Hanoverio komunalininkai irgi norėtų deginti atliekas Kaune

Publikuota: 2014-07-10
Atnaujinta 2015-06-09 17:28
Michaelis Feistas, Hanoverio energetikos įmonės „Stadtwerke Hannover AG“ („Enercity“) valdybos pirmininkas ir komercijos direktorius.
svg svg
Michaelis Feistas, Hanoverio energetikos įmonės „Stadtwerke Hannover AG“ („Enercity“) valdybos pirmininkas ir komercijos direktorius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Birželio pabaigoje p. Feistas atvyko į Vilnių, kur pasirašė UAB „Danpower Baltics“ steigimo sutartį. 70% „Geco investicijų“ valdo Rakauskų šeima, 30% – „Zabolis partners“, „Danpower Baltics“ lietuviai ir vokiečiai valdys lygiomis dalimis.Kaune „Danpower Baltics“ investuos 86 mln. Lt į 20 MW šilumos ir 5 MW elektros gamybos galios biokuro jėgainę. Projektą planuojama baigti 2016 m. „Stadtwerke Hannover“, dirbančiai su prekės ženklu „Enercity“, tai jau antras projektas Baltijos šalyse – prieš porą metų įmonė investavo Estijoje.

– Kodėl Hanoverio savivaldybės valdoma kompanija investuoja Baltijos šalyse? – Mes nuolat ieškome augimo galimybių ir pradėjome jų ieškoti ne tik Hanoveryje. Dabar jau dirbame visoje Vokietijoje, todėl ėmėme ieškoti, kur dar Europos Sąjungoje galime investuoti. Pasitaikius progai, atėjome į Estiją. Išnagrinėjome šią šalį ir nutarėme, kad ten galime pritaikyti savo žinias, technologijas, ten matome, kad verslo aplinka labai stabili. Taigi pamatėme, kad Baltijos šalys mums yra įdomus regionas, kad galime čia suteikti pridėtinės vertės energijos tiekime.Mes galime pasiūlyti labai aukštas technologijas, ypač šildymo srityje. Mūsų strategija yra orientuota į tvarumą, energetinį efektyvumą, kogeneraciją. Mes taip pat tinkami dėl dydžio – mes ne „E.ON“. Aš manau, kad mūsų kompanijos dydis labai dera vietinėse Baltijos šalių rinkose. Tai tinka abejoms pusėms – nesame per maži, bet ir ne per dideli, niekas mūsų nebijo, jei suprantate, ką turiu omenyje. Jei ateitų „E.ON“ ar kita tarptautinė kompanija, jie turbūt svarstytų, ar jiems reikia plėtoti verslą, ar jie gali tiesiog viską nusipirkti.Galiausiai, mes matome, kad Baltijos šalys labai atviros Vokietijos verslui. Aš nebuvau dėl to tikras. Bet jaučiu didelį žmonių palankumą, atvirumą. Manau, kad vietos gyventojai jaučią giminingumą dėl bendrų istorinių šaknų.

– Ar Baltijos šalys – vienintelis regionas kur investuojate? – Taip. Reikia fokusuotis, reikia suprasti rinką. Per savo karjerą aš daug dirbau užsienio versle. 25 metai su „Exxon Mobil“, dirbau JAV, Artimuosiuose Rytuose. Manau, kad norint plėstis užsienio rinkoje reikia apie ją labai daug žinoti, reikia ją gerai suprasti. Todėl mes fokusuojamės tik į Baltijos šalis. Pradėjome Estijoje, radome ten galimybių įsigyti centrinio šildymo sistemą Võru mieste prieš du metus. Pernai ten įsteigėme savo skambučių centrą, kuriame aptarnaujame savo klientus Hanoveryje – radome ten darbuotojų, kurie laisvai kalba vokiškai, aukščiausiu lygiu. Gali net nesuprasti, kad jie yra užsieniečiai. Tai darsyk istorinės sąsajos.Tuomet mes žiūrėjome toliau ir atradome Lietuvą. Kartu su „Geco“ ieškojome verslo galimybių čia, tyrėme Lietuvos rinką. Ką tikrini pirmiausia, kai ateini į užsienio rinką? Mūsų inžinieriai sako – šildymo sistemas. Aš sakau – ne. Pirmiausia – teisę ir mokesčius. Pirmas klausimas – ar jie turi stabilią teisinę sistemą, stabilią mokesčių politiką, ar jie turi stabilią politinę struktūrą?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

– Ar mes turime? – Manau, taip. Mes skaitėme labai daug šalies apžvalgų, matėme, ką jūs darote, kalbėjome su labai daug žmonių. Estijoje mes patyrėme, kad Baltijos šalyse jūs turite labai stabilias teisines sistemas ir jūsų teisinis kodeksas yra labai artimas Napoleono kodeksui – Europos teisinei sistemai. Jūs neturite precedento teisės, kaip JAV, kas mums labai svarbu. Matau, kad Lietuvoje kai kurie dalykai yra vis dar reformos stadijoje, kai kurie labiau, nei Estijoje. Bet manau, kad šalis yra teisingame kelyje, yra labai kvalifikuotų institucijų, kurios suteikia stabilumo.

– Ką galvojate apie reguliacinę aplinką Lietuvoje, palyginti su Vokietija? – Manau, kad Lietuva yra ES narė, ir pirmasis dalykas, kuris yra svarbus –  ji yra bendros energijos rinkos dalis. Tai reiškia, kad visos rinkos struktūros turi būti atvertos konkurencijai, jos negali būti diskriminacinės, jos turi veikti pagal europines taisykles.Kaip suprantu, Vyriausybė diskutuoja, kokia turi būti politika – ar reguliuojami tarifai, ar investicinės subsidijos, ar galima tų tarifų atsisakyti. Aš manau, kad keisdami energetinę sistemą, turite turėti labai aiškų planą. Reikia užtikrinti investuotojus, kad jie gali pasitikėti Vyriausybės įsipareigojimais. Pereinamuoju laikotarpiu, kai tarifus keičia investicinė parama, investuotojams labai svarbu, kad Vyriausybė išlaikytų savo pažadus.

– Ar tikite, kad jie bus išlaikyti? – Seku diskusiją ir matau, kad yra noro pažadus tesėti, bet taip pat jaučiu, kad taip pat yra tam tikrų abejonių, ar tikrai tai reikėtų daryti. Patarčiau tai daryti, jei norite pritraukti kapitalo, kurio reikia energetikos sistemos transformacijai.

– Kaip vertinate šildymo kainų reguliavimą Lietuvoje? Ar jos reguliuojamos ir Vokietijoje? – Vokietijoje – ne, bet Europos Sąjungoje yra įvairių praktikų. Pavyzdžiui, Prancūzijoje jos reguliuojamos. Tai yra individualus kiekvienos šalies sprendimas. Mes galime dirbti tiek vokišku, tiek reguliuojamu režimu, kol jis yra stabilus ir teikia adekvatų pelningumą investuotojams. Iš to ką matau, manau, kad čia toks užtikrinamas. Yra suprantama, kad reikia tam tikros investicijų grąžos ir jos lygis yra, mano manymu, protingas. Vis dėlto, aš vis dar matau vietos sumažinti šilumos kainas.

– Tikriausiai žinote, kad AB „Lietuvos energija“, Vyriausybės nutarimu, imasi investicijų į šilumos ūkius Vilniuje ir Kaune, kompanija planuoja turėti apie 60% viso šilumos ūkio. Jie tiki, kad planinis būdas veikia geriau nei rinka. Jie taip pat kviečia partnerius prisidėti prie šio, kaip teigiama, stabilaus ir pelningo verslo. Ką manote apie šiuos projektus, ar bendrovei jie įdomūs? – Suprantu, kad Vyriausybė ir vartotojai yra nepatenkinti privačių sistemų operatorių šilumos kainomis, ypač Vilniuje, bet taip pat ir Kaune. Sakyčiau, tai gali rodyti, kad privatūs verslai yra netinkamai reguliuojami. Nemanau, kad tai reiškia, jog privatus verslas apskritai yra neefektyvus ar siekia taikyti aukštesnes kainas. Mano patirtis rodo, kad konkurencija ir rinka yra naudingos vartotojams, ir tai veda prie efektyvios kompanijų veiklos.Manau, kad bendradarbiavimas su „Lietuvos energija“ yra labai įdomus „Danpower“ ir „Geco“. Vis dėlto labai svarbu, kad projektas būtų orientuotas į rinką, vartotoją, konkurencinę aplinką. Labai pavojinga yra turėti planinę ekonomiką, monopolį, nes tokiu atveju yra labai sunku didinti efektyvumą.

– Ar sulaukėte kvietimo iš „Lietuvos energijos“? – Mes žinome, kad yra viešas pasiūlymas deklaruoti interesus. Mes greičiausiai nesidrovėsime to padaryti.

– „Danpower“ anksčiau skelbė, kad žvalgosi į Vilnių ir Šiaulius. Kokios jūsų mintys apie tolesnius projektus? – Šiuo metu dirbame prie kogeneracijos projekto Kaune. Mes norime jį įgyvendinti per artimiausius dvejus metus, vadinasi, norime tai padaryti greitai. Žinome, kaip tai veikia, turime panašių jėgainių Vokietijoje, „Geco“ taip pat turi daug patirties.Antras žingsnis gali būti atliekų deginimo įrenginys Kaune – ten yra labai daug atliekų, o deginimas yra labai efektyvus būdas gaminti elektrą ir šilumą. Mes kalbame apie dideles investicijas, apie 100 mln. EUR.Mes taip pat vertiname galimybes Vilniuje. Kalbame apie biokurą, apie kogeneraciją. Mes dar nesame priėję sprendimo. Bet iš esmės domimės galimybėmis Vilniuje.

– Kalbate apie atliekų deginimą Kaune. Nebijote „Fortum“, kuri jau gerokai pažengusi su tokiu projektu? – Ne. Žinau juos, manau, esame konkurencingi. Žiūrint į technologijas, mes esame geresni nei „Fortum“. Turime atliekų deginimo gamyklą Vokietijoje, kuri gamina garą pramonės vartotojams, šilumą ir elektrą, mes puikiai išmanome technologijas, tad nebijome „Fortum“.

– Įsivaizduojate kelias atliekų deginimo gamyklas Kaune po kelių metų? – Ne, manau, išliks tik geriausi. Ir mes daug dirbsime, kad būtume tarp jų.

– Ką galvojate apie bendradarbiavimą su kitais investuotojais? – Neatmesčiau to. Mes bendradarbiaujame su „Geco“, manau, tai mus labai sustiprina. Mes galėtume bendradarbiauti su „Lietuvos energija“. Taip pat įsivaizduoju bendradarbiavimą su Kauno miestu. Tačiau kalbant apie darbą su kitais privačiais investuotojais – esu skeptiškas.Žodžiu – esame pasiruošę viską padaryti patys, norėtume dirbti su Kauno miestu, „Lietuvos energija“ gali būti pasirinkimas, kurį mums reikia ištirti, nes kol kas mums tai labai nauja.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Perlas energijos“ vadovas: galima bauda už sutarčių keitimą įmonei viršytų 1 mln. Eur 3

Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10% metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai...

Pramonė
2022.08.08
ES: pateiktas galutinis variantas dėl Irano branduolinės programos

Europos Sąjunga (ES) pateikė „galutinį tekstą“ per derybas, kuriomis siekiama išgelbėti 2015 metų sutartį,...

Verslo aplinka
2022.08.08
VERT veiksmų dėl „Perlas energijos“ imsis, kai gaus VVTAT išvadas, ji jas žada iki rugsėjo 1

Energetikos rinkos reguliuotojas veiksmų nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ atžvilgiu imsis...

Pramonė
2022.08.08
Sprendimai, ar skirti kompensacijas už dujas ir elektrą nuo sausio – po VERT prognozių 10

Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė...

Pramonė
2022.08.08
Oficialu: nuo antradienio įsigalioja ES planas 15% sumažinti dujų vartojimą

Europos Sąjungos (ES) planas 15% sumažinti dujų vartojimą visoje Bendrijoje, priimtas mėginant išspręsti...

Verslo aplinka
2022.08.08
Grūdų supirkimo kainos liepos pabaigoje mažėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 Eur už...

Prekyba
2022.08.08
Dvi Latvijos valstybės įmonės į vėjo jėgainių parkus ketina investuoti 1 mlrd. Eur

Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės „Latvenergo“ ir valstybių miškų valdytojos „Latvijas valsts...

Pramonė
2022.08.08
„Litgrid“: elektros kaina liepą Lietuvoje augo 37%

Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37% iki 305 Eur už megavatvalandę...

Pramonė
2022.08.08
Nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo „Perlas energijos“ klientams naujas sutartis 25

Beveik 180.000 klientų turinčiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį...

Pramonė
2022.08.08
„Perlas energijai“ gresia netekti licencijos, Energetikos ministerija siūlys griežtinti elektros tiekėjų reguliavimą 6

Nepriklausomų elektros tiekėjų reguliavimas yra nepakankamas, todėl jį artimiausiu metu ketinama griežtinti,...

Pramonė
2022.08.08
„Perlas energija“ per savaitgalį prarado mažiausiai 700 klientų 5

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį paskelbus apie didžiosios dalies...

Pramonė
2022.08.08
ES ir PAR ginčijasi dėl importo taisyklių: Bendrijos uostuose įstrigę šimtai konteinerių su apelsinais

Europos uostuose yra įstrigę milijonai dėžių su apelsinais, o vaisiai genda, kol Pietų Afrikos Respublika...

Verslo aplinka
2022.08.08
„Bayer“ antrojo metų ketvirčio nuostoliai sumenko 8 kartus

Vokietijos chemijos ir farmacijos koncernas „Bayer AG“ antrąjį metų ketvirtį patyrė 298 mln. Eur nuostolį –...

Rinkos
2022.08.08
Veiklą atnaujinančios „Lifosos“ vadovė: laukia daug iššūkių

Po beveik keturių mėnesių Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ atnaujinant veiklą laikinoji jos direktorė...

Pramonė
2022.08.08
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtas 2

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje...

Verslo aplinka
2022.08.07
„Energoatom“: į Zaporižios AE naktį paleistos dar trys raketos 7

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos vėl paleido raketas į Zaporižios atominę elektrinę (AE) ir pataikė tiesiai į...

Verslo aplinka
2022.08.07
Kaip išlaikyti balansą tarp stipraus augimo ir rizikos

Nors verslo plėtra yra kiekvieno įkūrėjo tikslas, tačiau kartais ji gali būti pražūtinga, nes nevaldomas...

Gazelė
2022.08.07
Sankcijos dėl karo Lietuvos grybų perdirbėjus verčia pasukti galvą

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir...

Pramonė
2022.08.07
„Neo Group“ turėjo 0,5 mln. USD vertės rūpesčių Stambule, padėjo draudimas Premium

Kartas nuo karto draudikai Lietuvos įmonėms atlygina solidžias sumas, siekiančias šimtus tūkstančių eurų, kai...

Finansai
2022.08.07

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku