Šampano pardavimai krenta, kainos – ne

Nors ir nedidelė, auganti mūsų rinka netruko atkreipti pačių šampano gamintojų dėmesio. Kaip kitaip galima paaiškinti vis dažnesnius jų atstovų vizitus į Lietuvą – vien per pastarąjį pusmetį norėdami pasižvalgyti, pabendrauti su savo klientais lankėsi tokių gamintojų kaip „Bollinger“, „Henriot“, „Gosset“, „Jacquesson“, „Deutz“, „Pol Roger“, „Moet Chandon“ atstovai. 
Bendrojoje šampano pardavimų ataskaitoje iš to paties, CIVC, šaltinio teigiama, kad pasauliniai šampano pardavimai 2013 m. siekė 304 mln. butelių ir, palyginti su 2012 m., sumažėjo 1,5%. Anot ekspertų, mažėjimą vis dar lemia ekonominė padėtis, panašiai buvo ir 2012-aisiais.

Kainos nekrenta
Sunerimusi dėl nors ir nesmarkiai, bet vis dėlto mažėjančių pardavimų, Šampanės vyndarių asociacija („Association Viticole Champenoise“) 2012 m. pristatė projektą „Project 2030“, kuris turėtų pagerinti Šampanės regiono „sveikatos būklę“. Svarbiausi projekte numatyti tikslai tokie: 1) dar labiau gerinti šampano kokybę (tam numatyta virtinė priemonių, pvz., dar pailginti privalomą šampano išlaikymo laiką su mielių nuosėdomis ir jas pašalinus); 2) dar intensyviau skleisti informaciją apie šampaną visame pasaulyje; 3) gerinti santykius tarp vynuogių augintojų, mažųjų gamintojų ir didžiųjų šampano namų.
Nepaisant pardavimų pokyčių, neverta tikėtis, kad kokybiškas šampanas atpigs. Pasak Sophie Dethune, vynuogių augintojos iš Ambonnay, Šampanės vynuogynų kaina už 1 ha kai kur šoktelėjo iki 1,5 ar net 2 mln. Eur, taigi didieji gamintojai ėmė plėsti savo vynuogynų skaičių, nes mažieji gamintojai ir vynuogių augintojai žemės tokiomis kainomis įpirkti negali. (Gana ilgai 90% Šampanės vynuogynų priklausė smulkiesiems vynuogių augintojams.)
Kalbant apie žaliavos kainą – 1 kg aukščiausios kokybės vynuogių 2013 m. kainavo apie 6 Eur. Maždaug tiek vynuogių reikia padaryti vienam buteliui šampano.

Pigaus ir gero nebūna
O kaip su pigiu,12–15 Eur kainuojančiu, šampanu, retkarčiais nuklojančiu tinklinių prekybos centrų lentynas?
„Tokį padaryti labai lengva. Panaudojai pigiausias antrojo spaudimo sultis, išlaikei privalomą 15 mėnesių laikotarpį – štai tau ir pigus šampanas! – VŽ „Savaitgaliui“ sako Philippe’as Brunas, charizmatiškas didžiųjų namų vynuogynų prižiūrėtojas, valdantis iš tėvo paveldėtus šampano namus „Roger Brun“ Ay miestelyje. – Iš tokio šampano kokybės ir skonio stebuklo tikėtis neverta. Verčiau už tą kainą įsigyti burgundiškojo „Cremant“. Be to, tokie „prasčiokai“ neigiamai veikia Šampanės regiono reputaciją.“ Užsimojęs akivaizdžiai parodyti kokybės skirtumus, p. Philippe’as čia pat surengia akląją puikios ir prastos kokybės šampano degustaciją. Gėrimai kalba patys už save: vienas jų trykšta švariais vaisių, gėlių aromatais, išsiskiria gaivia rūgštimi, ilgu mineraliniu poskoniu, elegancija. Kito vaisiškumas užmaskuotas, tarsi pridengtas kartono popieriumi, burnoje juntamas aitrumas, karstelėjimas...

Mažieji bruzda
Šampanėje toliau juda mažieji vyndariai ir vynuogių augintojai. Siekdami kuo plačiau paskleisti žinią apie save, mažieji buriasi į susivienijimus, o šie kasmet balandį organizuoja šampano parodas-degustacijas. Šiemet per 5 dienas įvyko 10 renginių – kaip niekada daug. Mažieji kaip įmanydami stengiasi pabrėžti šampano kaip terroir vyno vertę. „Pagrindinis mūsų tikslas – įrodyti, kad Šampanės vynai, kaip ir likę geriausių Prancūzijos regionų vynai, gali atspindėti vietovės, kurioje auga vynmedžiai, ypatumus (mikroklimatą, dirvos sudėtį ir t. t.). Būtent jie pagal seną vyndarių teoriją labiausiai lemia vyno savybes ir charakterį“, – dėsto vienas judėjimo įkvėpėjų Etienne’as Goutorbe’as.
Tarp balandžio degustacijų dalyvių regimai daugėja jaunų šampano gamintojų, kurie ignoruoja senamadiškus tėvų patarimus ir daro šampaną taip, kaip įsivaizduoja jį būsiant geriausią. Toks šampanas jau pelno tarptautinių ekspertų pripažinimą, akimirksniu išparduodamas geriausiuose pasaulio restoranuose.

Geriau išvengti
Beveik visi balandžio renginių dalyviai skelbiasi daugiau ar mažiau besilaikantys organinės ar biodinaminės vyndarystės principų – ši tendencija kasmet aktyvėja. Herve Jestinas, vienas garsiausių Šampanės nepriklausomų vyndarių, diegiantis natūralaus šampano idėjas ir vadinamas Šampanės burtininku, „Chateau Du Avize“ vyninėje surengė savo darytų žaliavinių vynų degustaciją. „Chardonnay“ iš Romery kaimo jau dabar turi didžiulį „užtaisą“ ir dvelkia ozonu.
„Šis vynas pilnas džiaugsmo ir labai draugiškas“, – šypsosi p. Herve.

„Chardonnay“ iš Montgueux kaimo – visai kitokas. Kvepia vaismedžiais, „slidus“, aliejiškas burnoje.
„Tik mažiausiai kišantis į gamtą galima parodyti tai, ką ji suteikia vynui“, – tikina p. Herve. Gauname paragauti „Pinot Noir“ ir pietinės Šampanės pusės, jis padarytas nenaudojant jokių sulfitų. „Sulfitai – tarsi fiksatorius fotografijoje. Jie iš vyno padaro savotišką nuotrauką ir nepalieka galimybių ją pakeisti. Sulfitai nužudo vyno sielą“, – dėsto p. Herve. Anot jo, prieš naudojant herbicidus, kitokias chemines priemones žemės ūkyje, reikia pačiam suvokti, išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių tai darai ir kaip įmanoma išvengti tų priežasčių atsiradimo.
Pono Jestino teorijos logiškos, pagrįstos aiškiais faktais, ne kokiais „kosminiais“ išvedžiojimais. Jo daryti vynai – akivaizdus įrodymas, kad stengtis verta. Galbūt todėl p. Herve – vienas geidžiamiausių vyno konsultantų pasaulyje.

Mados keičiasi
Šampano stilių mados vietoje nestovi. Viena vertus, stiprėja tendencija kuo mažiau dėti cukraus papildant butelius šampanu (dosage), taip vyndariai stengiasi išgryninti savo šampano skonį ir pateikti nemaskuotos kokybės gėrimą. Ilgą laiką dominavęs 10–12 g/l cukraus kiekis šampane briute sumažėjo vidutiniškai iki 7–8 g/l. Net garsieji gamintojai pristato rinkai naujienų – visiškai nekoreguoto arba mažai koreguoto cukrumi šampano.
Tačiau kartu randasi vyndarių, besistengiančių atkreipti jaunimo, naktinių klubų, barų lankytojų dėmesį saldžiu šampanu. 2011-aisiais „Moet Ice Imperial“ su 45 g/l cukraus kaipmat sulaukė sekėjų: 2013 m. „Lanson“ namai pristatė savo „White Label“, „Perrier Jouet“ – „Nuit Blanche“, kurie pasižymi itin saldžiu skoniu ir atitinka „sec“ šampano kategoriją. O štai Dominique’as Demarville’is, šampano namų „Veuve Clicquot“ vyriausiasis vyndarys, žada nustebinti net 100 g/l cukraus turinčiu gėrimu!

Šampano eksportas, buteliais
Į Estiją –  2013 m. – 171.536, 2012 m. – 139.099
Į Latviją –  2013 m. – 108.040, 2012 m. – 78.796
Į Lietuvą –  2013 m. – 99.188; 2012 m. –  77.758

Šaltinis: CIVC duomenys