Atšaką į Vilnių galėtų pakeisti specialūs traukiniai

Publikuota: 2014-08-15
Atnaujinta 2015-05-29 17:14
Nuotrauka: Renaldo Jakubausko („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Sunkiai įsibėgėjančio europinės vežės projekto ar bent jo dalies alternatyva galėtų būti specialūs traukiniai, kurie važiuotų tiek europinėmis, tiek rusiškomis vėžėmis.

„Nesame prieš „Rail Balticos“ tiesimą, nesakome, kad jos nereikia. Bet reikia įvertinti, kokiomis priemonėmis to siekiame. Turėsime europinę vėžę iki Kauno, bet neaišku, kada ji bus nutiesta iki Latvijos, nežinia, kada nukeliausime iki Talino“, – sako „Rail Balticos“ projekto tikslingumą vertinanti Donata Panavienė, krovinių ekspedijavimo UAB „Vestaka“ direktorė.Šios įmonės atstovai dar prieš keletą metų siūlė valdžios institucijoms įvertinti galimybes įsigyti traukinių, kurie gali automatiškai keisti aširačių plotį ir važiuoti tiek europinėmis, tiek rusiškomis 1520 mm vėžėmis. Tokius traukinius gamina ispanų bendrovė „Patentes Talgo“, jai Baltijos šalyse atstovauja būtent „Vestaka“.

Vietoj atšakos

„Vestakos“ direktorė pastebi, kad ispanų gamintojai jau prieš 5 metus siūlė aširačių plotį galinčius keisti traukinius kaip keleivinių alternatyvą. Tačiau tuomet sistema dar nebuvo pritaikyta kroviniams pervežti ir Lietuvoje ji nieko nesudomino. Dabar, teigia p. Panavienė, galima priimti sprendimus iš naujo, nors „Rail Balticos“ projektas jau įgyvendinamas.Europinės vėžės geležinkelio projektą sudaro dvi dalys. Pirmoji dalis – vadinamoji „Rail Baltica 1“, ją Lietuva įsipareigojusi įgyvendinti iki 2015 m. pabaigos ir nutiesti europinės 1435 mm vėžės geležinkelį nuo Lenkijos sienos iki Kauno. Šio projekto numatoma vertė – 1,3 mlrd. Lt. Antroji dalis – „Rail Baltica 2“, ji dar tik pirminės stadijos. Estų pasipriešinimo sulaukė ir Lietuvos noras, kad Vilnius neliktų „Rail Balticos“ maršruto nuošalyje. Po karštų diskusijų sutarta, kad nuo Kauno iki Vilniaus bus tiesiama atšaka.„Kitąmet nutiesime vėžę iki Kauno, bet gal iki Vilniaus nebūtina tiesti europinės vėžės ir galime važiuoti tuo aširačių plotį galinčiu keisti traukiniu pastatę reikiamą įrangą ir Kaune nepersėsdami į kitą traukinį? – kalba p. Panavienė. – Jei Lietuva su Latvija europine vėže bus sujungta tik 2020–2022 m. ar dar vėliau, gal nereikia laukti tų metų, o investavus važiuoti į Varšuvą jau netrukus?“Ji įsitikinusi, kad visą infrastruktūros plėtrą sieti tik su „Rail Baltica“, kol neaišku, kaip projektas vyks toliau, kiek kainuos ir kada vėžė pasieks Latviją, neverta – būtina įvertinti ir alternatyvas. Paklausta, ar taip mano tik todėl, kad bendrovė atstovauja skirtingomis vėžėmis galinčių važiuoti traukinių gamintojui, p. Panavienė sako, kad apie tokias galimybes pradėjo galvoti anksčiau.„Dar nebūdami ispanų atstovai galvojome, kaip greičiau nuvažiuoti. Dirbame su Lietuvos gamintojais, pramonininkais, kurie savo produkciją ar žaliavas norėtų vežti į Europą, ir jie visuomet susidurdavo su perkrovimo išlaidomis“, – sako p. Panavienė.

Per daug euforijos

Liepos viduryje paskelbti AB „Lietuvos geležinkeliai“ užsakymu atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos, kurią vykdė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, rezultatai parodė, kad lietuviai neabejoja, jog „Rail Balticos“ projektas šaliai duos naudos, nes pagerins susisiekimą su Europa, padidins krovinių ir turistų skaičių, sukurs naujų darbo vietų.Tačiau p. Panavienė sako, kad nereikia būti per daug optimistiškiems. Ji atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, europinės vėžės tiesimas iki Kauno nepalengvina krovinių pervežimo. Šiuo metu visi kroviniai perkraunami Šeštokų stotyje, pratęsus vėžę iki Kauno, ta pati perkrova bus atliekama Kaune. Be to, traukiniai net ir europinio standarto bėgiais judės vos 120 km/val. maksimaliu ir 90 km/val. vidutiniu greičiu.„Visi tikisi, kad atsiradus europiniam geležinkeliui viskas pasikeis, turistų padaugės ir t. t. Bet Lenkijos dalyje kelio padėtis tragiška, greitis ten mažas, duok Dieve, jei 60 km/val. pasiekiama. Kiek esame domėjęsi, lenkai Lietuvos kryptimi kelią pradės tvarkyti tik nuo 2020 m.“, – pastebi p. Panavienė. 15 metų krovinių ekspedijavimo paslaugas teikiančios bendrovės direktorė mano, kad nebus lengva prisivilioti ir daugiau krovinių.„Nusitiesime kelią, bet dar labai daug kas priklauso nuo to, kaip viskas vyks. Klausimas, ar sulauksime krovinių srauto padidėjimo, nes reikia padirbėti su Lenkijos ir kitų šalių atstovais. Ten vežėjų geležinkeliais gerokai daugiau, jie ne valstybiniai, jie dirba sau ir labai sunku suderinti krovinių vežimą. Reikės nemažai padirbėti, kol krovinių srautas gerokai padidės“, – sako p. Panavienė.Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“

Sekite pirmuosius automobilių testavimo įspūdžius, naujienas, dalinkitės savo nuomone ir patirtimi „Facebook“ puslapyje „VŽ Transportas“

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Teismas atmetė buvusio Klaipėdos uosto vadovo A. Vaitkaus skundą dėl atleidimo

Teismas pirmadienį atmetė Arvydo Vaitkaus, buvusio Klaipėdos uosto vadovo skundą dėl atleidimo iš...

Verslo aplinka
2019.06.17
„LG Cargo“ vadovas: ruošiamasi aštresnei konkurencijai ne tik Lietuvoje

Valstybės valdomos bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) antrinei krovinių vežimo bendrovei „LG Cargo“...

Svarstoma oro uosto tarp Vilniaus ir Kauno idėja 44

Susisiekimo ministerija svarsto ir pradeda dėlioti planus naujiems pagrindiniams šalies oro vartams. Jei...

Statyba ir NT
2019.06.17
„Rail Baltica“ ruožus projektuojantys ispanai dairosi daugiau projektų Lietuvoje 2

Ispanijos infrastruktūros įmonė „IDOM Consulting, Engineering, Architecture“ Lietuvoje atidarė savo biurą bei...

„Kamineros grupės“ apyvarta pernai – beveik 55 mln. Eur 

Verslininko Arūno Tumos kontroliuojama ekspedijavimo, krovos ir kitą veiklą vykdančių įmonių grupė „Kamineros...

Kauno darnaus judumo plane – naujos pėsčiųjų zonas 11

Kauno savivaldybė penktadienį pranešė apie parengtą miesto darnaus judumo planą.

„Uber“ vis drąsiau žvalgosi į dangų, nesnaudžia ir konkurentai Premium

JAV San Diego mieste jau šią vasarą turėtų pradėti skraidyti nepilotuojamos kompanijos „Uber“ skraidyklės,...

VŽ bando: du dešimtmečius lauktas „Suzuki Jimny“ Premium

Mažytis „Suzuki“ visureigis yra viena tų pramonės ikonų, kurios sėkmingai ištveria išbandymą laiku, o...

Verslo klasė
2019.06.15
Pavėžėjus nori palikti be grynųjų 16

Už suteiktas pavėžėjų paslaugas ateityje siūloma neleisti klientams atsiskaityti grynaisiais pinigais. Taip...

Finansai
2019.06.15
„Hegelmann“ spartina sandėlių prie Kauno plėtrą 3

Vokietijos kapitalo UAB „Hegelmann Transporte“ prie Kauno, ties magistrale į Klaipėdą, atidarė naują 4.000...

„Lietuvos geležinkeliai“ iš dalies konkursų pašalino bendroves „Skinest Baltija“ ir „Askita“

„Lietuvos geležinkeliai“, atsižvelgdami į Nacionaliniam saugumui svarbių objektų apsaugos koordinavimo...

„Lietuvos geležinkeliai“ pasirinko reklamos partnerius

„Lietuvos geležinkelių“ prekės ženklo atnaujinimu ir naujų grupės įmonių veiklos prekės ženklų sukūrimu...

Paslaugos
2019.06.14
Klaipėdos uosto direkcijos valdyboje – naujas narys

Susisiekimo ministro įsakymu Uosto direkcijos valdybos nariu paskirtas Edvardas Simokaitis, Klaipėdos miesto...

„Lietuvos geležinkelių“ pajamas didina augantys krovinių srautai

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius „Lietuvos geležinkelių“ grupės pajamos, palyginti su tuo pačiu...

„Boeing 737 Max“ nekils ilgiau, nei planuota, kitų modelių parduoti taip pat nesiseka Premium

Lėktuvų gamintojo „Boeing“ problemos dėl „737 Max“ modelio nesibaigia. JAV federalinė aviacijos...

Pramonė
2019.06.14
Tarptautinėje diskusijoje Vilniuje – savavaldžio transporto plėtros politika 1

Ketvirtadienį Vilniuje surengtame tarptautiniame renginyje „Mobility Tech 2019“ diskutuojama apie savavaldžių...

Pašto rinka šiemet ūgtelėjo daugiau nei dešimtadaliu

2019 m. I ketvirtį bendrosios Lietuvos pašto rinkos pajamos sudarė 42,07 mln. Eur, t. y. 12,1% daugiau negu...

Kauno oro uoste per mėnesį daugiau nei 100.000 keleivių

Kauno oro uostas šių metų gegužę skaičiavo rekordinį keleivių srautą. Per vieną mėnesį Kaune buvo aptarnauta...

Žvyrkeliams asfaltuoti paskirstyta 10 mln. Eur 2

Lietuvos savivaldybėms paskirstyta 10 mln. Eur Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, numatytų vietinės...

Ministras Vilius Šapoka: NT ir automobilių taršos mokesčiai neišvengiami Premium 85

Lietuvai reikės sugrįžti prie nekilnojamojo turto ir automobilių taršos mokesčių, nors pajamos iš šių...

Finansai
2019.06.13

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau