tai, kas visiems atrodė visiškai aišku prieš penkerius metus, neįvyko būtent taip. To galime pasimokyti iš istorijos. Tad aš nesu tikras, ką ateitis atneš SkGD, tačiau ką mes matome, yra tolesnė rinkos globalizacija. Pavyzdžiui, jei ir kai – labiau „kai“, nei „jei“ – bus atrasti didžiuliai klodai dujų prie Rytų Afrikos, tai greičiausiai bus SkGD, nes vietinė paklausa nėra didelė. Taigi, atsiras naujas šaltinis.