Kotiruojamoms įmonėms gali tekti atversti visas kortas dėl vadovų atlyginimų

Publikuota: 2014-07-02
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Pasibaigus Europos Parlamento (EP) rinkimams vienas pirmųjų klausimų, kuriuos turėtų svarstyti Briuselyje susirinkę Parlamento nariai, yra dar 2014 m. balandžio 9 d. Europos Komisijos (EK) pateiktas pasiūlymas papildyti vadinamąją Akcininkų teisių direktyvą (angl. „Shareholder rights directive“). Be griežtinamos smulkiųjų akcininkų apsaugos, direktyvoje siūloma nustatyti, kad biržoje kotiruojamų bendrovių vadovybės atlyginimai galėtų būti skiriami tik pagal akcininkų patvirtintą atlyginimų politiką, kurioje būtų aiškiai nurodyta didžiausia galima atlyginimo suma ir, nustatant kintamąją atlyginimo dalį, taikomi finansinės ir nefinansinės veiklos rezultatų kriterijai.Numatoma, kad patvirtinta atlyginimų politika privalėtų būti skelbiama viešai ir prieinama atitinkamų bendrovių interneto svetainėse.Iki šiol daugelis „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržos įmonių savo ataskaitose skelbdavo tik nedetalizuotus duomenis, kokį atlyginimą per metus įmonėje gauna aukščiausios grandies vadovybė.EK tiki, kad EP siūlomiems pakeitimams pritars ir šie įsigalios jau nuo 2015-ųjų. Tokiu atveju ES valstybės narės atitinkamas taisykles nacionaliniu lygiu turėtų įgyvendinti per 18 mėnesių. Juozas Rimas, advokatų kontoros „Raidla Lejins & Norcous“ Įmonių įsigijimų ir susijungimų praktikos grupės vadovas, pabrėžia, kad naujasis įpareigojimas aktualus būtų ir daugiau nei 30-iai „Nasdaq OMX Vilniaus“ biržoje akcijas kotiruojančių įmonių.„Remdamosi Vilniaus biržoje kotiruojamų bendrovių valdymo kodekso rekomendacijomis, bendrovės savo atlyginimų politikos ataskaitas viešai skelbti turėjo pradėti dar nuo 2007 m., tačiau šiomis rekomendacijomis jos nesivadovauja ir to nedaro. Atlyginimų politiką jos laiko komercine paslaptimi ir nemato poreikio ją skelbti tol, kol to nereikalauja šalyje galiojantys įstatymai“, – teigia p. Rimas.

Susijusios PDF bylos
Parsisiųskite

Kodėl keičiama Vakarų Europoje daugiau dėmesio tam, kaip reguliuojamas bendrovių vadovų atlyginimo nustatymas, skiriama jau pastaruosius kelerius metus.Iniciatyvų griežčiau prižiūrėti bendrovių vadovų atlyginimų politiką ypač padaugėjo po 2001 m. įvykusio JAV energetikos milžinės „Enron“ skandalo, kai paaiškėjo, kad su akcijomis susietas bendrovės vadovo atlyginimas paskatino vadovybę imtis nesąžiningos veiklos klastojant bendrovės finansinius duomenis. Dar vieną postūmį imtis griežtesnės kontrolės davė 2007 m. prasidėjusi finansų krizė. Žlugus JAV bankui „Lehman Brothers“ ir prie bankroto ribos atsidūrus tokiems bankams kaip „Royal Bank of Scotland“, buvo pastebėta, jog netinkamai parengtos bendrovių vadovų premijavimo schemos gali ne tik skatinti vadovybę priimti trumparegiškus sprendimus, bet ir lemti tai, kad šiems asmenims nepagrįstai išmokėtų priedų prie atlyginimo vėliau nebūtų galima susigrąžinti.

Būdinga ir Lietuvai Problemos dėl vadovybės piktnaudžiavimo atlygio sistemomis aktualios ne tik JAV bei Vakarų Europos bendrovėms, bet ir Lietuvai, kur kotiruojamų bendrovių kontrolė dažnai sutelkta vieno ar kelių asmenų rankose.VŽ kalbinti teisininkai kaip pavyzdį pateikia Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą, iš kurio esą matyti, kad 2012 m. vasarą įmonių grupės „Alita“ priimtas sprendimas iš einamų pareigų atšaukti tuometį bendrovės generalinį direktorių Paulių Kibišą galėjo būti susijęs ne vien su pasikeitusiais įmonės akcininkais, bet ir su naujosios bendrovės vadovybės įtarimais, kad įmonės vadovas, norėdamas gauti iki 260.000 Lt siekiančią premiją, galbūt dirbtinai išpūtė bendrovės pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) rodiklį (dalį 2011 m. bendrovės sąnaudų perkėlė į 2012 m. ir į 2011 m. pajamas įtraukė 2011 m. taip ir negautas lėšas), nes premijos išmokėjimas tiesiogiai priklausė nuo EBITDA dydžio.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ką pataria ekspertai Specialistai pripažįsta, kad atlyginimų dalies susiejimas su bendrovių veiklos rezultatais verčia vadovus veikti efektyviau ir labiau atsižvelgti į akcininkų interesus. Vis dėlto, pasak jų, kai kuriais atvejais netinkamų veiklos vertinimo rodiklių pasirinkimas gali ne tik neatnešti laukiamos naudos, bet ir skatinti bendrovės vadovą vengti didesnių investicijų ar pertvarkyti veiklą, skatinti siekti tik trumpalaikių tikslų ar manipuliuoti finansinių ataskaitų duomenimis.„Prieš nustatant bendrovės vadovo premijavimo tvarką, patartina aiškiai apibrėžti premijomis pasiekti norimus tikslus ir įvertinti visas su tuo susijusias rizikas. Premijas susiejant su bendrovės pasiektais finansiniais rodikliais taip pat patartina numatyti, kad jos būtų išmokamos tik atlikus atitinkamų finansinių ataskaitų auditą, o nustačius, jog premijos buvo išmokėtos be pagrindo, jos turėtų būti grąžinamos bendrovei“, – sako p. Rimas.Nijolė Kelpšaitė, tiesioginės personalo paieškos UAB „J.Friisberg & Partners“ vadovaujančioji partnerė, pabrėžia, kad bet kuriuo atveju naujas reglamentavimas, reikalausiantis aiškesnės, skaidresnės ir viešos atlyginimų aukščiausiems įmonėms vadovams politikos, yra teigiamas dalykas.„Bet koks aiškus keliamų tikslų ir už tai būsimo atlygio deklaravimas yra teigiamas dalykas, padėsiantis išvengti santykių aiškinimosi teismuose. Kaip vadovui gali kilti pagunda dirbtinai pasigerinti atlygį, taip ir įmonėms kartais kyla pagunda vadovams neišmokėti žadėto atlygio už pasiektus rezultatus. Be kita ko, jei kotiruojamos įmonės atviriau skelbs vadovams mokamus atlyginimus ir jų nustatymo tvarką, tai bus ženklas ir rinkos dalyviams, potencialiai toje įmonėje norintiems įsidarbinti vadovams, ko jie gali tikėtis“, – sako p. Kelpšaitė.

Susiejimas su akcijomis Ekspertai teigia, kad Lietuvoje dar palyginti retai vadovų atlyginimas susiejamas su įmonės akcijomis (opcionais), nors tai yra pažangus ir Vakaruose plačiai taikomas atlygio būdas. Pasak jų, su akcijomis susietas atlyginimas padeda sutelkti bendrovės vadovų dėmesį ne į trumpalaikę, o į ilgalaikę naudą bendrovei (tokio atlyginimo išmokėjimas dažnai būna atidėtas keleriems metams). Svarbu ir tai, kad dalyje šalių su akcijomis susietam atlyginimui taikomas palankesnis mokesčių režimas nei būtų taikomas pagal darbo sutartį suderėtam atlygiui. Be to, su akcijomis susietas darbo užmokestis gali būti ypač naudingas naujai įsteigtoms ar kitoms bendrovėms, kurioms einamuoju laikotarpiu trūksta lėšų (tačiau netrūksta potencialo augti), – jos turi galimybę taip vadovams mokėti atlyginimus nenaudodamos grynųjų pinigų. Skaičiuojama, kad iš 35 Vilniaus biržoje kotiruojamų bendrovių tik Šiaulių bankas, kuris neseniai savo valdybos nariams suteikė 422.398 vienetus bendrovės akcijų, viešai deklaruoja dalį savo vadovų darbo atlygio mokantis su bendrovės akcijomis susijusios schemos pagrindu.„Vis dėlto tam tikros su akcijomis siejamo atlyginimo rūšys gali paskatinti vadovą rizikuoti per daug. Pavyzdžiui, opciono turėtojas gali gauti iš rizikos naudos, bet, kitaip nei akcijų turėtojas, negali dėl rizikos patirti tiesioginių nuostolių“, – kalba p. Rimas.Anot p. Kelpšaitės, dar viena problema yra teisės aktai – atlyginimo vadovams mokėjimas akcijomis menkai reglamentuotas Akcinių bendrovių įstatyme, dėl to vėliau kyla akcininkų ir vadovų ginčų.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
12:30
„Revolut“ klientai birželį ir liepą Lenkijoje išleido 7 mln. Eur 2

„Revolut“ klientų duomenys rodo, kad šiemet per birželio ir liepos mėnesius lietuvių išlaidos buvo rekordinės...

Prekyba
09:48
LBA: bankai laukia išaiškinimo, ar mokėjimus už tranzitą į Kaliningradą galima laikyti išimtinais

Aiškinantis dėl mokėjimų už Kaliningrado tranzitą aptarnavimo, Lietuvoje veikiantys bankai laukia rašto iš...

Verslo aplinka
2022.08.05
V. Sinius išrinktas Šiaulių banko valdybos pirmininku, du nariai atsistatydino 2

Šiaulių banko valdybos pirmininku išrinktas banko administracijos vadovas Vytautas Sinius, o du valdybos...

Vadyba
2022.08.05
„Bigbank“ uždirbo 29% daugiau

Estiškos kapitalo bankas „Bigbank“, veikiantis ir Lietuvoje, pirmą šių metų pusmetį uždirbo 14,1 mln. Eur...

Rinkos
2022.08.04
Šiaulių banko vadovybė atvėsino lūkesčius dėl akcijų supirkimų, didesnių dividendų Premium 8

Kapitalo panaudojimo klausimu Šiaulių bankas koncentruojasi į paskolų portfelio auginimą, kurį gali...

Rinkos
2022.08.04
„Societe Generale“ antrąjį ketvirtį augimu atsvėrė nuostolius Rusijoje

Prancūzijos bankas „Societe Generale“ trečiadienį paskelbė geresnius, nei tikėtasi, rezultatus – nepaisant...

Rinkos
2022.08.03
„Inbank“ rezultatai parodė šoktelėjusių palūkanų poveikį vartojimo kreditavimui

Estų bankas, veikiantis ir Lietuvoje, „Inbank“ pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 5,6 mln. Eur grynojo pelno,...

Rinkos
2022.08.03
Didėjant palūkanų normoms, teks mažinti lūkesčius dėl svajonių būsto Premium 14

Būstų kainoms nesustojant augti ir pradėjus kilti palūkanų normoms, žinios prastos ne tik turintiems...

Statyba ir NT
2022.08.03
„Mano bankas“ uždirbo dvigubai daugiau

„Mano bankas“ pirmą šių metų pusmetį uždirbo 761.000 Eur pelno, 101% daugiau nei pernai tuo pačiu...

Rinkos
2022.08.02
„Agrorodeo“ gavo 26 mln. Eur paskolą

Vienai didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse „Agrorodeo“ SEB bankas ir „Swedbank“ suteikė 26 mln.

Pramonė
2022.08.02
Bankų statistikoje – senkantys įmonių ištekliai Premium 2

Pluoštas veiksnių, karpančių Lietuvos įmonių piniginius išteklius, atitinkamai mažina ir bankų indėlius.

Rinkos
2022.08.02
HSBC žada ikipandeminio lygio dividendus

Londone įsikūręs, daugiausia Azijoje veikiantis bankas HSBC paskelbė pirmojo pusmečio rezultatus bei pažadėjo...

Rinkos
2022.08.01
Renkame orakulą: kuris iš ekspertų geriausiai išprognozavo BVP rezultatą Premium 2

Savaitei baigiantis Statistikos departamentas paskelbė, kad š. m. II ketv. Lietuvos bendrojo vidaus produkto...

Verslo aplinka
2022.07.30
Didžiausias Prancūzijos bankas uždirbo 9,1% daugiau ir pranoko lūkesčius

Bankas „BNP Paribas“ antrą šių metų ketvirtį uždirbo 3,17 mlrd. Eur, 9,1% daugiau nei prieš metus tuo pačiu...

Rinkos
2022.07.29
Šiaulių bankas uždirbo 6% daugiau 3

Šiaulių banko grupė pirmą šių metų pusmetį uždirbo 29,5 mln. Eur grynojo pelno, 6% daugiau nei pernai tuo...

Rinkos
2022.07.29
Po Kaliningrado tranzitą aptarnaujančio Šiaulių banko žingsnio – Rusijos nota Lietuvai Premium 15

„Šiaulių banko“ sprendimas nuo rugsėjo gali stabdyti mokėjimus į Rusijos Federaciją ir Baltarusiją, o tai...

Logistika
2022.07.28
„Barclays“ rezultatai nuvylė dėl atidėjinių bylinėjimuisi, baudoms

Britų banko antro ketvirčio pelnai neatitiko analitikų lūkesčių, „Barclays“ formavus atidėjinius...

Rinkos
2022.07.28
TVF ekonomistas: svarbiausias prioritetas – neišleisti infliacijos džino iš butelio

Pasaulio ekonomika susiduria su nerimą keliančiu augimo lėtėjimu, bet svarbiausias politikos formuotojų...

Finansai
2022.07.27
S&P: klibančiame Kinijos NT sektoriuje pardavimai gali mažėti 30%, susitraukimas pranoktų 2008-uosius

Kinijos nekilnojamo turto sektoriui prognozuojamas ženklus naujų objektų pardavimų sumažėjimas, kuris savo...

Verslo aplinka
2022.07.27

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku