Uoste turi būti daugiau Klaipėdos

Publikuota: 2014-08-02
Atnaujinta 2015-06-09 17:28
Nuotrauka: Algimanto Kalvaičio ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

– Prieš trejus metus kalbėdamas pirmajame naujai išrinktos Klaipėdos miesto tarybos posėdyje sakėte, kad norėtumėte būti paskutinis meras, išrinktas netiesioginiuose rinkimuose. Atrodo, jūsų norai pildosi: neseniai Seimas pritarė tiesioginiams merų rinkimams. Ar sieksite naujos kadencijos? – Būsiu atviras, tikrai neatmetu galimybės kandidatuoti. Tačiau viskas priklauso ne tik nuo mano norų ir ambicijų, bet ir nuo to, kiek mano potencialo matys partijos kolegos. Gyvenime per jėgą nesiveržiau nė į vieną postą ir nė prie vienų pareigų nebuvau prisirišęs. O sprendimas įteisinti tiesioginius merų rinkimus reikalingas ir teisingas. Dabar ne mažiau svarbu peržiūrėti mero įgaliojimų apimtį. Nesinori, kad graži iniciatyva būtų diskredituota vien todėl, jog įstatymas nėra tobulas. Rinkėjai nusivils, jei jų išrinktas meras neturės reikiamų galių ar priemonių.

– Klaipėdos verslininkai dažnai skundžiasi, kad sulaukia mažai miesto valdžios palaikymo, kad jų verslo plėtrą stabdo vilkinami svarbūs sprendimai ir pan. Koks yra miesto valdžios santykis su verslu? – Įvairius aspektus verslininkai ir valdžia mato ir matys skirtingai. Tačiau kai kalbama ir kartu ieškoma sprendimo būdų, tai nėra aklo su kurčiu kalbėjimas, tai kalbėjimas matant ir girdint vieniems kitų rūpesčius bei lūkesčius. Lietuvos laisvosios rinkos institutas kasmet atlieka išsamų savivaldybių vertinimą. Jau kelerius metus iš eilės Klaipėdos miesto savivaldybė gauna aukščiausią vertinimo indeksą. Šiame vertinime itin svarbūs kriterijai yra ir palankių sąlygų verslui kūrimas, naujų investicijų pritraukimas. Faktas, kad esame geriausia savivaldybė Lietuvoje, tikriausiai atsako į klausimą, susijusį su rūpinimuosi verslu.

– Ir vis dėlto Klaipėdos senamiestis, palyginti su Vilniaus ar Kauno, miręs, jame trūksta žmonių, šurmulio, gyvybės. Ar sutinkate, kad rūpintis jį gaivinti turi ne tik verslininkai, bet ir miesto valdžia? Kas daroma, kad situacija pasikeistų? – Manau, viena priežasčių, kodėl senamiestyje trūksta veiksmo, – Klaipėdos gyventojų skaičiaus mažėjimas. Vieni emigravo į užsienį, dar didesnė dalis iš miesto persikėlė į priemiesčius, kur galima pigiau įsigyti būstą. Kai sugalvosime, kaip tuos žmones grąžinti į miestą, tada atsigaus ir senamiestis. Čia įvairią veiklą vykdantiems verslininkams stengiamės padėti, neteisinga būtų teigti, kad jie gyvena vien savo jėgomis. Taikoma galimybė naudotis nekilnojamojo turto mokesčio, kitomis lengvatomis. Kitas dalykas – investicijos, kurios ateina į senamiestį, yra gerokai didesnės nei kitose miesto teritorijose. Vien šiais metais senamiestis sugers apie 40 mln. Lt investicijų į infrastruktūrą. Drąsiai sakau, kad dažnai verslininkų skundų yra gerokai daugiau nei noro ir bandymų ką nors keisti. Naujų idėjų, vizijų generavimo iš jų labai pasigendu.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Pastaruoju metu viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų apie uosto ir miesto bendradarbiavimą. Koks uosto ir miesto santykis? – Uosto direkcijos atstovams atrodo, kad jis duoda didžiulę ekonominę naudą ne tik Lietuvai, bet ir Klaipėdai. Teigiama, kad su uostu susijusiose įmonėse dirba kelios dešimtys klaipėdiečių. Kalbama apie milijonines sumas, kurios neva atitenka Klaipėdos miesto biudžetui nuo kiekvieno uosto darbuotojo. Nesakau, kad taip nėra, bet uosto įvardijami skaičiai kelia klausimų, kuo jie pagrįsti, skaičiavimo metodika neįtikina. Kitas aspektas – uosto veikla išimtinai vyksta Klaipėdos miesto administracinėje teritorijoje, o jos sėkmė ir plėtros perspektyvos didele dalimi priklauso nuo Klaipėdos miesto savivaldybės veiksmų. Tačiau šis besąlygiškas tarpusavio suinteresuotumas iki šiol nėra tinkamai apibrėžtas ir subalansuotas. Klaipėda yra vienintelis miestas iš Baltijos uostų, kuris turi tik patariamąjį balsą valdant uostą, bet negali dalyvauti priimant sprendimus. Mano nuomone, tai turėtų keistis.

– Galbūt ne tik Klaipėdos mieste, bet ir visame regione gyvybės padaugėtų, jei būtų įgyvendinti ne pirmus metus buksuojantys Palangos oro uosto veiklos plėtros planai? Kaip manote, ar trijų oro uostų sujungimas padės pažadinti Palangos oro uostą iš letargo miego? – Prisiminkime Kauno oro uosto apkrovą ir turistų srautus mieste. Manau, tai geriausias atsakymas, kaip oro transporto plėtojimas gali pagyvinti regioną. Palangos oro uoste turime visą infrastruktūrą, deja, efektyvaus jos naudojimo svertai yra ne miesto ir ne regiono rankose. Manau, reorganizacija iš esmės nieko nekeičia. Juk strateginių ir taktinių sprendimų kalvė vis tiek lieka Susisiekimo ministerija. Jei ten nebus priimta išmintingų sprendimų, kad Palangos oro uostas turi būti toks pat svarbus kaip Kauno, niekas nesikeis. Dabar ne tik Klaipėdos regionas, bet ir visa Lietuva pralaimi dėl to, kad Palangos oro uostas dirba minimaliomis apsukomis. Labai tikiuosi, kad greitai bus priimti sprendimai, leisiantys Palangos oro uostui gerokai plačiau išskleisti sparnus, nes ten yra didžiulis potencialas, kuris šiuo metu neišnaudojamas.

– Dėl pagrindinės lengvųjų automobilių arterijos centre uždarymo nepatogumų patiria ir miesto gyventojai, ir verslininkai – šie skundžiasi dar labiau ištuštėjusiu senamiesčiu. Kada miesto gyvenimas grįš į senąsias vėžes? – Pilies tilto remontas yra neeilinis iššūkis miestui. Rekonstrukcijos projektas teoriškai turėtų būti baigtas 2015 m. antroje pusėje, nes darbų apimtis labai didelė. Tačiau su rangovu esame užsibrėžę tikslą juos baigti gerokai anksčiau. Atidaryti tiltą planuojame dar iki šių Kalėdų. Tai ambicingas siekis, tam dabar mestos neeilinės pajėgos.

– Klaipėdos meru esate jau daugiau nei tris ketvirčius kadencijos. Kokie svarbiausi projektai įgyvendinti uostamiestyje per tą laiką? – Atidaryta „Švyturio“ arena, tačiau pagrindinis nuopelnas dėl šio svarbaus objekto atsiradimo, reikia pripažinti, tenka buvusiai miesto valdžiai. Iš didžiausių ir labiausiai matomų šios kadencijos darbų paminėčiau uždegtą žalią šviesą ir gautą finansavimą Klaipėdos baseino statybai. Jis Klaipėdoje turi atsirasti jau 2016 m. Tarp svarbių darbų paminėčiau Minijos gatvės rekonstrukciją, piliavietės pylimo atkūrimą, išplėstą kempingą. Mūsų valdžia pradėjo sporto reformą, Lietuvoje esame tarp savivaldybių, kurios pirmos įvedė profesionaliojo sporto krepšelių sistemą. Klaipėdoje geriausiai veikia elektroninio bilieto sistema, geriausiai Lietuvoje integruoti priemiesčių maršrutai, įsigyti pirmieji elektrobusai. Šiuo metu daug dėmesio sutelkta į Pietinio aplinkkelio statybos, Baltijos ir Minijos gatvių sankryžos rekonstrukcijos, Smiltynės jachtklubo, mažųjų pramoginių laivelių prieplaukos projektus. Svarbiausias prioritetas – kapitalinis Pilies tilto remontas, kainuosiantis apie 11 mln. Lt.

– Daugybę metų diskutuota dėl apgailėtinos būklės pastate dirbančio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro ateities. Ar pagaliau apsispręsta, kas bus daroma? – Su dabartine Vyriausybe ir Kultūros ministerija jau nutarėme, kad naujas pastatas statomas nebus, bus rekonstruojamas dabartinis. Lėšų rekonstrukcijai tikimasi gauti iš 2014–2020 m. ES paramos fondų. Viešojoje erdvėje nuolat girdžiu manipuliavimų, neva miestas niekaip neapsisprendžia. Noriu pasakyti, jog miestas jau seniai apsisprendė, kad Muzikinis teatras yra vienas svarbiausių kultūros židinių ir jis privalo būti. Bet ne mes esame steigėjai ir ne mums diktuoti steigėjui valią. Tas pats yra su Klaipėdos dramos teatru, jis duris po rekonstrukcijos turėtų atverti 2015 m. spalį.

– Esate deklaravęs, kad norėtumėte, jog Klaipėda 2022 m. pretenduotų tapti Europos kultūros sostine. Ar šis siekis realus? – Manau, kad šis noras ir ambicija garsiai išsakyta tinkamu laiku. Yra emocinių aspektų, kurie leistų Klaipėdai jausti moralinę teisę siekti tokio statuso. 2022 m. uostamiestis švęs 770 metų jubiliejų. Labai tikiuosi, kad iki to laiko jau bus atidarytas rekonstruotas Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Būtų puiku tapti Europos kultūros sostine ir naujus metus pasitikti atnaujintame teatre su legendine „Traviata“. Manau, Klaipėda to verta.

– Nuolat kalbama apie dideles Vilniaus skolas. Kokių skolų turi Klaipėdos miesto savivaldybė? – Galiu pasidžiaugti, kad Klaipėdos miesto savivaldybė vienintelė neturi jokių pradelstų skolų verslo organizacijoms, kurios teikia paslaugas savivaldai. Balandžio 1 d. duomenimis, formalioji savivaldybės skola sudarė 126 mln. Lt, iš jų tik 95,4 mln. Lt yra paskolos. Esame išnaudoję ne visą skolinimosi limitą, galėtume skolintis iki 150 mln. Lt, tad dar turime nemažą rezervą. Visos savivaldybės įmonės dirba pelningai, o komunalinių paslaugų kainos uostamiesčio gyventojams mažiausios iš didžiųjų miestų savivaldybių.Straipsnis publikuotas vz.lt rubrikoje prenumeratoriams "Premium".

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku