Streso paradoksas – blogiausia ne pats stresas

Publikuota: 2014-07-30
Atnaujinta 2015-05-29 18:19
Nuotrauka: Davis Turner („Bloomberg“)
 

Tyrimų apie stresą – nors vežimu vežk: stresas slopina imuninę sistemą, stresas darbe gali prišaukti širdies smūgį; šiek tiek streso – visai sveika, blogiausia žmogui – ne pats stresas, o tai, kad nemokame su juo dorotis. Apie streso atspalvius kalbamės su psichologe Ginte Jasiene.

Pastaruoju metu žodis „stresas“ vartojamas dažnai ir plačiai: vieni skundžiasi, kad savaitgalį apsipirkti „Akropolyje“ yra stresas, kiti – kad stresą varo nesimokantis paauglys sūnus, treti virkauja, jog streso nepavyksta išvengti dėl krūvio ar pernelyg didelės atsakomybės darbe. Anot G. Jasienės, VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantės ir partnerės, stresas – paradoksalus dalykas.„Žmogaus reakcija į stresą yra identiška jo išgyvenimams sužinojus itin džiugią ar labai skausmingą žinią. Ar stresas žmogų veiks teigiamai, priklausys nuo to, ar šio išgyvenimo kiekis atitinka žmogaus poreikį jam. Vienam iki visiškos laimės reikia sodo ramybės, kitam – nuolatinių audrų ir išbandymų, tačiau daugumai reikalingas šių dviejų kraštutinumų balansas“, – sako pašnekovė.Streso ištakos gali slypėti bet kur.
„Stresas yra organizmo komanda prisitaikyti prie nutikusios situacijos. Streso ištakos – vadinamasis stresorius – gali būti beveik bet kas ir visų žmonių organizmo reakcija, pranešanti, kad reikia mobilizuotis, persitvarkyti, yra labai panaši. Jausdami šaltį imsime virpėti, užėjus karščiui imsime prakaituoti – taip organizmas sau liepia persitvarkyti ir prisitaikyti prie aplinkos“, – pasakoja psichologė.
Kada jums paskutinį kartą prakaitavo delnai, padažnėjo kvėpavimas ar ėmė trūkti oro? Pašnekovė tikina, kad tam tikrą streso lygį patiriame nuolat, stresas mums padeda išlikti, tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius.
„Dažniausiai apie stresą prabylame tada, kai nuolatinė mobilizacija mus išsekina ir streso taurė persipildo. Streso patyrimas nėra tiesiogiai susijęs su objektyviu išoriniu pasauliu, todėl jį ne visada lengva atsieti nuo vidinių išgyvenimų. Pavyzdžiui, jūsų vadovas smarkiai ir, jums atrodo, be priežasties barasi, gal net grasina. Čia viskas aišku: yra stresorius ir jūs patiriate stresą – organizmo mobilizaciją. Jeigu taip atsitinka ne vieną kartą, tikėtina, kad stresą patirsite vos pamatę šį žmogų, įsitempsite pastebėję jo automobilį, t. y. reaguosite jau ne į patį stresorių, o į jo užuominą.Gali būti, kad imsite pats sau mintimis kelti stresą: grįžęs į namus toliau mintyse kursite pokalbių scenarijus, išgyvensite įtampą net tuomet, kai jūsų „stresorius“ maudysis Viduržemio jūroje. Ilgainiui dėl tokio nuolat patiriamo streso gali sumažėti pasitikėjimas savimi, susiformuoti nepagrįstų baimių. Kuo ilgiau trunka arba kuo stipresnis stresą sukėlęs emocinis patyrimas, tuo gilesni jo paliekami įspaudai“, – aiškina psichologė.
Ką tuomet daryti, jei rytais norisi lįsti kuo giliau į patalus ir į biurą gena ne meilė darbui, o vien pareiga uždirbti pinigų?
„Svarbu mokytis nusiraminti mintimis. Slogios mintys kelia slogių emocijų, kurios neretai suformuoja visą bangą kitų minčių: koks aš nelaimingas, kaip viskas baisu, šitai turbūt geruoju nesibaigs, – dažniausiai pasitaikančius virkavimus vardija psichologė. – Asmuo, gebantis kontroliuoti savo mintis, pasibaigus stresinei situacijai apie ją galvoja tik tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, jis gali mokėti sąmoningai nukreipti mintis į kitą sritį, įsitraukti į kitokią veiklą. Pasirinkimo amplitudė plati: nuo mezgimo ir apsipirkimo internete iki ekstremalaus sporto.“Jautresnė karta
Neseniai nuskambėjusi istorija, kai 21 metų tesulaukęs „Bank of America“ praktikantas mirė be perstojo dirbęs tris paras, paskatino žiniasklaidą kalbėti ne tik apie apgailėtinas praktikantų darbo sąlygas, bet ir apie tai, kad jauni žmonės nesugeba adekvačiai dorotis su stresu. Ar iš tiesų pastaraisiais metais jo patiriame daugiau?
„Austrų-kanadiečių endokrinologas Hansas Selje tik XX a. antroje pusėje apibrėžė streso sąvoką, taigi ir kalbos apie stresą negali būti šimtmečių senumo. Apie stresą girdime vis daugiau todėl, kad populiarėja pati psichologija. Puikiai atsimenu, kai prieš dvidešimt metų žodis „psichologas“ Lietuvoje sukeldavo daugybę klaustukų: ką jie daro, kam jų reikia, ar aš psichas, kad į jį kreipčiausi. Šiandien psichologai – dažni kino filmų, romanų herojai, straipsnių autoriai, knygynų lentynos pilnos buitinės psichologijos knygų. Taigi įvairios psichologijos sąvokos, kaip stresas, pasąmonė, kompleksai, vartojamos labai plačiai. Nemanau, kad šiomis dienomis žmonės patiria daugiau streso nei per Antrąjį pasaulinį karą ar sovietų okupacijos metais. Žinoma, keičiasi jo pobūdis – stresą sukelia greitėjantis gyvenimo tempas ir kasdienės naujovės“, – mano G. Jasienė.Tyrimai rodo, kad dažniausiai stresą patiriame visai ne šeimoje, o darbe. Darbas kelia stresą 45 procentų Lietuvos gyventojų, iš jų 20 procentų nuo streso kenčia dažnai, o 5 procentai – nuolat. Žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimus kuriančios bendrovės „Profiles International“ duomenimis, dažniausiai stresą darbe kelia kontrolės trūkumas, spaudžiantys terminai, prasti tarpusavio santykiai, dažnos kelionės, grįžtamojo ryšio trūkumas, per didelis darbo krūvis, pokyčiai organizacijoje, prieštaringos darbuotojui priskiriamos funkcijos ir atleidimo grėsmė. Be to, suskaičiuota, kad dažniausiai į medikus žmonės kreipiasi dėl nugaros skausmų, o stresas šiame sąraše užima garbingą antrąją vietą.
„Kiekvienas darbas, kuriame susiduriame su kitais žmonėmis, užduotimis, terminais, netikėtumais, yra didesnio ar mažesnio streso šaltinis. Tačiau stresorius, kuris pažadina iš apsnūdimo, nuobodulio, yra sveika ir neatsiejama gyvenimo dalis: leidžia pasitempti, mobilizuotis, kartais net nustebinti patiems save, – teigiamus streso veiksnius nusako G. Jasienė. – Neišsenkamu pozityvaus streso šaltiniu biure gali tapti darbo organizavimas, kai greitai reaguojama į klientų poreikius, naujas rinkas, keliamas efektyvumas, optimizuojama veikla, perimamos naujos priemonės, ugdomi nauji įgūdžiai. Žinoma, yra tokių organizacijų, kuriose darbuotojai tarsi slopinami. Pavyzdžiui, jei juos pernelyg globoja, neskatina rizikuoti, išbandyti savo idėjų, organizacijoje neįgyvendinama jokių naujovių, niekas nereaguoja, jei dirbate blogai ar tik apsimetate dirbantis. Prie tokio gyvenimo galima įprasti, mažėja atsparumas stresui, tuomet net į nedidelę naujovę reaguojama kaip į sukrečiamą įvykį.“
Tačiau rimčiausios bėdos prasideda peržengus streso ribą. Pernelyg išgyvenamas stresas tampa problema ir pačiam darbuotojui, ir organizacijai.
„Negebėjimas dorotis su stresu smukdo darbingumą, ilgainiui kelia darbinio perdegimo sindromą. Smarkiai stresuojantis žmogus kelia stresą kitiems. Kad darbuotojai patirtų kuo mažiau streso, privalu atsižvelgti į keletą komponentų. Pagrindinis jų yra pats žmogus. Mūsų gebėjimas atlaikyti stresą dažnai priklauso net nuo tokių paprastų dalykų kaip miego trūkumas. Stresuoti be pagrindo kartais tampa žalingu elgesio įpročiu, kurį pirmiausia turime pastebėti ir imti tai po truputį keisti. Antrasis komponentas – santykiai su kolegomis ir vadovu. Jei kolegos vienas kitą palaiko, bendradarbiauja, yra supratingi ir geranoriški, įveikti potencialiai per didelį stresą keliančias situacijas yra daug lengviau. Ir atvirkščiai – įtempti, priešiški santykiai, apkalbos ar žeminimas gali tapti sunkiai pakeliamo streso šaltiniu. Trečiasis komponentas – gebėjimas darbą organizuoti taip, kad komandos nariai dirbtų nepatirdami nereikalingo streso. Tai reiškia, kad reikia adekvačiai vertinti iškeltus uždavinius, aiškiai bendrauti ir pasiskirstyti darbus, fiksuoti darbuotojų laimėjimus“, – pirštus lenkia pašnekovė.
Anot jos, darbuotojų streso lygį lemia ir organizacijos kultūra – rašytų ir nerašytų taisyklių visuma, nusakanti, kas organizacijos darbuotojams atrodo „normalu“.
„Vienose įmonėse įprasta darbo reikalais skambinti ne darbo metu, kitur tai – išimtis. Vienur normalu prieš susirinkimą žinoti jo temą ir dienotvarkę, kitur taip tiesiog niekada nebūna ir net į galvą nešauna, kad galėtų būti. Organizacijos kultūros pokyčiai įgyvendinami lėtai. Pačios organizacijos tarsi gyvi organizmai taip pat skirtingai reaguoja į netikėtus įvykius, jos gali kaip ir žmonės būti nuolat „susistresavusios“ ar išlaikyti pusiausvyrą“, – sako G. Jasienė.

Laimės formulė

Jei darbe nuolat patiriate daug streso, svarbu išmokti atsipalaiduoti, kai stresorių nėra.„Žmonės įpranta skubėti, būti atsakingi už kitus, konkuruoti ar nerodyti jausmų. Atrodo, kitaip ir negali būti. Manau, kad sveikintinu asmeniniu laimėjimu galima laikyti, jei darbe visada žaibiškai reaguoti turintis darbuotojas kitose situacijose sau leidžia būti lėtas, pagalvoti, pasitarti, o tas, kuriam tenka didžiulė atsakomybė už kitus, asmeniniame gyvenime gali sau leisti pasikliauti artimo žmogaus nuomone ir patikėti jam nuspręsti. Jei darbe nuolat patiriate stresą, nesakyte sau: „Nieko tokio, visi taip gyvena.“ Tai netiesa. Organizacijos ir profesijos labai skirtingos: vieni dirba amžino gaisro sąlygomis, o kitų darbovietės primena pensioną ar net smagią draugų būrelio iškylą. Jeigu darbe dažnai ar nuolat patiriate stresą, būtina išmokti tinkamai atsipalaiduoti, sportuoti, užsiimti veikla, leidžiančia išgyventi kuo daugiau pozityvių emocijų, – pataria G. Jasienė. – Nemanau, kad biuruose įmanoma sukurti atmosferą be jokio streso, tačiau tikrai galima rasti erdvę ir progų, kur ir kada darbuotojai galėtų kokybiškai atsipalaiduoti.“Tyrimų duomenimis, streso sąnaudos vien JAV sudaro 300 mlrd. dolerių per metus, o Didžiosios Britanijos darbdaviai dėl jo netenka 28 mlrd. svarų. Kol Lietuvoje tokių tyrimų nėra, vadovai patys privalo apsispręsti, kieno problema yra darbuotojo stresas. Nuolat darbe patiriamas stresas neretai tampa tos profesijos ar organizacijos žmonių įpročiu, labai apsunkinančiu gyvenimą.„Paprastai per didelis stresas paveikia silpniausią organizmo vietą ir pasigirsta baisių pavadinimų: skrandžio opa, infarktas, alkoholizmas, miego, mitybos sutrikimai. Donaldo Trumpo žodžiais: „Kartais pralaimėdamas mūšį gali rasti naują būdą laimėti karą“ – patyrus didelį stresą svarbu leisti sau atsitraukti, pripažinti, kad šioje situacijoje esate per silpnas, kad būtina paprašyti pagalbos, padaryti pertrauką arba net keisti darbo pobūdį. Šių dienų pasaulis orientuotas į sėkmę, bet sėkmės nesupraskime primityviai – kaip laimėjimo, kuris suteiks laimę, kad ir kokią kainą už tai sumokės mūsų psichika ir kūnas. Didžiajame gyvenimo žaidime sėkmę lemia ir tai, ką darysite atsitraukę iš mūšio“, – sako G. Jasienė.O jei stresas nepaliauja kamuoti, paklausykite Virdžinijos universiteto mokslininkų ir veskitės į darbą šunį. Pareigų nesumažės, bet jausitės laimingesnis. Deja, apie kates tyrime neužsiminta.Straipsnis publikuotas kovo mėnesio „Verslo klasėje“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kanų festivalio „Garbės auksinė palmės šakelė“ A. Delonui kelia aistras

72-ojo Kanų festivalio „Garbės auksine palmės šakele“ (Palme d‘Or) apdovanotas Alainas Delonas (g.

Laisvalaikis
2019.05.20
Vilniaus dailės akademija turi naują rektorių

Vilniaus dailės akademijos (VDA) rektore išrinkta tapytoja Ieva Skauronė (g.1978), pranešė VDA.

Laisvalaikis
2019.05.20
Darbą pradeda nauja kultūros viceministrė

Darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė dr. Ingrida Veliutė, jos...

Laisvalaikis
2019.05.20
Žinutė iš Valstybės pažinimo centro: nori taikos – ruoškis karui

1949 m. vasario 16 d. Minaičių kaime įrengtame bunkeryje aštuoni už šalies laisvę kovojantys partizanai...

Laisvalaikis
2019.05.19
Iliustruotoji istorija: spalvinga Lietuvos sporto jaunystė Premium

Krepšininkų bėdos dėl didelio ūgio, žaibo pritrenkti teisėjai futbolo aikštėje ir neįspūdingi sunkiosios...

Laisvalaikis
2019.05.19
Venecijos „Aukso liūtas“ Lietuvai – džiaugsmas ar ašaka gerklėje Premium

Praėjusį savaitgalį, kai aukščiausias Venecijos meno bienalės apdovanojimas – „Aukso liūtas“ – už geriausią...

Laisvalaikis
2019.05.18
Senieji kalbos darkytojai: anglicizmai tarp lietuvių prieš šimtmetį Premium 1

Ir taip jau yra buvę – besipiktinantys anglicizmų paplitimu šių dienų jaunimo kalboje savo „pykčio brolių“...

Verslo klasė
2019.05.18
Atidarytas Laisvės statulos muziejus, kainavęs 100 milijonų 8

Gegužės 16 d. visuomenei atidarytas garsiosios Laisvės statulos (angl. Statue of Liberty), vadinamos...

Laisvalaikis
2019.05.18
Clode‘o Monet paveikslą pirkėjas įvertino 110,7 mln. USD

Prancūzų dailininko, impresionizmo atstovo Claude‘o Monet (1840–1926) nutapytas paveikslas „Šieno kupeta“...

Laisvalaikis
2019.05.18
Pasikeitė lietuviškojo „Forum Cinemas“ tinklo vadovas

„Forum Cinemas“ kino teatrų tinklas Lietuvoje turi naują vadovą – nuo 2001 m. šioje organizacijoje dirbantis...

Laisvalaikis
2019.05.17
Galvų medžiotojas: vadovų rokiruotėms – aukso amžius, bet stebuklų nebūna Premium 6

Su Šarūnu Dyburiu, vadovų paieškos UAB „AIMS International Lietuva“ vadovaujančiuoju partneriu, susitinkame...

Laisvalaikis
2019.05.17
Dr. E. Aleksandravičius – apie Lietuvos verslo istoriją ir rinkimus Premium 1

Kaune, Valdo Adamkaus prezidentinėje bibliotekoje-muziejuje, pristatytas dviejų tomų kapitalinis veikalas...

Laisvalaikis
2019.05.16
Spektaklio režisierė: vartotojiška ir visuomenė, ir teatras

„Paradoksalu, kad gyvendami pertekliuje, kenčiame nesibaigiantį alkį. O sotumo jausmas tapo tik šventųjų...

Laisvalaikis
2019.05.15
Prasidedančiame Kanų festivalyje – ir Jimas Jarmuschas, ir Quentinas Tarantinas

Gegužės 14 d. Prancūzijoje, Žydrojoje pakrantėje, prasideda dvi savaites truksiantis 72-asis tarptautinis...

Laisvalaikis
2019.05.14
Roterdamo muzikos mugėje populiariausia Lietuvos „prekė“ – festivalių katalogas

Gegužės 15–18 d. Roterdame, Nyderlanduos, vyksta aštuntoji tarptautinė muzikos mugė „Classical:NEXT“,...

Laisvalaikis
2019.05.14
Lenkijos apdovanojimai – teatralams M. Budraičiui, A. Liugai ir muziejininkui O. Daugeliui

Lietuvos kultūros atstovams, tarp jų – teatralams Martynui Budraičiui, Audroniui Liugai, muziejininkui...

Laisvalaikis
2019.05.13
Prabangos prekių el. parduotuvė ieško jachtų testuotojo

Londone įsikūrusi prabangos prekių el. parduotuvė „HushHush“, kuri teikia ir turtuolių aptarnavimo paslaugas,...

Laisvalaikis
2019.05.12
„Vilniaus festivalis“ meta riebų jauką

Pasibaigus „reguliariajam“ klasikinės muzikos koncertų sezonui, prasideda didesni ir mažesni festivaliai.

Laisvalaikis
2019.05.12
10 mitų apie miegą Premium

Mokslininkai teigia, kad turėdami daugybę informacijos apie miego naudą ir žalingus miegojimo įpročius,...

Laisvalaikis
2019.05.12
Naujieji Honkongo turtuoliai gręžiasi į menininkus Premium

Vaizdas suerzina: ant stalo galvą padėjęs benamis, priešais jį – padėklas su nebaigtu valgyti „McDonald’s“...

Laisvalaikis
2019.05.11

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau