Kinija užsienyje investuoja ne tik dėl verslo

Publikuota: 2014-07-12
Atnaujinta 2015-05-29 16:46
svg svg
Nuotrauka: Jerome Favre („Bloomberg“)
„Verslo žinios“

Jau šiais metais Kinijos investicijos užsienyje gali pranokti tiesioginių užsienio investicijų srautus į Kiniją – tai kita linkme pakreiptų dviejų pastarųjų dešimtmečių tendenciją. Analitikai įžvelgia, kad Kinija į kitas šalis žengia ne vien ieškodama verslo galimybių – dažniausiai investicijos slepia kitus tikslus.

Jungtinių Tautų Prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD, United Nations conference on Trade and Development – VŽ) duomenimis, vis daugiau Kinijos kompanijų žengia į užjūrius. 2013 m. Kinijos tiesioginės investicijos kitose šalyse – vietos kompanijų lėšų, investuotų į turtą kitose šalyse, suma – pirmąkart viršijo 100 mlrd. USD, rodo UNCTAD duomenys. JT ekonomistų teigimu, tai – ne atsitiktinumas, o vyraujanti tendencija. Tiesioginės užsienio investicijos Kinijoje pernai vis dėlto viršijo ateinančiųjų investicijų srautus ir siekė 124 mlrd. USD.Procesas, anot ekonomistų, paprastas: Kinijos kompanijos įsigyja turto išsivysčiusiose šalyse ir perkelia gamybą į tokias šalis kaip Kambodža, Mianmaras ir Afrika, siekdamos pasinaudoti mažesnėmis sąnaudomis ir didesniais prekybos pranašumais.

Ieško vietų investuoti

Ieškodami dirvos, kur Kinija galėtų sėti savo investicijas, Kinijos lyderiai keliauja po pasaulį. Šalies prezidentas Xi Jinpingas šiemet buvo pompastiškai priimtas Prancūzijoje ir šios šalies finansų ministras Pierre Moscovici ragino didinti Kinijos investicijas, nes tai padėtų kurti darbo vietas ir skatintų augimą. Šiemet gegužę Li Keqiangas, Kinijos premjeras, savaitę keliavo po Afriką – Etiopiją, Nigeriją, Angolą ir Keniją. Kinijos investicijos Afrikoje per dešimtmetį išaugo 30 kartų: nuo 500 mln. USD 2003-iaisiais iki beveik 15 mlrd. USD 2012 m.O pernai lapkritį Li Keqiangas dalyvavo Rytų Europos ir Kinijos verslo forume Bukarešte, Rumunijoje. Ten atvyko 16-os Rytų ir Vidurio Europos valstybių bei vyriausybių lyderiai ir apie 1.000 verslo vadovų. Vokietijos dienraštis „Deutsche Welle“ šį renginį pavadino Kinijos mėginimu „užeiti“ į Europą per užpakalines duris.Tuo metu, kai vyko šis forumas, pasaulyje dar tvyrojo dvejonės dėl išsivysčiusių Vakarų šalių, ypač euro zonos, ekonomikos atsigavimo, ir Pekinas netruko pasinaudoti proga – ėmėsi megzti ryšius su investicijų ištroškusia Vidurio ir Rytų Europa. Bukarešte surengtas Rytų Europos ir Kinijos verslo forumas – jau trečiasis tokio pobūdžio renginys, ankstesni du vyko Varšuvoje ir Budapešte.Stiprindama savo, kaip investuotojos, vaidmenį augančioje Rytų ir Vidurio Europoje, Kinija gali pasinaudoti didžiuliu savo prekybos perviršiu, kuris 2012 m. siekė 230,7 mlrd. USD.Pernai balandį lankydamasis Varšuvoje, Wen Jiabao, ankstesnis Kinijos premjeras, paskelbė apie ambicingą tikslą – pasiekti, kad iki 2015 m. prekybos tarp Kinijos ir Rytų bei Vidurio Europos apimtis būtų ne mažiau kaip už 100 mlrd. USD.Kinijos investuotojus labiausiai domina dideli infrastruktūros – kelių, geležinkelių, tiltų, jėgainių statybos – projektai Lenkijoje, Vengrijoje, Rumunijoje ir Kroatijoje.Kiti kinų taikiniai – naujosios technologijos ir garsūs prekių ženklai, taip pat investicijos paslaugų, automobilių gamybos ir aviacijos sektoriuose.Kai kurie analitikai įžvelgia, kad Kinijos domėjimąsi Rytų ir Vidurio Europos regionu lemia ir ideologiniai niuansai – Pekino komunistinė valdžia mano rasianti lengvesnę kalbą su komunistinę praeitį menančiomis šalimis.„Turėdama pramonės pajėgumų perviršį, Kinija nenuilsdama ieško naujų eksporto rinkų ir įėjimo į plačiąją Europos vidaus rinką galimybių. Rytų Europa tai ir siūlo“, – „Al Jazeera“ citavo Jonathaną Holslagą, Briuselio šiuolaikinių Kinijos studijų instituto tyrimų vadovą.

Steigia savo banką

Stiprindama savo, globalios dalyvės, pozicijas pasaulyje Kinija planuoja įsteigti naują pasaulinę finansų instituciją, kuri taptų konkurente Pasaulio bankui ir Azijos plėtros bankui (APB). Pastarasis, nors veikia tame pačiame regione, Kinijai pasitikėjimo nekelia: Pekinas mano, kad APB pernelyg didelę įtaką daro Amerika. Naujosios institucijos kūrimo procesui artimi šaltiniai dienraščiui „The Financial Times“ teigė, kad Pekinas siūlo padvigubinti institucijos registruotojo kapitalo dydį iki 100 mlrd. USD.Susidomėjimą daug šalių aprėpiančiu skolintoju, kuris būtų vadinamas Azijos infrastruktūrinių investicijų banku (AIIB), yra parodžiusios 22 regiono valstybės, taip pat turtingosios Artimųjų Rytų šalys. Didžiąją finansavimo dalį skolintojui užtikrintų pati Kinija, o šios lėšos būtų skiriamos infrastruktūros projektams visame regione.Kinijos siekis suformuoti tokią finansinę instituciją atspindi šalies nerimą, kad kituose tarptautiniuose finansiniuose dariniuose, Pekino teigimu, dominuoja Vakarai. Kinija ne kartą reikalavo sau svaresnio žodžio Pasaulio banke, Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) ir Azijos plėtros banke, bet pokyčiai, atspindintys didėjančią Kinijos ekonominę svarbą, išlieka palyginti lėti.„Kinija jaučia nieko negalinti pasiekti Pasaulio banke ar TVF, todėl nori sukurti savo pačios Pasaulio banką, kurį pati ir kontroliuotų“, – informacija iš derybų dėl AIIB kūrimo dalijasi „The Financial Times“ šaltinis.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Vartai į ES

Kinijos investicijos pasaulyje vertinamos prieštaringai. Kartais jos vadinamos beatodairiškomis ir stokojančiomis gero valdymo – ypač kitose Azijos šalyse, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje. Afrikoje kinams apskritai limpa naujųjų kolonistų vardas, nors Kinijos lyderiai griežtai tai neigia. Kinijos investicijų nesėkmės pavyzdys visai kaimynystėje – greitkelio, turinčio sujungti Varšuvą su Lodzės miestu, statyba Lenkijoje. Konkursą tiesti šį greitkelį 2009 m. laimėjo Kinijos rangovė „China Overseas Engineering Group“ (COVEC). Po daugybės trikdžių, taip pat susijusių su imigracijos tvarkos pažeidimais Lenkijoje – bendrovė mėgino įsivežti darbuotojų kinų, užuot samdžiusi vietinius, – kompanija buvo priversta pasitraukti ir palikti projektą nebaigtą.Kinijos noras investuoti – ne vien tiesiog gerų verslo galimybių paieškos, atkreipia dėmesį ekonomistai. Kaip investicijos Afrikoje Kinijai tapo prieiga prie šaliai būtinų žaliavų, taip Rytų Europa, kurią Pekinas dabar mėgina prisijaukinti, gali tapti vartais į ES – tam ir telkiamos Kinijos diplomatinės pastangos.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku