Siūlo sparčiau didinti pensinį amžių (interviu)

Publikuota: 2014-08-10
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Audrius Bitinas, teisininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto darbo teisės ir socialinės saugos katedros profesorius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras.
Audrius Bitinas, teisininkas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teisės fakulteto darbo teisės ir socialinės saugos katedros profesorius, buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras. Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo ('Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Vyriausybė neįšaldo gyvybiškai būtinos socialinės sistemos reformos, bet ir neskuba jos įgyvendinti, nors turėtų tai daryti net sparčiau nei numatyta.

Pavyzdžiui, galėtų būti greičiau didinamas pensinis amžius. Apie tai interviu VŽ sakė teisininkas Audrius Bitinas, 2011–2014 m. buvęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras.

Ar teisingas įspūdis, kad socialinėje sferoje beveik niekas nevyksta, nors problemų joje – nors vežimu vežk: nei „Sodra“ reformuojama, nei privačių pensijų sektorius stiprinamas, nei imamasi kitų būtinų žingsnių? O gal nieko daryti ir nereikia? Dar 2011 m. gegužę Seimas priėmė gaires, kaip mes turėtume reformuoti socialinį draudimą. Paskui Vyriausybė patvirtino konkretų priemonių planą, kas ir kada turi būti šioje srityje padaryta iki 2026 m., nes maždaug tais metais, kaip rodo skaičiavimai, krisime į didžiulę demografinę duobę. Tai Lietuvoje socialinę situaciją pavers tiesiog kritine.Vadinasi, vien dėl šios demografinės būklės socialinės reformos srityje būtina ką nors daryti. Visi ekonominiai, socialiniai, politiniai rodikliai rodo, kad kompleksinė reforma yra gyvybiškai būtina. Mes jau net pavėlavome dėl jos.Pagal priimtąsias gaires buvo kai kas padaryta. Pavyzdžiui, paleista nauja pensijų kaupimo sistema, tobulinami, tvarkomi kai kurių socialinio draudimo rūšių mechanizmai.Dabartinė Vyriausybė taip pat yra kai ką padariusi socialinės reformos srityje, bet nemaža dalykų nukelta vėlesniam laikui. Tarkime, visiškai sustojo papildomo kaupimo skatinimo reikalai. Nekuriami ir neskatinami profesiniai pensiniai fondai. Neperžiūrėta pensijų formulė, neįvesta taškų sistema, kuri leistų skaidriau atlikti pensijų skaičiavimo procesą. Bazinė pensija neperduota valstybės biudžetui. Neplečiamas socialiai apdraustųjų ratas.Visa tai ir dar daugybė kitų dalykų tiesiog nedaroma. Atidėta, nes vis nesibaigia politinės diskusijos dėl kompleksinės mokesčių ir kitų su socialine sfera susijusių sistemų reformų. Bet socialinio draudimo pertvarka turi būti tęsiama. Maža to, gilinama ir spartinama. Priešingu atveju, kaip minėjau, dėl demografinių ir kitų priežasčių Lietuvos po 2026-ųjų laukia gili socialinės krizės duobė.

Užtat valdžia vis žada pensijų didinimą kitąmet ir vėlesniais metais. Matote tam galimybių? Čia pirmiausias klausimas – iš ko tos pensijos galės būti padidintos? Iš augančios ekonomikos? Iš dirbančiųjų skaičiaus didinimo ir surinktų į „Sodrą“ mokesčių pagausėjimo? Bet ar visa tai garantuota? Ar mes tikrai žinome, kad kitąmet ir vėliau pavyks daugiau tų lėšų į „Sodrą“ surinkti, kad paskui būtų galima išleisti pensijoms ir kitoms išmokoms padidinti? Klaustukų čia kur kas daugiau nei atsakymų.Manau, pirmiausia reikia priimti aiškų ir skaidrų pensijų indeksavimo įstatymą, kuris nustatytų aiškius kriterijus, kada, kokiomis ekonominėmis, socialinėmis sąlygomis bei kiek pensijos gali būti didinamos. Nes kol kas esame vieni iš nedaugelio Europos šalių, kuriose toks indeksavimas atliekamas pagal politinę valią. O politiniai sprendimai neretai yra iracionalūs, priimami neatsižvelgiant į ilgalaikes tokių sprendimų priėmimo pasekmes, gyvenant tik šia diena.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ar dabartinė valdžia nusiteikusi tokį įstatymą priimti? Nematau tokio nusiteikimo. Bent kol kas. Politikams visada patogiau prieš pat rinkimus pakelti pensijas ir bandyti tuo naudotis politinėje kovoje dėl vietos būsimoje valdžioje. Esu analizavęs, kada ir kiek socialinės išmokos indeksuotos po Nepriklausomybės atkūrimo – šis grafikas gražiai sutampa su rinkimų ciklo grafiku.Galima aiškiai pamatyti, kad pensijos ir kitos išmokos labiausiai padidinamos likus tam tikram neilgam laikotarpiui iki rinkimų.Jau daug metų kalbama, kad to neturi būti, bet nieko nepadaryta. Todėl norėtųsi palinkėti šiai koalicijai pirmiausia priimti pensijų indeksavimo įstatymą su aiškiais ir skaidriais tų išmokų didinimo kriterijais, tik tada imtis didinti.

Paminėjote socialinės reformos gilinimą ir spartinimą. Ar siūlytumėte ir greitesnį, nei dabar numatyta, pensinio amžiaus didinimą iki 65 metų? Tai, manau, būtų ekonomiškai ir socialiai pagrįstas sprendimas. Tarkime, toks amžius galėtų būti pasiektas ne 2026 m., bet 2020 m.

Sunku įsivaizduoti, kad dabartinė valdžia ryžtųsi tai padaryti... Čia jau, žinoma, klausimas ne man, o valdžiai. Linkėčiau bent diskutuoti apie tokią galimybę.

Mums ateityje grėstų pensinio amžiaus pakėlimas iki 67 metų ar net dar daugiau? Tai neatmestina. Kai kuriose Europos valstybėse jau nustatyta, kad pensinis amžius yra 67 metai. Arba apsispręsta, kada pakelti tą amžiaus kartelę iki tokio lygio. Tad ir Lietuvoje tai gali anksčiau ar vėliau įvykti.Prirašyta daugybė knygų ir studijų, ką reikia daryti socialinėje srityje. Visur minima, kad blogėjant demografinei padėčiai pensinio amžiaus didinimas yra gana greitas ir veiksmingas būdas spręsti socialinės sistemos bėdas.Mano supratimu, diskutuojant dėl šio klausimo Lietuvoje, reikės įvertinti, kiek žmonės ilgiau gyvena, išvesti tam tikras proporcijas ir tada apsispręsti, ar dar didiname tą amžių ir kada tai darome. Akivaizdu, kad žmonės gyvena ilgiau, vadinasi, dėl tokios galimybės gali būti diskutuojama. Tik galbūt ne dabar, nes kol kas užduotis – įgyvendinti jau numatytąjį pensinio amžiaus padidinimą iki 65 metų. Ir, kaip minėjau, galbūt net paspartinti tą procesą.

Iš dabartinės valdžios kai kurių atstovų vis kartais pasigirsta siūlymų atsisakyti privačių pensijų fondų arba juos smarkiai susilpninti. Prie ko tokios kalbos gali atvesti? Pagrindinis dalykas bet kokioje sistemoje yra stabilumas. Jeigu sukuriu kokią nors sistemą, o paskui pradedu iš jos traukyti gabalus, rezultatas galų gale bus apgailėtinas.Privatus kaupimas pensijoms buvo sukurtas tam, kad kai sistema atsiras ir įsisuks, žmonės patys galėtų pradėti kaupti savo pensijoms. Ilgalaikėje perspektyvoje tai padėtų valstybiniam socialiniam draudimui išlikti ir išgyventi.Bet kai iš privačių pensijų fondų atimami tam tikri procentai ir praradimai nekompensuojami, jeigu kartais vis pasigirsta pasiūlymų juos apskritai nacionalizuoti, apie kokį ilgalaikį sistemos stabilumą gali būti kalbama?

Tebesvarstomi ir minimalios mėnesio algos (MMA) klausimai. Ar, jūsų nuomone, yra galimybių ją jau dabar arba artimiausiu metu smarkiau didinti? O galbūt MMA reikėtų sieti su vidutiniu mėnesio darbo užmokesčiu? O gal reikėtų MMA diferencijuoti pagal regionus ar darbo sritis? Būčiau linkęs sutikti, kad MMA būtų diferencijuotas pagal regionus ir darbo sritis. Bet turi būti atlikti dideli skaičiavimai ir turi būti aiškūs ekonominiai kriterijai, kodėl nustatomas vienoks ar kitoks MMA dydis tam tikrame regione ar atliekant tam tikrą darbą.Apskritai MMA didinimo reikalai turi būti visada grindžiami ekonominiais, o ne politiniais kriterijais. Tad tik Trišalėje taryboje, kurioje dalyvauja darbuotojai, darbdaviai ir valdžia, turi būti pirmiausia visų pusių sutarta, kad jau yra visos ekonominės sąlygos MMA pakelti iki, sakykim, 1.100 ar 1.200 Lt, tik tada galima tokį sprendimą priimti politiniu lygmeniu.Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ liepos 14 d.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku