Biržų turizmo klasteris: ambicingi planai dūžta į tikrovę

Publikuota: 2014-07-13
Atnaujinta 2015-05-29 18:16
Nuotrauka: Herkaus Milaševičiaus („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Pernai veržliai startavęs Biržų turizmo klasteris deklaravo tikslą paversti Biržus patraukliausiu turistiniu regionu Šiaurės Lietuvoje. Tačiau įsivažiuoti kol kas nepavyksta – per 1,5 metų klasterio siūlomus turizmo paslaugų paketus įsigijo vos kelios turistų grupės.

Biržų kraštas ir šiandien mielai lankomas turistų: vieni čia važiuoja garsiųjų karstinių įdubų pasižiūrėti, kiti – kaip į alaus sostinę. Visgi svečių gausa šis regionas negali lygintis su Druskininkais ar Palanga. Siekdamos privilioti daugiau turistų, pulkas Biržų krašto turizmo paslaugų teikėjų, – tarp jų Biržų krašto muziejus, Biržų regioninis parkas, „Alaus kelio“ ekskursijų organizatorė alaus darykla „Rinkuškiai“, – praėjusių metų pradžioje nusprendė susiburti į Biržų turizmo klasterį.Užsibrėžtas ambicingas tikslas – iki 2015 m. dukart padidinti Biržų rajoną aplankančių turistų skaičių. Nusitaikyta ne į pavienius keliauninkus, o į turistų grupes.Kaip svarbiausia priemonė turistams vilioti buvo sukurta 19-a turizmo paslaugų paketų, suformuotų iš įvairių klasterio narių teikiamų paslaugų ir pritaikytų skirtingų turistų grupių poreikiams: moksleiviams, draugų grupėms, darbo kolektyvams, verslo seminarams ar konferencijoms ir pan.Paslaugų paketų pardavimu nuo 2013 m. pradžios užsiima 3 klasterio nariai: Biržų turizmo informacijos centras, „Leporo LT“ ir „Evadinamika“.Tačiau nei gerais paketų pardavimais, nei stulbinamu turistų antplūdžiu klasteris pasigirti kol kas negali.

Ne kažin kas

„2013 m. buvo klasterio formavimosi laikas, kūrėme paketus, pernai sukurta 19 paketų, bet parduota jų nedaug – vienas ar du. Šiemet pardavėme gal tris. Kol kas rezultatai ne kažin kokie. Bet dar per anksti išvadas daryti, viščiukus skaičiuoja rudenį. Tikimės, iki metų pabaigos dar bus kuo pasidžiaugti“, – sako Gintaras Butkevičius, Biržų krašto muziejaus „Sėla“ direktorius ir Biržų turizmo klasterio pirmininkas. Kiekvieną paketą sudaro 2–4 klasterio narių paslaugos, sudėliotos taip, kad lankytojai galėtų turiningai praleisti 1–2 dienas pažintinėje viešnagėje Biržuose. Paketus gali įsigyti turistų grupės, kurias sudaro nuo 10 žmonių. Kainos prasideda nuo 100 Lt.„Lankytojui patogu pirkti paketą, nes nereikia gaišti laiko atskirai tariantis, derantis su kiekvienos paslaugos teikėju: su muziejum ar su kaimo turizmo sodyba ir pan. Atsiskaitymas vyksta vieno langelio principu: sumoki už paketą pardavėjui, o jau pardavėjo rūpestis atlikti visą organizacinį darbą“, – produktu tiki klasterio vadovas.

Tai kodėl neperka?

Pašnekovas sako nežinąs visų priežasčių, kodėl paketai kol kas neišpopuliarėjo.„Jei žinotume tas priežastis, būtų paprasta. Gal neaktyviai siūlėme? Gal koją kiša tai, kad dar neturime internetinio puslapio, – klasterio informaciją pateikiame tik „Facebooke“, – svarsto jis. „Galbūt paketų sistema nelanksti. Anykščiai, kur irgi veikia klasteris, padarė gudriau: ten yra operatorius, kuris formuoja paslaugų paketus kiekvienu konkrečiu atveju. Kitąmet galvojame keisti patį paketų sudarymo principą, kad būtų galima paketą lanksčiai formuoti pagal individualų grupės poreikį: pakete esantį paslaugų skaičių keisti atsižvelgiant į tai, ko nori ta ar kita grupė“, – kalba p. Butkevičius.Kita vertus, stebuklingų veiklos rezultatų tikėtis, jo nuomone, dar tikrai anksti. „Viskam reikia laiko įsivažiuoti, klasteris kaip organizacija tik formuojamas. Mes – optimistai. Kai prieš dešimtmetį Biržų krašto muziejus „Sėla“ pasiūlė edukacinę programą suaugusiesiems „Žaldoko alus“, pirmaisiais metais joje dalyvavo vos 9 grupės, antrais – 15, o dabar kasmet sulaukiame daugiau kaip 3.000“, – kalba pirmininkas.

Vertinga patirtis

Alvyda Tamulėnaitė, turizmo paslaugų UAB „Leporo LT“ (bendrovė yra viena iš trijų klasterio paketų pardavėjų) savininkė, sako, kad nors paketų pardavimai iš tiesų nėra stulbinami, klasterio įsteigimas pasiteisino. „Vien tai, kad populiariname Biržus – jau rezultatas“, – pabrėžia ji ir prognozuoja, kad, nustačius ir pašalinus klasterio veiklos trūkumus, reikalai pajudės į gerąją pusę. Tuomet ir paslaugų paketų bus parduodama daugiau.„Neslepiame – paketai neįsisuko taip, kaip tikėjomės. Pagrindinė priežastis, kodėl taip įvyko, greičiausiai yra, kad jie nėra pakankamai lankstūs. Būna, kad vienam turistui klasterio pakete siūlomų paslaugų būna per daug, kitam – per mažai, pavyzdžiui, vienam svečiui nereikia šiaurietiško ėjimo, kitam – per ilga 9 valandų pažintinė programa. Pardavėjai turi išmokti lankstumo, jų tikslas turi būti, kad žmogus, pasinaudodamas klasterio paketu ar ir be jo, atvyktų į Biržus“, – kalba verslininkė ir tvirtina, kad „Leporo“ jau išmoko pamokas, – pardavinėdama klasterio paketus viską koreguoja pagal turistų reiškiamus poreikius. „Tokių pakoreguotų paketų pernai pardavėme gal 10–20 turistų grupių, o standartinių – gerokai mažiau, gal 7–10 “, – dėsto p. Tamulėnaitė. Per porą metų klasterio veiklos įgauta patirtis, anot pašnekovės, padės sėkmingiau veikti ateinantį sezoną. Jau svarstoma, ar nevertų sudaryti galimybes patiems turistams susidėlioti paslaugų paketus.

Nauda – bendravimas

Kuriant klasterį tikėtasi, kad jo dėka visi klasterio nariai sulauks daugiau turistų ir klientų. „Mūsų muziejuje lankytojų skaičius dėl klasterio veiklos pernai padidėjo nedaug“, – pripažįsta klasterio vadovas p. Butkevičius.Visgi jis sako neabejojantis, kad klasteris pasiteisino.„Susijungimas į klasterį mums suteikė platesnių galimybių. Tapome ryškiau matomi. Sudalyvavome ir pristatėme Biržų krašto turizmo produktus parodose: vilniškėje „Adventur“, Rygoje rengiamoje „Balttour“, – vardija jis. „Be to, įvairių paslaugų teikėjai per klasterį pradėjo tarpusavyje bendrauti, vien tai jau yra labai gerai“, – pabrėžia p. Butkevičius.Šiemet padidėjo ir klasterio narių skaičius, startuojant jų buvo 12, o dabar jau 15. „Iš tiesų, tenka pripažinti, kad tikslai, kuriuos buvome deklaravę steigdami klasterį – per porą metų padvigubinti turistų skaičių, – nepasiekti. Tačiau sprendimas steigti klasterį vis tiek pasiteisino, nes susijungus Biržų turizmo paslaugų teikėjams tapo paprasčiau prisistatyti visuomenei. Pavyzdžiui, dalyvauti parodose smulkesni verslininkai vieni išvis nepajėgūs – per brangu, o susimetę visi į krūvą galime jose dalyvauti ir potencialiems klientams plačiau pristatyti savo kraštą. Atvykę į Biržus, jie gali ne tik Rinkuškių alaus daryklą aplankyti, bet ir paplaukioti baidarėmis, nes jas nuomoja vietos verslininkai. Būdami vieningi, populiariname ne tik save, bet ir šalia dirbančius verslininkus“, – kalba p. Tamulėnaitė.Komentaras
Danutė Mažeikaitė, Lietuvos turizmo asociacijos prezidentė

Man neaišku, kokiems klientams skirti Biržų turizmo klasterio paslaugų paketai. Jei pavieniams turistams, kiekvieno teisė pirkti arba ne. Jei turizmo paslaugų paketo neperka, reiškia, jis prastai sudarytas.
Kita vertus, jei buvo galvojama, kad paketai bus patrauklūs turizmo operatoriams, tai kuriant paketus gal padaryta klaida? Mat operatorius, siūlydamas turistams paketą, tiesiogiai atsako už kiekvienos jame esančios paslaugos kokybę. Todėl operatoriai nori patys tiesiogiai pasirašyti sutartis su kiekvienos atskiros paslaugos teikėju, pvz., atskirai su pilim, atskirai su kavine ir t. t., o ne perka paketą.
Juk galbūt turistų grupei iš viso paketo tinka tik viena priemonė.
Biržiškiai, kurdami paketą, neįvertino, kas bus jo pirkėjai, neatliko potencialių klientų amžiaus, poreikių analizės. Užtat toks ir rezultatas.
Ką daryti? Patarčiau klasteriams, prieš kuriant paketus, bendrauti su turizmo operatoriais. Paprastai klasteriai veikia kaip rinkodaros priemonė, o turizmo paslaugų paketų sukūrimas – jau operatoriaus veikla.Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau