Kinai investuoti pradeda nuo nekilnojamojo turto (interviu)

Publikuota: 2014-07-19
Atnaujinta 2015-06-09 17:27
Xu Sitao,
Xu Sitao, "The Economist" grupės atstovas Kinijoje. Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Pirmąkart Lietuvoje besilankantis kinų ekonomistas, „The Economist Intelligence Unit“ analitikas Xu Sitao, pranašauja į Europą atsiritant galingą investicijų bangą iš jo gimtosios šalies ir kalba apie šio reiškinio priežastis bei padarinius.

– Jau kuris laikas stebime kinų susidomėjimą Europos rinka. Kuo Lietuva gali būti įdomi Kinijos verslui? Kinija šiuo metu yra viena didžiausių pinigų, kapitalo, santaupų eksportuotojų pasaulyje. Kasmet gali būti investuojama 150–200 mlrd. USD, arba 3–5% Kinijos bendrojo vidaus produkto. Nemanau, kad ši tendencija keisis, nes Kinijos gyventojai, kinų verslininkai nori taupyti, nori investuoti. Tai turės didelių padarinių šioje pasaulio pusėje, o jūs turite tuo pasinaudoti. Lietuvoje lankausi pirmą kartą, todėl būtų neatsakinga kalbėti apie konkrečias sritis, bet visada pabrėžiu, kad kiekviena šalis yra savita. O apsilankyti konkrečioje valstybėje yra kur kas svarbiau, nei perskaityti kokią nors brošiūrą ar analitinę ataskaitą apie ją. Turite viską pamatyti savo akimis. Tai šiuo metu ir darau.

– O kuo Lietuva skiriasi nuo šalies, iš kurios atvykote? Vilniuje jūs turite daug erdvės. O Pekine vien mikrorajone, kuriame dirbu, gyvena apie 5 mln. gyventojų. Turime daug dangoraižių, tad tos erdvės, kokia jūs mėgaujatės Lietuvoje, labai pasigesiu namie. Atvykau čia Lietuvos pramonininkų konfederacijos kvietimu akcentuoti, kad neturėdami aiškaus supratimo, koks vaidmuo tenka Kinijai pasaulio politiniame ir ekonominiame gyvenime, negalite turėti ir gilesnio suvokimo tarptautiniais klausimais.

– Kokias Lietuvos verslo galimybes matytumėte Kinijoje? Tam tikrose srityse Kinijoje stebima perprodukcija, tad į šias sritis neverta ir dairytis, tačiau tam tikrose sferose nepatenkinta paklausa didžiulė. Mums, pavyzdžiui, trūksta gero išsilavinimo, medicininių paslaugų. Be to, turite stiprią žemės ūkio pramonę, o tai yra puiki galimybė jums. Kinija negali išmaitinti savęs, turime ieškoti maisto produktų Kanadoje, Australijoje, Argentinoje, Ukrainoje. Be to, augant Kinijos gyventojų pajamoms keičiasi mitybos įpročiai. Vadinasi, žmonės ateityje valgys daugiau mėsos, pieno produktų. O maisto saugumas išlieka didelė problema, todėl importas paklausus. Aš nevalgyčiau Kinijoje gaminamų dešrelių, nes tai perdirbtas maistas. Nepasitikiu šiuo produktu, nes nežinau, kaip jis buvo perdirbtas. O Europos Sąjungos kilmės nuoroda kelia didelį Kinijos vartotojų pasitikėjimą tokia produkcija. Tad, jei galite įrodyti, kad esate kokybiškos, saugios produkcijos gamintojai, jums durys atviros.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Į kurias sritis investuoja kinai? Kinų kultūroje pabrėžiama, kad svarbu turėti stogą virš galvos. Taigi, kinai visada pirmiausia ieško nekilnojamojo turto. Nesvarbu, kad ir kur keliautų, jie visada klausia, kiek kainuoja nekilnojamasis turtas, gal ir neplanuoja pirkti, tačiau tas klausimas visuomet yra kinų galvose. Antra, kad ir ką darytų kinai, jie tai daro savo vaikų labui, o tai reiškia, kad siekia kuo geresnio išsilavinimo savo atžaloms. Šioje srityje Europos šalys turi akivaizdžių pranašumų.

– O į ką koncentruojasi verslas? Kinijos ryšių įrangos bendrovė „Huawai“ (didžiausia kinų investuotoja užsienyje – VŽ), kaip suprantu, Lietuvoje jau įleidusi šaknis. „Huawai“ inovatyvi ir konkurencinga įmonė, ji sparčiai keičia šios pramonės šakos veidą. Manau, kad šiai bendrovei Lietuva bus fantastiška vieta pasiekti Rusijos, Baltarusijos, Skandinavijos ir kitas rinkas. Prieš patenkant į tokias rinkas kaip Vokietijos, Prancūzijos, pirmiausia kinų verslui reikia įkelti koją čia, būtina investuoti ir tapti pajėgiems konkuruoti Vidurio ir Rytų Europoje. Be to, Kinijos bendrovės taip pat žvalgosi vidutinių inžinerijos bendrovių, pavyzdžiui, Italijoje siekia jų įsigyti ir taip perimti verslo technologijas. Europa yra logiška vieta investuoti. Galiu pasakyti, kad tai tik labai galingos investicijų bangos pradžia. Galbūt ateityje jūsų tiekėjas bus iš Kinijos, galbūt jūsų investuotojas ar vadovas taip pat bus kinas. Dalis kinų bendrovių, kurios šiuo metu imasi plėtros užsienio rinkose, ilgainiui taps tarptautinės. Prieš daugelį metų būtent taip vystėsi Pietų Korėjos įmonės.

– O kaip vertinate Kinijos ir Rusijos susitarimus dėl dujų tiekimo? Kinijos ir Rusijos santykiai ilgai buvo sudėtingi. Rusija per pastaruosius du šimtmečius keletą kartų buvo įsiveržusi į Kiniją. Mano šalis neteko didelės dalies teritorijos, prilygstančios Kalifornijos valstijos (JAV) teritorijai. Bet tai istorija. Šalių santykiai šiuo metu pagerėję. O viena priežasčių, kaip jau sakėte, yra energija. Kinijai reikia energijos, nes vyksta didelė migracija iš regionų į didmiesčius. Šalis jau dabar yra didžiausia automobilių rinka pasaulyje. Tad nieko nuostabaus, kad tie santykiai pagerėjo, tačiau pabrėžiu, jog priežastis labai paprasta – Kinijai tiesiog reikia energijos išteklių.

– Lietuva kitąmet rengiasi įsivesti eurą. Kokią regite euro zonos ateitį? Euras parodė atsparumą, ir nemanau, kad jis žlugtų. Tačiau tam tikrų problemų liks. Euras kitų valiutų atžvilgiu pervertintas. Taigi, mažai šaliai, kaip jūsiškė, teks reformuoti ekonomiką. Niekur nemokamų pietų nebūna.

– Nemanau, kad tai bus didelė problema. Lietuva savo valiutą daugiau nei prieš dešimt metų susiejo fiksuotu kursu su euru ir priprato gyventi stiprios valiutos režimu. Fiksuotą kursą pavyko išlaikyti ir per 2009 m. krizę, kai, beje, ir jūsų kolegos, „The Economist“ apžvalgininkai, pranašavo, kad mus ištiks dar 2001 m. valiutų valdymo atsisakiusios ir savo pinigus devalvavusios Argentinos likimas. Valiutų valdybos mechanizmas – lyg jūsų asmeninė reputacija. Ją turite arba jos neturite, jei nepaisote įsipareigojimo išlaikyti fiksuotą valiutos kursą. Juk negalite turėti pusės reputacijos. Manau, kad tokiose šalyse kaip Argentina bėdų kyla ne dėl valiutų valdymo modelių, o dėl vyriausybių elgsenos. Vyriausybės dažnai išleidžia daugiau, nei gali sau leisti, jos dažnai meluoja, kartais negalite gauti net patikimų statistikos duomenų. Taigi, ciniškai mąstant, vienintelė išeitis tokioms šalims, kaip Argentina, – kas keletą metų skelbti bankrotą. Bet nemanau, kad tai yra geras ekonominio augimo modelis, nes rinkos jums to ilgainiui nedovanos, tai bus matyti iš jūsų skolinimosi kainos.

– Pastebime tendenciją, kad su skalūnų revoliucija atpigus ištekliams JAV bendrovės atitraukia investicijas iš Kinijos, Skandinavijos įmonės irgi mieliau užsakymus atiduoda arčiau esantiems tiekėjams iš Baltijos šalių nei iš Kinijos. Kaip tai aiškinate? Iš tiesų gamybos sąnaudos Kinijoje išaugo dramatiškai ir jos toliau didės. Turime rūpintis savo aplinka, negalime jos daugiau teršti, o investicijos į aplinką atsiliepia galutinei gamybos kainai. Be to, labai sustiprėjo Kinijos valiuta, o tai pabrangino iš šalies eksportuojamas prekes, auga darbuotojų atlyginimai, ir nemanau, kad tai liausis. Kyla klausimas, ar galime kaip nors atsverti tuos neigiamus padarinius? Tačiau Kinija investuotojams išlieka patraukti dėl savo išvystyto tiekėjų tinklo. Jei gaminate automobilius, jums reikia labai daug tiekėjų. Kinija, ko gera, vienintelė šalis pasaulyje, kuri vienoje vietoje gali šiai pramonei pasiūlyti visą tiekimo grandinę. Be to, ši vyriausybė yra įsipareigojusi per penkerius metus sumažinti reikalingų leidimų verslui skaičių bent 30%. Kita vertus, pasaulyje turime labai sėkmingai gamybą plėtojančių šalių, tokių kaip Švedija, kuriose sąnaudos labai didelės. Tad judėdami nuo darbo rankų prie didesnio gamybos automatizavimo galime išspręsti ir brangios darbo jėgos iššūkius.

– Šiuo metu Brazilijoje vyksta Pasaulio futbolo čempionatas, prieš keletą metų Pekine vyko vasaros olimpiada. Kokios naudos gauna šalys, organizuojančios tarptautinius sporto renginius? Manau, kad olimpinės žaidynės Seule 1988 m. pakeitė Pietų Korėją. Olimpiada paspartino politines reformas šioje šalyje. Olimpiada, kurį vyko Pekine 2008 m., privertė Kinijos vyriausybę spręsti tam tikrus klausimus, pavyzdžiui, imtis oro užterštumo problemos. Jokia vyriausybė nenori pasirodyti kvailai tarptautinės bendruomenės akyse. Juk būtų didelė gėda, jeigu garsiausiems pasaulio atletams per rungtynes tektų dėvėti kaukes, jie kosėtų. Galima būtų teigti, kad didelis sporto renginys gali priversti vyriausybes tapti labiau atskaitingas, laikytis skaidresnės politikos, tačiau nemanau, kad tokie renginiai gali padaryti ekonominį stebuklą kurioje nors šalyje.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku