Streso paradoksas – blogiausia ne pats stresas

Publikuota: 2014-07-30
Atnaujinta 2015-05-29 18:19
Nuotrauka: Davis Turner („Bloomberg“)
 

Tyrimų apie stresą – nors vežimu vežk: stresas slopina imuninę sistemą, stresas darbe gali prišaukti širdies smūgį; šiek tiek streso – visai sveika, blogiausia žmogui – ne pats stresas, o tai, kad nemokame su juo dorotis. Apie streso atspalvius kalbamės su psichologe Ginte Jasiene.

Pastaruoju metu žodis „stresas“ vartojamas dažnai ir plačiai: vieni skundžiasi, kad savaitgalį apsipirkti „Akropolyje“ yra stresas, kiti – kad stresą varo nesimokantis paauglys sūnus, treti virkauja, jog streso nepavyksta išvengti dėl krūvio ar pernelyg didelės atsakomybės darbe. Anot G. Jasienės, VšĮ „Kitokie projektai“ konsultantės ir partnerės, stresas – paradoksalus dalykas.„Žmogaus reakcija į stresą yra identiška jo išgyvenimams sužinojus itin džiugią ar labai skausmingą žinią. Ar stresas žmogų veiks teigiamai, priklausys nuo to, ar šio išgyvenimo kiekis atitinka žmogaus poreikį jam. Vienam iki visiškos laimės reikia sodo ramybės, kitam – nuolatinių audrų ir išbandymų, tačiau daugumai reikalingas šių dviejų kraštutinumų balansas“, – sako pašnekovė.Streso ištakos gali slypėti bet kur.
„Stresas yra organizmo komanda prisitaikyti prie nutikusios situacijos. Streso ištakos – vadinamasis stresorius – gali būti beveik bet kas ir visų žmonių organizmo reakcija, pranešanti, kad reikia mobilizuotis, persitvarkyti, yra labai panaši. Jausdami šaltį imsime virpėti, užėjus karščiui imsime prakaituoti – taip organizmas sau liepia persitvarkyti ir prisitaikyti prie aplinkos“, – pasakoja psichologė.
Kada jums paskutinį kartą prakaitavo delnai, padažnėjo kvėpavimas ar ėmė trūkti oro? Pašnekovė tikina, kad tam tikrą streso lygį patiriame nuolat, stresas mums padeda išlikti, tinkamai reaguoti į gyvenimo iššūkius.
„Dažniausiai apie stresą prabylame tada, kai nuolatinė mobilizacija mus išsekina ir streso taurė persipildo. Streso patyrimas nėra tiesiogiai susijęs su objektyviu išoriniu pasauliu, todėl jį ne visada lengva atsieti nuo vidinių išgyvenimų. Pavyzdžiui, jūsų vadovas smarkiai ir, jums atrodo, be priežasties barasi, gal net grasina. Čia viskas aišku: yra stresorius ir jūs patiriate stresą – organizmo mobilizaciją. Jeigu taip atsitinka ne vieną kartą, tikėtina, kad stresą patirsite vos pamatę šį žmogų, įsitempsite pastebėję jo automobilį, t. y. reaguosite jau ne į patį stresorių, o į jo užuominą.Gali būti, kad imsite pats sau mintimis kelti stresą: grįžęs į namus toliau mintyse kursite pokalbių scenarijus, išgyvensite įtampą net tuomet, kai jūsų „stresorius“ maudysis Viduržemio jūroje. Ilgainiui dėl tokio nuolat patiriamo streso gali sumažėti pasitikėjimas savimi, susiformuoti nepagrįstų baimių. Kuo ilgiau trunka arba kuo stipresnis stresą sukėlęs emocinis patyrimas, tuo gilesni jo paliekami įspaudai“, – aiškina psichologė.
Ką tuomet daryti, jei rytais norisi lįsti kuo giliau į patalus ir į biurą gena ne meilė darbui, o vien pareiga uždirbti pinigų?
„Svarbu mokytis nusiraminti mintimis. Slogios mintys kelia slogių emocijų, kurios neretai suformuoja visą bangą kitų minčių: koks aš nelaimingas, kaip viskas baisu, šitai turbūt geruoju nesibaigs, – dažniausiai pasitaikančius virkavimus vardija psichologė. – Asmuo, gebantis kontroliuoti savo mintis, pasibaigus stresinei situacijai apie ją galvoja tik tiek, kiek reikia. Pavyzdžiui, jis gali mokėti sąmoningai nukreipti mintis į kitą sritį, įsitraukti į kitokią veiklą. Pasirinkimo amplitudė plati: nuo mezgimo ir apsipirkimo internete iki ekstremalaus sporto.“Jautresnė karta
Neseniai nuskambėjusi istorija, kai 21 metų tesulaukęs „Bank of America“ praktikantas mirė be perstojo dirbęs tris paras, paskatino žiniasklaidą kalbėti ne tik apie apgailėtinas praktikantų darbo sąlygas, bet ir apie tai, kad jauni žmonės nesugeba adekvačiai dorotis su stresu. Ar iš tiesų pastaraisiais metais jo patiriame daugiau?
„Austrų-kanadiečių endokrinologas Hansas Selje tik XX a. antroje pusėje apibrėžė streso sąvoką, taigi ir kalbos apie stresą negali būti šimtmečių senumo. Apie stresą girdime vis daugiau todėl, kad populiarėja pati psichologija. Puikiai atsimenu, kai prieš dvidešimt metų žodis „psichologas“ Lietuvoje sukeldavo daugybę klaustukų: ką jie daro, kam jų reikia, ar aš psichas, kad į jį kreipčiausi. Šiandien psichologai – dažni kino filmų, romanų herojai, straipsnių autoriai, knygynų lentynos pilnos buitinės psichologijos knygų. Taigi įvairios psichologijos sąvokos, kaip stresas, pasąmonė, kompleksai, vartojamos labai plačiai. Nemanau, kad šiomis dienomis žmonės patiria daugiau streso nei per Antrąjį pasaulinį karą ar sovietų okupacijos metais. Žinoma, keičiasi jo pobūdis – stresą sukelia greitėjantis gyvenimo tempas ir kasdienės naujovės“, – mano G. Jasienė.Tyrimai rodo, kad dažniausiai stresą patiriame visai ne šeimoje, o darbe. Darbas kelia stresą 45 procentų Lietuvos gyventojų, iš jų 20 procentų nuo streso kenčia dažnai, o 5 procentai – nuolat. Žmogiškųjų išteklių valdymo sprendimus kuriančios bendrovės „Profiles International“ duomenimis, dažniausiai stresą darbe kelia kontrolės trūkumas, spaudžiantys terminai, prasti tarpusavio santykiai, dažnos kelionės, grįžtamojo ryšio trūkumas, per didelis darbo krūvis, pokyčiai organizacijoje, prieštaringos darbuotojui priskiriamos funkcijos ir atleidimo grėsmė. Be to, suskaičiuota, kad dažniausiai į medikus žmonės kreipiasi dėl nugaros skausmų, o stresas šiame sąraše užima garbingą antrąją vietą.
„Kiekvienas darbas, kuriame susiduriame su kitais žmonėmis, užduotimis, terminais, netikėtumais, yra didesnio ar mažesnio streso šaltinis. Tačiau stresorius, kuris pažadina iš apsnūdimo, nuobodulio, yra sveika ir neatsiejama gyvenimo dalis: leidžia pasitempti, mobilizuotis, kartais net nustebinti patiems save, – teigiamus streso veiksnius nusako G. Jasienė. – Neišsenkamu pozityvaus streso šaltiniu biure gali tapti darbo organizavimas, kai greitai reaguojama į klientų poreikius, naujas rinkas, keliamas efektyvumas, optimizuojama veikla, perimamos naujos priemonės, ugdomi nauji įgūdžiai. Žinoma, yra tokių organizacijų, kuriose darbuotojai tarsi slopinami. Pavyzdžiui, jei juos pernelyg globoja, neskatina rizikuoti, išbandyti savo idėjų, organizacijoje neįgyvendinama jokių naujovių, niekas nereaguoja, jei dirbate blogai ar tik apsimetate dirbantis. Prie tokio gyvenimo galima įprasti, mažėja atsparumas stresui, tuomet net į nedidelę naujovę reaguojama kaip į sukrečiamą įvykį.“
Tačiau rimčiausios bėdos prasideda peržengus streso ribą. Pernelyg išgyvenamas stresas tampa problema ir pačiam darbuotojui, ir organizacijai.
„Negebėjimas dorotis su stresu smukdo darbingumą, ilgainiui kelia darbinio perdegimo sindromą. Smarkiai stresuojantis žmogus kelia stresą kitiems. Kad darbuotojai patirtų kuo mažiau streso, privalu atsižvelgti į keletą komponentų. Pagrindinis jų yra pats žmogus. Mūsų gebėjimas atlaikyti stresą dažnai priklauso net nuo tokių paprastų dalykų kaip miego trūkumas. Stresuoti be pagrindo kartais tampa žalingu elgesio įpročiu, kurį pirmiausia turime pastebėti ir imti tai po truputį keisti. Antrasis komponentas – santykiai su kolegomis ir vadovu. Jei kolegos vienas kitą palaiko, bendradarbiauja, yra supratingi ir geranoriški, įveikti potencialiai per didelį stresą keliančias situacijas yra daug lengviau. Ir atvirkščiai – įtempti, priešiški santykiai, apkalbos ar žeminimas gali tapti sunkiai pakeliamo streso šaltiniu. Trečiasis komponentas – gebėjimas darbą organizuoti taip, kad komandos nariai dirbtų nepatirdami nereikalingo streso. Tai reiškia, kad reikia adekvačiai vertinti iškeltus uždavinius, aiškiai bendrauti ir pasiskirstyti darbus, fiksuoti darbuotojų laimėjimus“, – pirštus lenkia pašnekovė.
Anot jos, darbuotojų streso lygį lemia ir organizacijos kultūra – rašytų ir nerašytų taisyklių visuma, nusakanti, kas organizacijos darbuotojams atrodo „normalu“.
„Vienose įmonėse įprasta darbo reikalais skambinti ne darbo metu, kitur tai – išimtis. Vienur normalu prieš susirinkimą žinoti jo temą ir dienotvarkę, kitur taip tiesiog niekada nebūna ir net į galvą nešauna, kad galėtų būti. Organizacijos kultūros pokyčiai įgyvendinami lėtai. Pačios organizacijos tarsi gyvi organizmai taip pat skirtingai reaguoja į netikėtus įvykius, jos gali kaip ir žmonės būti nuolat „susistresavusios“ ar išlaikyti pusiausvyrą“, – sako G. Jasienė.

Laimės formulė

Jei darbe nuolat patiriate daug streso, svarbu išmokti atsipalaiduoti, kai stresorių nėra.„Žmonės įpranta skubėti, būti atsakingi už kitus, konkuruoti ar nerodyti jausmų. Atrodo, kitaip ir negali būti. Manau, kad sveikintinu asmeniniu laimėjimu galima laikyti, jei darbe visada žaibiškai reaguoti turintis darbuotojas kitose situacijose sau leidžia būti lėtas, pagalvoti, pasitarti, o tas, kuriam tenka didžiulė atsakomybė už kitus, asmeniniame gyvenime gali sau leisti pasikliauti artimo žmogaus nuomone ir patikėti jam nuspręsti. Jei darbe nuolat patiriate stresą, nesakyte sau: „Nieko tokio, visi taip gyvena.“ Tai netiesa. Organizacijos ir profesijos labai skirtingos: vieni dirba amžino gaisro sąlygomis, o kitų darbovietės primena pensioną ar net smagią draugų būrelio iškylą. Jeigu darbe dažnai ar nuolat patiriate stresą, būtina išmokti tinkamai atsipalaiduoti, sportuoti, užsiimti veikla, leidžiančia išgyventi kuo daugiau pozityvių emocijų, – pataria G. Jasienė. – Nemanau, kad biuruose įmanoma sukurti atmosferą be jokio streso, tačiau tikrai galima rasti erdvę ir progų, kur ir kada darbuotojai galėtų kokybiškai atsipalaiduoti.“Tyrimų duomenimis, streso sąnaudos vien JAV sudaro 300 mlrd. dolerių per metus, o Didžiosios Britanijos darbdaviai dėl jo netenka 28 mlrd. svarų. Kol Lietuvoje tokių tyrimų nėra, vadovai patys privalo apsispręsti, kieno problema yra darbuotojo stresas. Nuolat darbe patiriamas stresas neretai tampa tos profesijos ar organizacijos žmonių įpročiu, labai apsunkinančiu gyvenimą.„Paprastai per didelis stresas paveikia silpniausią organizmo vietą ir pasigirsta baisių pavadinimų: skrandžio opa, infarktas, alkoholizmas, miego, mitybos sutrikimai. Donaldo Trumpo žodžiais: „Kartais pralaimėdamas mūšį gali rasti naują būdą laimėti karą“ – patyrus didelį stresą svarbu leisti sau atsitraukti, pripažinti, kad šioje situacijoje esate per silpnas, kad būtina paprašyti pagalbos, padaryti pertrauką arba net keisti darbo pobūdį. Šių dienų pasaulis orientuotas į sėkmę, bet sėkmės nesupraskime primityviai – kaip laimėjimo, kuris suteiks laimę, kad ir kokią kainą už tai sumokės mūsų psichika ir kūnas. Didžiajame gyvenimo žaidime sėkmę lemia ir tai, ką darysite atsitraukę iš mūšio“, – sako G. Jasienė.O jei stresas nepaliauja kamuoti, paklausykite Virdžinijos universiteto mokslininkų ir veskitės į darbą šunį. Pareigų nesumažės, bet jausitės laimingesnis. Deja, apie kates tyrime neužsiminta.Straipsnis publikuotas kovo mėnesio „Verslo klasėje“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Žmonijos ateities variantų beieškant: kas svarbu Premium

2003 m. man buvo 29-eri, ir aš išleidau savo pirmąjį stambesnį kūrinį – futuristinį detektyvą „Genomas 3000“,...

Kaip pavogti šimtą milijonų skaitant vogtus pranešimus žiniasklaidai? 2

Komunikacija yra labai vertinga. Laiku pavogta ji gali būti dar vertingesnė. Kūrybiškiausia visuomenės dalis...

Verslo klasė
2019.02.16
Politologas Antanas Kulakauskas: vienybės nebuvo nei tada, nei dabar 8

Kalendoriaus langelyje – vėl Vasario 16-oji. Apie tai, kur buvome ir kur esame, sulaukę 101-ųjų moderniosios...

Laisvalaikis
2019.02.16
Rotušėje Butkams įteiktos Vilniaus garbės piliečių regalijos 3

Vilniaus miesto rotušėje modernaus meno muziejaus MO įkūrėjams Viktorui ir Danguolei Butkams penktadienį...

Laisvalaikis
2019.02.15
Kariuomenės vadas: okupacijos nepripažinę partizanai leido egzistuoti Lietuvos valstybei  9

Sovietmečio okupacijos nepripažinę ir prieš ją kovoję Lietuvos partizanai, kol buvo gyvi, leido egzistuoti...

Verslo aplinka
2019.02.15
12 metų LEGO dirbanti D. Staneikaitė-Naldal – apie karjerą, inovacijas ir buriamą legomanų armiją Premium 3

Man visada atrodo šiek tiek magiškai, kai vizitinėje kortelėje perskaitau, kad žmogus kompanijoje yra...

Laisvalaikis
2019.02.15
„Login“ organizatoriai diskriminavo vyrus 7

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nusprendė, kad technologijų ir inovacijų festivalio „Login“ nemokamų...

Rinkodara
2019.02.15
700–jam Vilniaus gimtadieniui – jubiliejinis logotipas

700-ojo Vilniaus gimtadienio, kurį miestas švęs 2023 m., logotipo koncepcijos konkurse varžėsi 75 dalyviai.

Rinkodara
2019.02.15
Kokius tiltus architektai siūlo Vilniui 6

Paskelbusi pėsčiųjų tilto per Nerį prie „Litexpo“ architektūrinės idėjos konkursą, Vilniaus miesto...

Laisvalaikis
2019.02.14
Placido Domingo Kaune koncertuos su Violeta Urmana

Jau kuris laikas tarp melomanų sklandžiusias kalbas apie tai, kad vasario 16-ąją Kaune koncertuosiantis...

Laisvalaikis
2019.02.14
„Cirque du Soleil“ krepšelyje – dar vienas pirkinys už milijonus

Kanados gigantas „Cirque du Soleil Entertainment Group“ paskelbė įsigijęs „The Works Entertainment“...

Laisvalaikis
2019.02.13
„El Chapo“ Niujorke pripažintas kaltu 2

Joaquinas „El Chapo“ Guzmanas, Meksikos narkotikų kartelio Sinaloa vadas, antradienį...

Laisvalaikis
2019.02.12
Aukcione nepavyko parduoti A. Hitlerio paveikslų

Vokietijos aukcionų namams „Weidler“ nepavyko parduoti penkių paveikslų, kuriuos, kaip teigiama, nutapė nacių...

Laisvalaikis
2019.02.12
Vasario 16-ąją Birmingame – M. K. Čiurlionis virtualioje erdvėje

Lietuvos nepriklausomybės 101-ųjų metinių proga Birmingamo (Didžioji Britanija) koncertų salėje „Symphony...

Laisvalaikis
2019.02.12
20-etė Vilniaus knygų mugė kvies į 500 renginių

Vasario 21–24 d. vyks Tarptautinė Vilniaus knygų mugė (VKM). Savo bičiulius šiemet ji kviečia į pasimatymą...

Laisvalaikis
2019.02.12
Nevalstybinėms kultūros įstaigoms paskirstyta 200.000 Eur

Šešiolikos nevalstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklai 2019 metams paskirstyta 200.000 eurų, tiek...

Laisvalaikis
2019.02.12
„Barbie“ pardavimai perkopė 1 mlrd. USD 1

JAV žaislų gamintoja „Mattel“ paskelbė 2018 m. IV-ojo ketvirčio rezultatus ir nustebino kur kas prastesnių...

Laisvalaikis
2019.02.11
Kultūros ministro komandoje – nauja viceministrė

Pirmadienį darbą pradėjo ministro Mindaugo Kvietkausko paskirta kultūros viceministrė Regina Jaskelevičienė,...

Laisvalaikis
2019.02.11
Afganistanas pasmerktas suirutei Premium 4

Afganistanas jau seniai pakrikštytas imperijų kapinėmis. Skelbiamas JAV atsitraukimas iš konflikto gali...

Verslo klasė
2019.02.10
Parodoje – Kauno verslininkų Tilmansų palikimas 1

Kaune, M. Žilinsko dailės galerijoje (Nepriklausomybės a. 12), atidaryta paroda „Atminties kodas: Tilmansų...

Laisvalaikis
2019.02.10

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau