Visuomet galimi verslo santykių su baltarusiais netikėtumai

Publikuota: 2014-08-16
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: IRMOS VERBIENĖS
„Verslo žinios“

– Ką galėtumėte pasakyti, apibendrindamas Lietuvos ir Baltarusijos ekonominius santykius, investicijas, prekybą? – Galime konstatuoti, kad mus tenkina 20% eksporto ir importo augimas praėjusiais metais. Kaip ir tranzito srautų. Lietuvos verslas yra labai aktyvus daugelyje Baltarusijos segmentų.Tačiau šie ir kiti metai, matyt, bus tam tikros transformacijos metai – įsigalios Eurazijos ekonominės erdvės sutartis. Ten yra nemažai naujų veiklos taisyklių, įsigalios nemažai įvairių reglamentų, kurie gali keisti dvišalių ekonominių santykių kontekstą. Apie tai jau daug kalbamės ir su kolegomis Baltarusijoje, ir su lietuvių verslininkais. Tam, matyt, bus skirtas ir šį rudenį Mogiliove vyksiantis dvišalis verslo forumas. Kai ką keis ir Lietuvos narystė euro zonoje. Taigi naujų dvišalio ekonominio bendravimo elementų tikrai atsiras.

– Tie nauji elementai gali pristabdyti ekonominių santykių plėtrą? Ar gali sunkėti sąlygos mūsų verslui dirbti Baltarusijoje? – Manau, gali būti įvairių dalykų. Verslininkams, kurie dirba Baltarusijoje, kurie ten gamina, galbūt atsiras daugiau galimybių eksportuoti į muitų sąjungos rinkas. Verslininkams, kurie eksportuoja į Baltarusiją, gali atsirasti papildomų reikalavimų, nes įsigalios naujų reglamentų. Norima daug kur ir Baltarusijoje, ir kitose muitų sąjungos šalyse importą kuo labiau pakeisti savo gamybos produkcija. Taigi čia reikia smulkiai žiūrėti, kas ir kada vyks, diskutuoti, kitaip galima patirti daug netikėtumų.

– Baltarusija yra politiškai specifiška šalis, ekonominiame jos gyvenime dar gana didelis vaidmuo tenka valstybei, neretai ji diktuoja savo kitąkart net netikėtas taisykles. Taigi tai rizikinga rinka. Įspėjate apie tai mūsų verslininkus, ateinančius į Baltarusiją užsidirbti? – Mes verslui aiškiai sakome, kad tai yra rinka su daugeliu nišų, ne iki galo išnaudota, bet ir su didele rizika. Labiausiai pabrėžiame, kad einant į šią rinką reikia turėti ne tik atėjimo, bet ir išėjimo strategiją – aiškiai ir kruopščiai apskaičiuoti savo galimybes, investicijų dydžius, apsidrausti nuo galimų netikėtumų, turėti alternatyvų ir atsarginių variantų, apskaičiuoti, kaip galima susigrąžinti investuotus pinigus. Tai aiškiai pabrėžiame ir ateityje tai darysime. Manau, dauguma mūsų verslininkų, dirbančių Baltarusijoje, visa tai supranta ir skaičiuoja.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Vienu metu buvo pasigirdę grasinimų ir nuogąstavimų, kad baltarusiškas tranzitas per Klaipėdos uostą bus mažinamas – nukreipiamas į muitų sąjungos valstybių, pirmiausia Rusijos, uostus. Tie grasinimai, regis, neįgyvendinti arba įgyvendinti gana nedidele apimtimi. Jau galima nusiraminti, kad daugiau nebus grasinama? – Iš skaičių, kuriuos dabar matome ir turime, akivaizdu, kad Klaipėdos uostas baltarusiams yra patraukliausia alternatyva. Baltarusija pradėjo net investuoti į tą uostą – įsigijo dalį birių krovinių terminalo. Manau, atsižvelgiant į ekonominius veiksnius, taip ir turėtų būti ateityje. Aišku, gali būti įvairių bandymų ieškoti alternatyvų Klaipėdai ir kalbų apie tai viešojoje erdvėje, bet ne visada tai reikia priimti už gryną pinigą, nes tos kalbos skirtos daugiau propagandiniams dalykams, o verslas pasirenka sau naudingiausius sprendimus ir alternatyvas.

– Kur dingęs, kodėl vis neįsigalioja prieš kelerius metus pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos susitarimas dėl supaprastinto kelionių režimo 50 km nuo sienos gyvenantiems asmenims? – Kol kas iš Baltarusijos pusės negauname notos, kurios mums trūksta, kad tas susitarimas įsigaliotų. Argumentai, kodėl jos vis dar nėra, sakykime taip, teisiniai ir techniniai – esą reikia padaryti analogiškos jau veikiančios sutarties su Latvija pakeitimus. Tam reikia atitinkamų pakeitimų Briuselio reglamentuose. Sakoma, kad kai tokie pakeitimai bus įgyvendinti, toks susitarimas su Lietuva galės įsigalioti.

– Tad vargu ar šiemet bus spėta visa tai padaryti. Gal bent kitąmet galės būti? – Su Baltarusijos puse kaskart diskutuojami šie klausimai, bet laiko rėmai dar nėra aiškūs.

– Kokio pobūdžio supaprastintų kelionių tvarkos pakeitimai galėtų būti? – Baltarusijos pusė aiškina, kad tam tikrą laiką jau galiojant atitinkamam susitarimui su Latvija yra paaiškėję įvairių daugiausia techninio pobūdžio problemų, susijusių su tų supaprastintų kelionės dokumentų išdavimu ir praktiniu tokio režimo įgyvendinimu. Matyt, kai susitars su Latvija ir su Briuseliu dėl susitarimo bei reglamentų pakeitimo, tuomet ir išvysime, kaip bus keičiama toji konkreti tvarka. Tikėkimės, kad pakeitimai nebus esminiai.

– Viešojoje erdvėje būta ir Baltarusijos vadovo kalbų – jis nori, jog baltarusiai mažiau apsipirktų gretimose valstybėse. Šių kalbų taip pat nereikėtų laikyti rimtomis, ar vis dėlto yra pavojus, kad Minskas administracinėmis priemonėmis sumažins baltarusių važinėjimą į mūsų akropolius ir Gariūnus? – Išties buvo tokia informacija apie kažkokius galimus apribojimus, bet tikiuosi, kad jie nebus įvesti, nes tai iš tikrųjų nenaudinga abiem pusėms – iš to uždirba ne tik mūsų verslininkai, bet ir nemažai Baltarusijos įmonių. Pagaliau tai nebūtų populiaru tarp Baltarusijos gyventojų.

– Kas girdėti apie atominę elektrinę Astrave? Ji statoma? – Mūsų žiniomis, statybos vyksta. Klausimas dėl šio branduolinės jėgainės projekto įgyvendinimo detaliai diskutuotas ESPO (Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo konvencija – VŽ) komiteto posėdyje Ženevoje. Ten buvo priimtos aiškios rekomendacijos, kas ir kaip turi būti daroma siekiant užtikrinti visų saugumo priemonių įgyvendinimą. Mes tikimės, kad jų bus laikomasi, kad bus siekiama maksimalaus saugumo ir Baltarusija maksimaliai bendradarbiaus su Tarptautine atominės energetikos agentūra, taip pat su Lietuvos puse.

– Bet tai mūsų diplomatinė nesėkmė – nesugebėjome sustabdyti šios pavojingos statybos Vilniaus pašonėje? – Vargu ar reikėtų šitaip kelti klausimą. Mes turbūt negalėtume sustabdyti jokio projekto suverenios valstybės kaimynės teritorijoje. Taip, iš pradžių siūlėme pagalvoti apie kitos aikštelės parinkimą. Bet baltarusiai nusprendė statyti būtent ten, kur ji ir statoma. Todėl mūsų uždavinys buvo ir yra – pasiekti, kad šis projektas būtų įgyvendinamas laikantis visų tarptautinių saugos ir kontrolės reikalavimų. Tikimės, kad taip ir bus daroma.Interviu publikuotas liepos 22 d. rubrikoje tik prenumeratoriams „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku