Estus pralenkėme, naujas iššūkis – skandinavai

Publikuota: 2014-08-09
Atnaujinta 2015-05-29 16:52
svg svg
„Verslo žinios“

Lietuva pagal BVP gyventojui toliau tolsta nuo Estijos bei Latvijos, o pagal vartojimo išlaidas už Lietuvos rikiuojasi ir visos kitos ES šalys iš Rytų Europos. Tačiau siekis priartėti prie išsvajotojo skandinaviško pragyvenimo lygio taps rimtu iššūkiu daugeliui metų į priekį.

Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad, atsižvelgiant į kainų skirtumus, vienam gyventojui tenkantis Lietuvos BVP, kuris pasiekė 74% ES vidurkio, pernai atitrūko nuo Estijos su 72% ES lygio. Lūžis įvyko dar 2012 m., kai Lietuvoje vienam gyventojui tenkantis BVP pirmą kartą tapo didesnis nei Estijoje. Latvija pagal šį rodiklį bent nuo narystės ES tenkinasi trečia vieta. Pernai vienam Latvijos gyventojui tenkantis BVP siekė 67% Bendrijos vidurkio.Analitikai tarp priežasčių įvardija spartesnį Lietuvos atsigavimą po krizės, reikšmingą disponuojamų pajamų dalį, gaunamą ne iš darbo santykių, ir nemenkas emigrantų perlaidas, kurios išleidžiamos Lietuvoje. Nuo mūsų atsilieka ne tik Baltijos kaimynės, bet ir Lenkija. Tačiau panašaus dydžio kaip Lietuvos Slovakijos, kuri į euro zoną įsiliejo dar iki krizės (2007 m.), ekonomika pasiekė įspūdingesnių rezultatų. Šalies, kurioje aktyviai plėtojama stabilių ir gerai mokamų darbo vietų parūpinanti užsienio kapitalo automobilių pramonė, BVP gyventojui pasiekė 76% ES vidurkio.Vilčių teikia tai, kad pastaruoju metu Lietuva sėkmingiau nei Baltijos sesės pritraukia užsienio investicijų, o su jomis ateina ne tik technologijos, geroji įmonių praktika, bet ir bent dukart aukštesni nei šalies vidurkis atlyginimai užsienio kapitalo bendrovėse.Pavyzdžiui, užsienio investuotojus vienijanti asociacija „Investuotojų forumas“ skelbia, kad jos apklausoje dalyvavusiose tarptautinėse bendrovėse, įdarbinančiose iki kelių tūkstančių darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis į rankas sudaro 4.041 Lt arba 5.317 Lt popieriuje, o visos šalies darbo užmokesčio vidurkis iki mokesčių – 2.316 Lt per mėnesį.

Gerovė – reformų pasekmė

Mortenas Hansenas, Stokholmo ekonomikos mokyklos Ekonomikos fakulteto Rygoje (SSE Riga) vadovas, sako, kad jo nestebina Eurostato pateikti skaičiai, nes estams pernykščiai metai buvo gana prasti, o Lietuva sparčiau yrėsi į priekį. Lietuvą pagal BVP gyventojui šiuo metu skiria tik vienas laiptelis nuo ES senbuvių iš Pietų Europos – Portugalijos ir Graikijos.Šių šalių ekonomiką iš dalies toliau sodina palyginti aukštas nedarbo lygis, o mūsiškę, pasak jo, į viršų sparčiau kelia kur kas geriau išvystyta šalies institucinė sąranga. „Reformos atsiperka ne per naktį, tam reikia daugelio metų, o Baltijos šalys dabar skina tų reformų vaisius. Turiu omenyje tai, kad šiame regione vykdytos reformos dar praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį tapo matomos iš jūsų BVP rodiklių. O pertvarkų stygius Pietuose atspindi, kaip menkai beauga tų šalių BVP gyventojui“, – sako p. Hansenas.Rygoje gyvenantis ir dirbantis danas sako, kad šiemet sausį eurą įsivedę latviai jau susigyveno su nauja valiuta, ir mano, jog lietuviai taip pat greitai ir lengvai pripras prie euro.„Mes Latvijoje būsime ypač laimingi jums įsiliejus į euro zoną, nes, Lietuvai esant pagrindine Latvijos prekybos partnere, daugybei bendrovių nukris našta konvertuoti valiutas iš litų į eurus ir atvirkščiai. Prekiauti bus pigiau ir paprasčiau, o tai tiesiog puiku“, – džiaugiasi p. Hansenas.Jis prognozuoja, kad ūkio plėtra Lietuvoje ir Latvijoje sulėtės, bet tai nieko bendra su euru neturi, tai lems stojanti prekybos partnerių, tokių kaip Estija, Švedija, Rusija, Suomija ir kt., ūkio plėtra. O šalyse, į kurias lygiuojamės: Danijos, Švedijos, taip pat euro zonai priklausančių Airijos, Vokietijos ar Nyderlandų, BVP gyventojui santykis su ES vidurkiu siekia apie 125%, tad stiebtis erdvės tikrai turime. „Šiaurės šalys vystosi sėkmingai dėl daugelio priežasčių, o kaip svarbiausias išskirčiau gerai funkcionuojantį viešąjį sektorių, kuris remia verslą, kokybišką išsimokslinimą, ne per didelę biurokratiją ir pabrėžčiau labai žemą korupcijos lygį. Pasiekti tą lygį Baltijos šalims iš tikrųjų yra rimtas iššūkis. Ta sėkmės priežastingumo simbiozė ten yra unikali, tad aš asmeniškai nesitikiu, kad Baltijos valstybės pasivys Šiaurės šalis“, – vardija p. Hansenas.

Geriau augti su eksportu

Aleksandras Izgorodinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) analitikas, pastebi, kad ekonomikos augimo kontekste Lietuva ir toliau patenka į lyderių sąrašą ES, o pats Lietuvos BVP nominalia išraiška jau susilygino su buvusiu prieš krizę.„Pirmąjį 2014 m. ketvirtį Lietuvos realusis BVP buvo 0,32% didesnis nei tą patį 2008 m. laikotarpį“, – teigia LPK analitikas.DNB analitikai dar pernai prognozavo, kad pirmoji 2008 m. piką pasieks Lietuva, netrukus po jos – Estija, o Latvija ekonominio nuosmukio padarinius atkurs 2015 m. pabaigoje. Tiesa, Estija ikikrizinį lygį gali pasiekti ir vėliau – Estijos ekonominių tyrimų institutas EKI neseniai reikšmingai apkarpė šalies BVP plėtros prognozę šiems metas iki 1,0% nuo anksčiau skelbto 2,7%.Ponas Izgorodinas akcentuoja, kad pastaruoju metu akivaizdžiai pasikeitė Lietuvos ūkio augimo struktūra – eksportas, kuris jau 40% viršija 2008 m. lygį, po truputį užleidžia ekonomikos lokomotyvo vaidmenį vidaus vartojimui.Bet jis akcentuoja, kad Lietuvai palankiau augti eksporto, o ne vidaus vartojimo sąskaita. „Ypač svarbu atkreipti dėmesį, kad į galutinius BVP skaičiavimus patenka ne eksportas (jam tenka 87% Lietuvos BVP), bet grynasis eksportas, t. y. eksporto ir importo skirtumas, kuris Lietuvoje šiuo metu siekia tik 3,7% BVP. Vidaus vartojimo dalis nuo BVP sudaro 63%, tad atsigaunantis vartojimas statistiškai turi itin didelį poveikį Lietuvos BVP rodikliams“, – teigia p. Izgorodinas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Piniginėje daugiau nei alga

Nerijus Mačiulis, „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, sako, kad, matuojant pragyvenimo kokybę, dar įdomiau yra palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves.„Portugalijoje galbūt geresnis klimatas ir šviežesnės jūros gėrybės, tačiau, Eurostato duomenimis, pernai lietuviai jau galėjo vartoti daugiau prekių ir paslaugų nei portugalai“, – sako p. Mačiulis.Lietuvoje faktinės individualaus vartojimo išlaidos, vertinant pagal perkamosios galios paritetą, pernai padidėjo iki 78% ES vidurkio. Palyginti, Estijoje ir Latvijoje jos siekė tik 63% ir 67% ES vidurkio. Tai iš pažiūros atrodo nesuderinama su tuo, kad Lietuvoje atlyginimai yra vieni mažiausių ES, tačiau vartojimo išlaidos – didžiausios regione ir net lenkia kai kurias euro zonos senbuves.Ponas Mačiulis akcentuoja, jog taip yra todėl, kad atlyginimai sudaro tik šiek tiek daugiau nei pusę visų gyventojų pajamų. Rinkos tyrimų bendrovės „Euromonitor“ analitikai taip pat patvirtino, kad nors pajamos iš darbinės veiklos iš Baltijos šalių didžiausios Estijoje, disponuojamos pajamos vis dėlto didžiausios Lietuvoje. Jos pernai siekė 7.586 EUR (26.192 Lt) per metus, o Estijoje ir Latvijoje atitinkamai 7.334 Eur ir 6.871 Eur. Apie penktadalį gyventojų pajamų sudaro mišrios ir kapitalo pajamos, prie kurių priskiriamos ir, pavyzdžiui, pagal pažymą ar verslo liudijimą dirbančių asmenų individualios veiklos pajamos. Dar maždaug ketvirtadalį namų ūkių pajamų sudaro įvairios socialinės išmokos. Galiausiai Lietuvos gyventojų vartojimo potencialą pakelia ir neoficialios pajamos, įvairiais skaičiavimais, galinčios siekti nuo ketvirtadalio iki trečdalio darbo užmokesčio fondo.„Kitaip sakant, ir lietuvių vidutinis darbo užmokestis, ir pajamos apskritai yra gerokai didesnės, nei rodo oficiali statistika, o Lietuvos vartotojų kišenes taip pat papildo ir emigrantų perlaidos, pernai siekusios beveik 5 mlrd. Lt“, – primena p. Mačiulis.„Swedbank“ ekonomistas taip pat nurodo, kad lietuviai gali vartoti daugiau nei kitų regiono valstybių gyventojai ir dėl žemesnių kainų. Pernai vartojimo kainų lygis Lietuvoje buvo 41% mažesnis nei ES vidurkis, o, pavyzdžiui, Estijoje kainos nuo ES vidurkio atsiliko tik 26%. Tiesa, Lietuvoje daug pigesnės paslaugos, o nemažai būtiniausių prekių jau kainuoja beveik tiek pat, kiek ir labiausiai išsivysčiusiose šalyse.Straipsnis liepos 16 d. publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku