Gerovė yra ne švedų, o mūsų pačių reikalas

Publikuota: 2014-08-17
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Eitvydas Bajarūnas, Lietuvos ambasadorius Švedijoje.
svg svg
Eitvydas Bajarūnas, Lietuvos ambasadorius Švedijoje. Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

– Lietuva pastaraisiais metais rodo pažangą kopdama į viršų gerovės, bent jau statistinės, laiptais. Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP gyventojui pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos, už mūsų taip pat lieka Latvija, Lenkija. Kiek prie šios gerovės augimo prisideda Švedijos, kitų Šiaurės šalių verslas, investicijos? – Manau, nereikėtų turėti iliuzijų, kad verslas ateina čia kelti gerovės lygio. Verslas pirmiausia yra verslas, o gerovės kėlimas yra mūsų pačių reikalas. Kita vertus, švedai čia ateina, nes mato didelių perspektyvų, o mums tai yra investicijos, naujos darbo vietos, tai ir yra gerovė. Kaip mes tarpusavyje čia susirinkę į diplomatų suvažiavimą (metinis Lietuvos diplomatų susitikimas vyko š. m. liepos 16–18 d. – VŽ) kalbame, kad Šiaurės ir Baltijos regionas ir toliau išlieka prioritetinė mūsų rinka.Be abejo, turime ir daugiau kaimynų, Lenkiją, su kuria šiuo metu yra tam tikros trinties, tačiau vis tiek ji yra pagrindiniai mūsų sausumos vartai į Europą ir strateginė partnerė, kaip ir Baltijos kaimynės. Būtent su Šiaurės ir Baltijos regionu mes bandome ekonomiškai dar labiau suartėti. Tai yra inovatyviausias pasaulio regionas, pasiekęs aukščiausių gerovės standartų, aukščiausio pragyvenimo lygio. Todėl natūralu, kad Lietuvos verslas ten vis aktyviau suka.Pastaruoju metu mes iš tiesų turėjome, sakyčiau, tokią asimetrinę situaciją. Mūsų ekonominiai santykiai apsiribojo tuo, kad Švedijos verslas veikia Lietuvoje, turiu omenyje jų bankus, telekomunikacijų bendroves. Dabar matome daugiau aktyvumo iš Lietuvos pusės. Tai, aišku, džiugina, nes ekonominiai santykiai, kad taptų normalūs, turi išsilyginti, susibalansuoti.

– Kokios aktyvesnio lietuvių veržimosi į Švediją priežastys? – Pastaraisiais metais smarkiai išaugo eksportas ir tai yra gerai. Mūsų eksportuotojai pamatė, kad šalia yra ne tik Rusija ar Vokietija, bet ir Skandinavija, kurios dalis mūsų dvišalėje prekyboje šiuo metu auga. Pastebimas aktyvesnis Lietuvos statybininkų, kelininkų susidomėjimas Švedija. Manau, tuos procesus iš dalies lemia ir politika, nes matome, kaip šiuo metu neramu nuo mūsų į rytus. Žmonės, kurie investuoja, dirba Rusijoje, Ukrainoje, jaučia tokį politinį nestabilumą. Skandinavijos rinka galbūt siūlo mažesnes, ne tokias kosmines maržas, bet galimybę stabiliai dirbti. Taigi, kaip sakiau, Skandinavija mums yra svarbi ne tik savo inovacijomis, gerove, bet svarbi ir mūsų kompanijoms, joms šis regionas yra gera prekių ir paslaugų eksporto rinka.

– Ar pastaruoju metu išryškėjo naujų tendencijų, gal formuojasi naujų eksporto nišų? – Mūsų tradicinis eksportas yra baldai. Tai ne tik bendradarbiavimas su IKEA, kurios dalis dvišalėje prekyboje yra didžiulė, bet, kiek pakalbu su Lietuvos verslininkais Švedijoje, visi Lietuvos baldininkai Šiaurės ir Baltijos rinką laiko namų rinka. Auga mašinų sudedamųjų dalių eksporto dalis, tai susiję su tuo, kad matome daugiau lietuviškų inžinerijos bendrovių, dirbančių subrangovais, tiekiančių dalis dideliems pramonės koncernams. Subrangovams skirtoje parodoje „Elmia Subcontractor“ matau aktyviai dalyvaujančias Lietuvos bendroves, jos gauna užsakymų, sutarčių, tai vėl skatina eksportą. Be to, Švedijoje aktyviau ėmė veikti mūsų statybų bendrovės. Manau, tai tik pradžia.Konkretus pavyzdys yra fasadų konstrukcijų bendrovė „Staticus“, turinti neblogą nišą Švedijoje ir Norvegijoje, nemažai ten eksportuojanti – langų rėmus, kitą produkciją, kurią gamina Lietuvoje, veža ten. Apibendrindamas pasakyčiau, kad greta baldų eksporto dabar atsiranda didesnė įvairovė. Mus mažiau tenkina prekyba maisto produkcija. Švedija yra liberali rinka, taikomas vieno langelio principas – registruoji produktą, jis yra sertifikuojamas ir t. t. Bet iš tiesų yra tam tikra inercija, o mūsų žemės ūkio verslas, maisto gamintojai tikisi ten rezultatų pasiekti greitai. Deja, tenka įspėti, kad Šiaurės šalyse reikia didesnio įdirbio. Švedams mūsų produkcija yra mažiau žinoma, todėl reikia daugiau aiškinamojo darbo, prekių skatinimo iniciatyvų toje rinkoje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Skandinavų ekspertai sako, kad jų sėkmės istorija yra unikali, turi priežasčių, todėl vargu ar Baltijos šalys net ilgalaikėje perspektyvoje galėtų pasiekti tokį gyvenimo kokybės lygį. Ką manote apie tai? – Šiaurės šalių gerovė, be abejo, paremta principais, kuriuos vargu ar visus galėtume pritaikyti sau. Tai daugiau susiję ne su ekonomine šalių struktūra, o su filosofine šiauriečių gyvensena. Švedai sutinka mokėti mokesčius. Toks susitarimas visuomenėje. Įmonėje, aukštojoje mokykloje, šeimoje ir pačioje valstybėje yra sutarimas, kad valstybei mokami dideli mokesčiai ir valstybė juos perskirsto. Taigi ten valstybe pasitikima. Sumoki didelius mokesčius, bet žinai, kad bus geri keliai, nemokamas vidurinis ir aukštasis išsilavinimas, nemokama medicina. Nežinau, ar Lietuva šiuo požiūriu galėtų orientuotis į Šiaurės šalis. Mūsų mokestinė bazė yra optimali. Jei įvestume didelius mokesčius, prarastume konkurencingumą. Jo netektume ir jeigu atlyginimai staigiai ir nesubalansuotai nukryptų nuo dabartinio kainų ir atlyginimų lygio. Todėl manau, kad ir ateityje išliksime trys unikalios Baltijos šalys.

– Kaip prognozuojate tolesnį dvišalį Lietuvos ir Švedijos verslo bendradarbiavimą? – Apklausos rodo, kad Švedijos verslininkai pasitiki Lietuva ir ekonomine jos padėtimi. Jie mato gerus mūsų makroekonominius rodiklius. Neturėdama euro Švedija atidžiai stebi mūsų suartėjimą su euro zona, nes, Švedijos investuotojų akimis, narystė euro zonoje laikoma kokybės ženklu. O Lietuva įsivesdama eurą jiems galės pasiūlyti tą aukštesnę kokybę. Kitas dalykas, švedai pradeda į mus žiūrėti kaip į neatskiriamą regiono dalį, ir tai yra labai svarbu.Anksčiau „Swedbank“ vadovai man sakė, kad prieš kurį laiką bandė plėstis Ukrainoje, Rusijoje, bet dabar koncentruojasi namų rinkoje, tokia laiko ir Baltijos šalis. To pasekmė – šis bankas iki š. m. metų pabaigos į Lietuvą perkels dalį banko grupės IT operacijų. Nes mus mato kaip šeimą. Galvojama, kad vienas padalinys gali veikti Skandinavijoje, o kitas padalinys, pavyzdžiui, Lietuvoje.Dar reikia pabrėžti, kad švedai yra globalaus verslo šalininkai, jų yra Kinijoje, Brazilijoje, Indijoje. Jie ir toliau išliks tokie. Tačiau yra tendencija tam tikras verslo operacijas grąžinti arčiau Europos. Aišku, masinė gamyba, pavyzdžiui, drabužių siuvimas, liks kur nors Bangladeše, kur suknelė pasiuvama vos už 1 USD. Šioje srityje mes negalėsime konkuruoti. Tačiau tam tikriems nišiniams verslams perkelti arčiau Šiaurės šalių regiono Baltijos šalys kaip tik tinkamos. O dabar palankus metas pritraukti kuo daugiau švediško verslo. Galime tikėtis ne tik plyno lauko investicijų, bet ir, kaip rodo „Swedbank“ pavyzdys, tam tikrų paslaugų perkėlimo.

– Gal tos švediško verslo operacijos iš Azijos paprasčiausiai grąžinamos į gimtinę? – Taip, dalis tokių investicinių projektų gali nusėsti pačioje Švedijoje. Žinote, dėl jų reikia dar pakovoti, automatizmo čia nėra. Tačiau Lietuva, švedų akimis, yra pakankamai gera. Iš Stokholmo Vilnius lėktuvu pasiekiamas per valandą. Mums būdinga ta pati darbo kultūra. Jie mumis pasitiki, todėl Švedijos verslininkai nemano, kad verslą reikėtų susigrąžinti būtinai į Švediją. Jie tai daro ten, kur palankiau, o šiuo metu Baltijos šalys yra tinkamos. Mūsų stiprūs makroekonominiai rodikliai, pasiektas bendradarbiavimo lygis yra pakankamai geras.

– Į ką daugiausia dėmesio kreipia švedų verslininkai, kaip su jais tartis dėl partnerystės? – Pirmiausia švedai niekada nepradeda pokalbio nuo kainų. Jiems svarbiausia pasitikėjimas, aukšta kvalifikacija, tiksliai ir laiku atliktas darbas. Pavyzdžiui,įmonė „Eugensa“ rado nišą Švedijos, Norvegijos elektros instaliacijų rinkoje ne todėl, kad yra pigiausia, o todėl, kad ji daro, aišku, kiek pigiau, bet pirmiausia kokybiškai.

– Kaip energetiniai projektai prisideda prie glaudesnės integracijos su Šiaurės šalimis? – Tiesiama elektros linija iš Švedijos į Lietuvą pradėta kaip politinis projektas. Ši jungtis mums yra kaip alternatyva išeiti iš senųjų elektros NVS rinkų. Iš tiesų tai yra komercinis projektas. Taigi elektros jungtis su „NordBalt“ (sujungsianti Šiaurės ir Baltijos šalių energetines sistemas nuo 2015 m. gruodžio – VŽ) mus dar labiau integruos į Šiaurės Baltijos rinką. Švedijos verslininkai jau dabar pradeda skaičiuoti, kad kai pavasarį hidroelektrinės sugeneruoja daug pigios elektros energijos, kokią dalį tos elektros galėtų nupirkti Lietuva. Kartu jie stebi ir mūsų energetinius projektus, diskusijas dėl atominės elektrinės. Be to, turime Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, suskystintųjų dujų terminalą, kuriuo (dar 2014 m. – VŽ) pradėsime gauti dujų ir iš dalies jomis generuoti elektros energiją.

– Kaip apibendrintumėte diplomatų suvažiavime vykusias diskusijas, susitikimus su valstybės vadovais? Suvažiavime konstatuota, kad diplomatinė tarnyba turi prisidėti prie Lietuvos ekonomikos, kad tai nėra šalutinis uždavinys. Gal prieš dešimtmetį Lietuvai stojant į NATO ir ES mes buvome daugiau susitelkę į politinį darbą. Dabar esame verslo ambasadoriai. Lietuvai reikia naujų rinkų ne tik Skandinavijoje, mums taip pat reikia, pavyzdžiui, atidaryti ambasadą Pietų Afrikoje. Taigi reikia padėti Lietuvos verslininkams ieškoti naujų rinkų. Aš savo tarnystę suprantu taip, tai patvirtino šis diplomatų suvažiavimas: mes turime būti kuo arčiau verslo, labiau suprasti jo interesus ir kartu su visomis žinybomis, pavyzdžiui, ambasadoje Švedijoje veikiančiu komercijos atašė, prisidėti prie verslo gerovės.Interviu liepos 24 d. publikuotas rubrikoje tik prenumeratoriams „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku