Geriau steigti UAB, nei registruoti nuolatinę buveinę

Rokas Daugėla, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ asocijuotasis teisininkas, VŽ surengtame seminare „Tarptautinių sandorių mokestiniai aspektai“ patarė registruoti antrinę bendrovę, jeigu jau pradedant dirbti užsienio bendrovei aišku, kad veikla Lietuvoje tęsis ilgesnį laiką ir čia teks registruoti nuolatinę buveinę, mokėti pelno mokestį.„Antrinė bendrovė yra atskiras savo gyvenimą gyvenantis vienetas, o nuolatinė buveinė – viso labo mokestinė fikcija, tam tikra įmonės veiklos užsienio valstybėje išraiška. Prievolė registruoti ją mokesčių tikslais užsienio bendrovei atsiranda ilgesnį laiką užsibuvus Lietuvoje ir atsiradus prievolei mūsų šalyje mokėti mokesčius“, – teigia p. Daugėla. Apie tai, kada reikia Lietuvoje registruoti nuolatinę buveinę, „Verslo žinios “ rašė 2014 06 17 („Kai vietos įstatymai viršesni už tarptautines sutartis“). Anot teisininko, pasirinkus nuolatinės buveinės formą, tampa sunku apskaičiuoti jos Lietuvoje gautas pajamas ir patirtas išlaidas. Kai dirba tie patys darbuotojai, naudojamas tas pats turtas, neaišku, kurias išlaidas priskirti užsienyje esančiai įmonei ir kurias jos veiklos Lietuvoje išraiškai – nuolatinei buveinei.

Lengviau atskirti pajamas „Lietuvoje pelno mokesčio tarifas yra vienas žemiausių Europos Sąjungoje, todėl užsienio bendrovėms neretai geriau steigti čia antrinę bendrovę. Ji pati gali sudaryti sutartis, samdyti subrangovus, tuomet pajamų ir sąnaudų priskyrimas bendrovei gana paprastas, o gautas pelnas apmokestinamas viso labo 15% pelno mokesčiu“, – teigia p. Daugėla.O pajamų ir sąnaudų priskyrimas vykdant veiklą užsienio valstybėje per nuolatinę buveinę kelia gerokai daugiau klausimų. Pavyzdžiui, jeigu dalį projekto darbų atlieka užsienyje esanti bendrovė ir sutartyje nėra aiškiai atskirtas atlyginimas už Lietuvoje vykdomą veiklą ar jos dalį, tuomet pats mokesčių mokėtojas, vadovaudamasis atskiro ir nesusijusio asmens veiklos principais (angl. „distinct and separate entity apporach“), turi priskirti nuolatinei buveinei dalį įmonės pajamų. Tam reikia įvertinti nuolatinės buveinės užsienyje atliekamas funkcijas, prisiimamą riziką ir pasitelkiamus išteklius.„Vaizdžiai tariant, tenka atskirti trynį nuo kiaušinio – tai toks dirbtinis atskyrimas, nes teisiškai nuolatinė buveinė iš esmės neatskiriama nuo užsienio bendrovės“, – komentuoja p. Daugėla. Taigi, vykdant veiklą per antrinę bendrovę, daug lengviau nuspręsti, kurias pajamas ir sąnaudas reikia priskirti Lietuvoje veikiančiam ūkio subjektui. Sandoriai tarp pirminės ir antrinės bendrovės ar kitų susijusių įmonių turi būti sudaromi remiantis sandorių tarp susijusių asmenų principais. Tai padaryti paprasčiau, nei bandyti atskirti juridinio asmens viduje vykstančius sandorius. Be to, anot p. Daugėlos, Lietuvos teisės aktai nuolatinių bendrovių sąnaudoms taiko specifinius reikalavimus ir apribojimus: joms negalima priskirti valdymo sąnaudų, kurias patiria užsienio bendrovė, palūkanų, kurias nuolatinė buveinė moka savo užsienio bendrovei, taip pat mokėjimų nuolatinei bendrovei už teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu, franšizę, atlygio už prekybos, gamybos, mokslinę patirtį. Dar vienas antrinės bendrovės pranašumas – galimybė dalytis mokestiniais nuostoliais su užsienyje esančia įmone. Nuolatinė buveinė perkelti nuostolių ir jais sumažinti savo bendrovės užsienyje mokamo pelno mokesčio dažniausiai negali.

Bankai – taip pat nuolatinės buveinės Dr. Aistė Medelienė, LAWIN Mokesčių pogrupio vadovė, pabrėžia, kad, mokesčių požiūriu, beveik nėra jokio skirtumo, ar Lietuvoje veikti per nuolatinę buveinę, ar per antrinę bendrovę. „Tiesa, nuolatinė buveinė negali būti PVM mokėtoja Lietuvoje, tačiau lietuviškas PVM kodas gali būti suteiktas tiesiogiai užsienio įmonei, taigi didesnių problemų tai nesukelia“, – teigia p. Medelienė. Nemažai užsienio verslininkų Lietuvoje renkasi registruoti nuolatinę buveinę – joms galima priskirti visus užsienio bendrovių filialus Lietuvoje, taip pat užsienio šalių bankų filialus Lietuvoje. Pagal Lietuvos civilinį kodeksą filialas nėra atskiras juridinis asmuo.„Didžiausias atskiros įmonės pranašumas – ji kreditoriams atsako tik savo turtu, o nuolatinės buveinės atveju atsakomybė tektų pačiam užsienio juridiniam asmeniui. Taip pat aiškesnė atskiros įmonės buhalterinė apskaita, – teigia p. Medelienė. – Tačiau bendrovės steigimas reikalauja papildomų investicijų: reikia suformuoti įstatinį kapitalą, parengti steigimo dokumentus, išrinkti ir paskirti valdymo organus.“

Žiūri lanksčiai Jeigu įsteigiama UAB, pagal galiojančius apmokestinimo principus tokios bendrovės pajamos gali būti apmokestinamos tik Lietuvoje. Išmokant tokias pajamas gali atsirasti papildomas apmokestinimas, tačiau iš Lietuvoje registruotos antrinės bendrovės užsienio įmonei mokant dividendus papildomų mokesčių paprastai nebūna.Kad dividendai nebūtų apmokestinami, akcijas reikia išlaikyti 12 mėnesių, tačiau, anot p. Daugėlos, Valstybinė mokesčių inspekcija į tokį Pelno mokesčio įstatymo reikalavimą žiūri lanksčiai. Jeigu įmonė planuoja akcijas išlaikyti ilgiau kaip metus, lengvata galima pasinaudoti ir tuomet, kai metai dar nepraėjo. Ponas Daugėla atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje veikiant per nuolatinę buveinę ir čia apmokestinant pajamas, tos pačios pajamos gali būti įtrauktos į pačios bendrovės pajamas užsienio valstybėje, kur jos bus apmokestinamos toje valstybėje galiojančiu pelno mokesčiu.„Dauguma valstybių taiko vienokius ar kitokius dvigubo apmokestinimo panaikinimo ar sušvelninimo mechanizmus, tačiau paprastai rezultatas būna toks, kad iš veiklos Lietuvoje per nuolatinę buveinę gautos užsienio bendrovės pajamos yra apmokestinamos taip, lyg jos būtų gautos iš veiklos toje pačioje užsienio valstybėje, t. y. bendra pelno mokesčio našta yra didesnė, nei Lietuvoje taikomas 15% pelno mokestis“, – teigia p. Daugėla.Straipsnis liepos 24 d. publikuotas rubrikoje tik prenumeratoriams „VŽ Premium“.