Dalis užsienio investuotojų ES paramos pinigus iškeitė į laisvę

UAB „Hes-Pro Vilnius“, priklausanti Suomijos restoranų tinklui „Hesburger“, keleriems metams atidėjo majonezo gamyklos Kaune statybas. Kad įgyvendintų 15 mln. Lt projektą, „Hes-Pro Vilniui“ buvo numatyta skirti 2,5 mln. Lt paramos. Bet sutartis nutraukta.„Bendrovė į jokias ES lėšas nepretendavo, jų negavo ir nenaudojo, tad, priėmus sprendimą atidėti majonezo gamyklos projektą, į ES lėšas ir ateityje nebus pretenduojama ir jos nebus naudojamos“, – pabrėžia Ieva Salmela, „Hesburger“ plėtros direktorė.Kompanijos strategija, anot jos, – sparti lokalizuota tinklo plėtra. Kasmet daugėja restoranų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, naujų restoranų atidaroma Rusijoje. Dėl to, kad vieni projektai įgyvendinami greičiau, kitiems reikia daugiau laiko, tad bendrovė nusprendė Kauno gamyklos projektą keleriems metams atidėti. Per šiuos metus Lietuvoje planuojama atidaryti 2 restoranus, investuoti 5 mln. Lt. Visose Baltijos šalyse investicijos sieks 25 mln. Lt, ketinama sukurti apie 100 naujų darbo vietų.

Lengviau be paramos

Norvegijos kapitalo UAB „Jotron“, įgyvendinanti 9,5 mln. Lt vertės projektą Kaune, sutartį dėl 0,5 mln. Lt ES paramos nutraukė.Pasak Almantės Medžiaušienės, generalinės direktorės, pagrindinės priežastys dvi – įsipareigojimas dėl naujų darbo vietų ir milžiniška biurokratija.„Buvo numatytas įsipareigojimas įdarbinti 37 naujus darbuotojus, tačiau pamatėme, kad tai bus labai sunku įgyvendinti. Mūsų gamyba itin sudėtinga, gaminiai specifiniai. Mokyti darbuotojus galima tik pagrindinėje Norvegijos įmonėje, daugiau nėra kur, o tai daryti paramos lėšomis draudžiama“, – aiškina komunikacijos prietaisus oro uostams ir laivybos kompanijoms gaminančios įmonės vadovė.Pasverta, kad gavus nedidelius pinigus prisiimti didžiulius įsipareigojimus ir įgyvendinti juos per gana trumpą laiką – rizikinga. Tad pasirinkta investuoti savo jėgomis, kad nereikėtų atsiskaityti valstybės institucijoms.„Žinoma, sprendimą lėmė ir beprotiškai dideli biurokratiniai reikalavimai. Kad galėtume jų laikytis, būtų tekę samdyti konsultantų ir jiems atiduoti dalį paramos“, – skaičiuoja p. Medžiaušienė. Šiuo metu „Jotron“ dirba 84 specialistai. Įgyvendinusi naują kompanijos plėtros etapą, įmonė užsibrėžusi kurti ir gaminti naujus technologiškai pažangius komunikacijos prietaisus.Per 2013 m. įmonės pardavimo pajamos išaugo 6,5%, iki 25,9 mln. Lt, o šiemet planuojamas maždaug 4% pajamų augimas.

Nesukūrė 100 darbo vietų

Indijos kapitalo UAB „Ideal Invent“ taip pat nepasinaudojo galimybe gauti daugiau kaip 0,5 mln. Lt paramos. 2010 m. Indijos programinės įrangos gamintoja „Ideal Invent Technologies“, norėdama būti arčiau Europos klientų, Vilniuje atidarė mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centrą. Dėl galimybės steigti šį centrą tuomet mūsų šalis rungėsi su Latvija ir Lenkija.Per trejus metus UAB „Ideal Invent“ planavo investuoti ne mažiau kaip 1 mln. EUR (3,5 mln. Lt), įdarbinti 110 darbuotojų ir mokėti jiems atlyginimus, aukštesnius negu šalies vidurkis. Bet sutartis dėl ES paramos nebuvo pasirašyta.„Paramos dydis buvo neadekvatus, atsižvelgiant į įsipareigojimus dėl darbo vietų skaičiaus ir dėl to, kad kiekvieną sukurtą darbo vietą turėjome išlaikyti ne mažiau nei penkerius metus. Be to, įvertinus ir paramos administravimo sąnaudas, buvo aišku, kad tai per brangu. Ypač, žinant, kad neįvykdžius įsipareigojimų dalį paramos teks grąžinti“, – neslepia Darius Simanavičius, UAB „Ideal Invent“ vadovas. Šiuo metu įmonės darbuotojų skaičius, atsižvelgiant į vykdomus projektus, svyruoja tarp 20 ir 30. Pasak direktoriaus, IT verslas dinamiškas, tad nuspręsta, jog geriau būti laisvam nuo įsipareigojimų, kad galėtum sparčiai reaguoti į rinkos pokyčius.Tuo greitai teko įsitikinti bankrutavus bankui „Snoras“, kai prireikė mažinti darbo vietų skaičių – „Snoras“ buvo įmonės klientas ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. „Liko ne tik neatsiskaityta už darbus – nutraukti projektai, kurie turėjo atnešti tam tikrą grąžą per tam tikrą laiką“, – aiškina vadovas. Kita priežastis, pristabdžiusi planuotą spartų augimą, – ekonomikos recesija ir dėl to apkarpyti bankų biudžetai Skandinavijos šalyse, į kurias planuota eksportuoti savo paslaugas.

Liko MTTP centras

Tačiau p. Simanavičius pabrėžia, kad pagrindinis įmonės uždavinys – kurti naujus produktus – buvo įgyvendintas. Vilniaus biuras, kaip ir planuota, yra mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros centras, kuriame kuriami ir bankų srityje pritaikomi naujų projektų produktai.„Manau, kad mūsų sukurtų lietuviškų produktų eksportas vyksta sėkmingai. Jis pristatytas mūsų biuro Singapūre specialistams ir busplatinamas kitose šalyse“, – nurodo p. Simanavičius.Be to, kaip planuota, buvo pradėta dirbti su posovietinių šalių finansų institucijomis Moldovoje, Azerbaidžane, Kirgizijoje, Rusijoje. Nors pastarojoje šalyje dirbti sudėtinga, projektai tęsiami. Indai, kaip ir yra žadėję, į verslą Lietuvoje investavo ne mažiau kaip 1 mln. EUR. Bendrovės metinė apyvarta 2012 m. siekė apie 2 mln. Lt, pernykščiai rezultatai dar nepatvirtinti. Kol kas Indijos investicija Vilniuje dar neatsipirko. Anot „Ideal Invent“ direktoriaus, dirbant bankų IT sektoriuje investicijos neatsiperka per trejus ar penkerius metus – tam reikia ilgesnio laiko.

Pakeitė verslo kryptį

Nesudaryta sutartis ir dėl 0,7 mln. Lt ES paramos su Klaipėdos „SCT Lubricants“, ji planavo investuoti 24 mln. Lt į oro filtrų gamybos bazę.Bendrovė informuoja, kad paramos atsisakyta, nes nuspręsta oro filtrų Lietuvoje negaminti, ir įranga perkelta į Baltarusiją.Diana Vilytė, LVPA vadovė, primena, kad pagal užsienio investicijų pritraukimo priemonę „Invest LT+“ buvo pateiktos 45 projektų paraiškos, jomis prašyta daugiau kaip 106 mln. Lt paramos. Vertinant paraiškas, dvi iš jų, kuriomis prašyta 6,2 mln. Lt paramos, atsiėmė patys pareiškėjai. Dar dvi paraiškos, kuriomis prašyta 0,7 mln. Lt paramos, buvo atmestos.„Pagrindinė priežastis – nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys pakankamus ir tvarius projekto finansavimo šaltinius“, – tvirtina direktorė.Jau įgyvendinant projektą viena bendrovė 0,6 mln. Lt finansavimo atsisakė pati, o dvi sutartys, kurių vertė – 3 mln. Lt, buvo nutrauktos.Ponios Vilytės teigimu, šios įmonės atidėjo investicinius planus pasikeitus aplinkybėms. 2014–2020 m. finansiniu laikotarpiu panašios į „Invest LT+“ priemonės nebus. Kad tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo procesas nesustotų, 2014 m. valstybės biudžete numatyta 5 mln. Lt.

Šis straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios" ir "VŽ Premium".