Viršilas atskleidžia, kaip naudojamas 16 mln. Lt rinkodaros biudžetas

Publikuota: 2014-06-05
Atnaujinta 2015-06-01 13:06
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
„Verslo žinios“

Rolandas Viršilas, UAB „Švyturys-Utenos alus“ generalinis direktorius, pretenduojantis tapti „Verslo žinių“ organizuojamų Metų CEO rinkimų laureatu, įsitikinęs, kad daugiausiai uždirba tos bendrovės, kurios turi stiprius prekės ženklus, nuolat investuoja į jų kokybę bei inovacijas. Prekės ženklams stiprinti, įskaitant rėmimo projektus bei naujų produktų vystymą, šiemet „Švyturys-Utenos alus“ skyrė 16 mln. Lt.

Stipraus prekės ženklo neturinčiam gamintojui konkurencinėje kovoje lieka vienas ginklas – kaina, tačiau ją mažinti iki begalybės nėra galimybių, įsitikinęs p. Viršilas. Todėl svarbiausias kiekvienos įmonės tikslas turėtų būti susijęs su prekės ženklų stiprinimu visais įmanomais būdais. Vartotojas renkasi produktą, kuriuo tiki, kurio kokybę puikiai jaučia, o jeigu gaminant savo prekę neįdėta pakankamai meilės, ji nesudomins tūkstančių vartotojų.Svarbiausia, anot pašnekovo, kad prekės ženklas nedisonuotų su realia įmonės veikla: įvaizdis ir realūs veiksmai turėtų būti suderinti, vartotojo nepasiektų prieštaringa informacija.

„Prieš penkerius metus pasirašėme Kokybės deklaraciją, kuria įsipareigojome didžiausią dėmesį skirti kokybei. Tada grąžinome visą „Švyturio Ekstra“ alaus rūšies gamybą į Klaipėdą, nors šis sprendimas nebuvo ekonomiškai naudingiausias. Tiesiog suprantame, kad reikia būti sąžiningiems prieš save ir prieš vartotojus. Jeigu jie tiki, kad „Švyturys“ verdamas Klaipėdoje, privalome jį ten virti“, – sako p. Viršilas ir priduria, kad kiekvienoje darykloje alus verdamas skirtingai: „Švyturyje“ jis brandinamas kaip prieš šimtmečius, horizontaliose talpose, kokių likę nedaug visoje Europoje, o Utenoje alaus darykla modernesnė.
Šiemet rinkodaros ir produktų vystymo biudžetą sudaro 16 mln. Lt, tačiau prekės ženklams stiprinti nebūtinai reikalingi pinigai, išnaudoti galima ir nemokamus komunikacijos kanalus, būdus. Bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“ pasitelkiamos ne tik tradicinės reklamos rūšys, vis daugiau dėmesio skiriama alaus kultūra besidominčių žmonių subūrimui socialiniuose tinkluose, gyvoms degustacijoms, per kurias supažindinama su šio gėrimo istorija ir kokybės rodikliais.
„Utenoje atidarėme aludarystės centrą-muziejų, į kurį sukviečiame žmones pasižiūrėti alaus gamybos proceso, pačiupinėti įrangą. Visus šio gėrimo mėgėjus kviečiame ir į bravorą Klaipėdoje. Čia jie patys gali prisidėti gaminant mažas, vos 200 litrų alaus partijas, o tokio vartotojo jau neįtikinsi nesąmonėmis apie alaus gamybą. Jis mato, kad čia daugiau nieko nėra, tik salyklas, mielės, apyniai ir vanduo“, – vieną būdų stiprinti prekės ženklą įvardija p. Viršilas.

Pelną didina maži darbai

Stiprus ir kokybiškas prekės ženklas visuomet vartotojui kelia šiltas asociacijas, jis – artimas, draugiškas. Tokio prekės ženklo logotipą pamatysime tarp svarbiausių miesto renginių rėmėjų, tokio prekės ženklo atstovai skiria lėšų sportininkams, muzikantams, steigia paramos fondus. Ponas Viršilas įsitikino, kad net nebūtina apie kiekvieną gerą darbą pranešti žiniasklaidai. Svarbu būti nuoširdžiam ir nuosekliai daryti tai, kuo tiki – tuomet pavyks laimėti potencialių vartotojų simpatijas. Pavyzdžiui, Nidoje kilus gaisrui „Švyturys-Utenos alus“ ugniagesiams atsigaivinti vežė mineralinio vandens. O vėliau Kuršių Nerijos miškams saugoti įsteigė fondą, į kurį iškart pervedė 30.000 Lt, šią sumą planuojama padidinti skiriant po 5 centus nuo kiekvieno parduoto „Memelbrau“ alaus butelio. Tikimasi, kad tokiu būdu pavyks surinkti dar 20.000 Lt.

„Esu patenkintas mūsų prekės ženklų stiprumu“, – nusišypso p. Viršilas, kurio vadovaujama bendrovė savo artimiausius konkurentus – UAB „Kalnapilio-Tauro grupė“ ir AB „Volfas Engelman“ pajamomis ir užimama rinkos dalimi lenkia 2–3 kartus, o pelnu – net keliolika kartų.
VŽ rašė, kad pernai „Švyturys-Utenos alus“ uždirbo 35,89 mln. Lt grynojo pelno, o pelnas prieš mokesčius siekė 42,46 mln. Lt. Šiemet rezultatą paderinti planuojama 5%.
Dar vienas svarbus dalykas, ilgalaikėje perspektyvoje padedantis įmonei uždirbti daugiau pelno, susijęs su korporatyvine socialine atsakomybe ir vertybėmis. Tai, p. Viršilo įsitikinimu, nėra tik gražūs žodžiai. O svarbiausia, kad su įmonės strategija būtų susipažinę ir ja vadovautųsi visi darbuotojai.
„Kiekvienas taip gerai jos nesupras kaip vadovai ar direktoriai, kurie ją kūrė, dėl jos ginčijosi ir sutarė, tačiau tik žinodami, ko siekia bendrovė, darbuotojai gali padėti jai įgyvendinti planus“, – pabrėžė p. Viršilas.
Ne mažiau svarbu turėti aiškią įmonės struktūrą, o darbuotojai turi būti išsilavinę, motyvuoti, aktyvūs ir veiklūs. „Švyturys-Utenos alus“ rūpinasi, kad rezultato būtų siekiama etiškomis priemonėmis – netoleruojamos pastangos uždirbti greičiau kažką apgaunant ar elgiantis neetiškai.
„Kaip gamintojai stengiamės mažinti energijos vartojimą, anglies dvideginio emisiją viso produkto grandinėje, labiau taupyti vandenį, naudoti vietos žaliavas, išskyrus tuos atvejus, kai tai tiesiog neįmanoma, pavyzdžiui, skardinių alui Lietuvoje negausi“, – vardija p. Viršilas.
Siekiama, pasak jo, ne mažiau kaip 80% prekių ir paslaugų pirkti iš Lietuvos įmonių. Įmonės vadovas įsitikinęs, kad tokiu būdu padedama kurti darbo vietas Lietuvoje ir stiprinti šalies ekonomiką.

Ginčus laimi logika

Efektyvesnių įmonės veiklos būdų pavyko rasti, anot jo, ir per krizę. Pavyzdžiui, įdiegta vadinamoji „Cross-dock“ sandėlių sistema: anksčiau bendrovė turėjo keturis sandėlius didžiuosiuose miestuose, dabar užtenka vieno centrinio Vilniuje ir šiek tiek mažesnio Klaipėdoje: prekės juda greičiau, nebereikia laikyti didelių plotų.

Darbo našumas šioje bendrovėje apskaičiuojamas remiantis įvairiais kriterijais. Utenoje įdiegta Lean vadybos sistema, todėl veiklos efektyvumas skaičiuojamas detaliai.
„Jeigu kalbėti apie matematinį darbo našumo apibūdinimą, tai jis lengviausiai suvokiamas įvertinus parduodamų litrų ir darbuotojų santykį, svarbus ir apyvartos rodiklis“, – sako p. Viršilas ir priduria, kad tiekimo grandinėje vertinami sunkvežimių pakrovimai: ar jie grįžta tušti, ar kuo nors pakrauti, kiek pakraunama ir iškraunama per valandą. Taip pat svarbu, kiek alaus pilstymo linijos dirba nesustodamos.
„Kaip bet koks įrengimas, apkrautas 24 valandas per parą, jos genda, stoja, o visų gedimų eliminuoti neįmanoma, nors prieš sezoną linijos patikrinamos, perrenkamos“, – problemą nurodo p. Viršilas.
Sprendimų – tiek linijų gedimo, tiek kitais klausimais – ieškoma nuolat, o vadovams, siūlantiems p. Viršilui išeitis, pakankamai lengvai pavyksta sulaukti pritarimo. Ypač jei jų siūlymai grindžiami skaičiais ir logika.
„Ginčijamės mano kabinete ar kažkur kitur ir pakankamai dažnai patikiu savo komandos narių argumentais. Turiu patikėti idėja, kad ją palaikyčiau. Juk ir prieš akcininkus atsakingas yra įmonės vadovas, galutinis žodis svarbiuose sprendimuose tenka man“, – sako p. Viršilas.Pradedančius motyvuoja pinigai
Vadovo karjerą prieš 22 metus pradėjęs p. Viršilas įsitikinęs, kad pradedantįjį darbuotoją geriausiai motyvuoja pinigai. Vėliau svarbūs pasidaro kiti dalykai: noras imtis didesnės atsakomybės, sudėtingesnių užduočių, troškimas įrodyti sau, kad gali kažką pasiekti, galimybės mokytis ir tobulėti. Įmonės kultūra, vertybės – taip pat gali tapti motyvu.
„Kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį susirenkame su kolegomis pabendrauti prie bokalo alaus. Tie alaus penktadieniai tikrai svarbūs“, – sako p. Viršilas.
Visiškai neveiksmingos motyvavimo priemonės susijusios su baimėmis, įsitikinęs pašnekovas. Žmogų galima priversti kažką padaryti, tačiau nuolatinis spaudimas ir smulkmeniška kontrolė nepasiteisina.
„Kai kurie vadovai mėgsta lįsti, šniukštinėti iki detalių, o tai irgi veikia neigiamai. Darbuotojams reikia daugiau atsakomybės, laisvės, suvokimo, kad tai jie kažką padarė“, – įsitikinęs p. Viršilas.
Anot jo, baime valdyti kolektyvą yra pats blogiausias sprendimas. Galima priversti žmogų kažką padaryti, bet nuolatinis spaudimas ir smulkmeniška kontrolė nepasiteisina.
Paklaustas, kas svarbiau: didesnis pelnas ar laimingesni darbuotojai, uždirbantys daugiau, p. Viršilas sakė trokštantis dirbti su laimingais žmonėmis. Tokie, jo įsitikinimu, padeda uždirbti dar daugiau.
„Įmonėje brangiausi ne vamzdžiai, ne technika ir ne plytos, o žmonės ir prekės ženklai. Be šių dviejų komponentų jokia įmonė neturi galimybių dirbti sėkmingai“, – požiūrį dėsto alaus gamyklos vadovas. Jis įsitikinęs, kad toks požiūris veiksmingas – savanoriškos darbuotojų kaitos šioje įmonėje beveik nėra. 
Įmonėje kasmet atliekamos anoniminės darbuotojų apklausos „Mano Balsas“ rodo vienus aukščiausių visoje „Carlsberg“ grupėje darbuotojų įsitraukimo ir darbdavio vertinimo rodiklius: 93% darbuotojų didžiuojasi dirbdami bendrovėje „Švyturys-Utenos alus“, o  90% darbuotojų rekomenduotų įmonę kaip geriausią darbdavį.Vidutinis atlyginimas įmonėje siekia 4.831 Lt neatskaičiavus mokesčių.Prioritetas – racionaliai mąstantiems
„Visuomet prašau nerašyti man ilgų laiškų. Laukiu jų trumpų ir konkrečių“, – šypteli p. Viršilas, kurio komandos nariams būdingas konkretumas, racionalus mąstymas ir gebėjimas aiškiai reikšti mintis. Toks vadovas yra pats, tokie jį supa ir svarbiausi kolegos.
Ilgai ir daug kalbantys, bet nieko aiškaus nepasakantys žmonės p. Viršilą labiausiai erzina.
Ne mažiau svarbu vadovui turėti užsispyrimo, dirbti greitai ir mokėti išsireikalauti, kad būtų įgyvendinta tai, kas sutarta, įsitikinęs p. Viršilas.
Įmonės strategiją – puikią, ištobulintą – svarbu ne tik turėti, bet ir kuo greičiau įgyvendinti. Visuomet laimi įmonės, kurioms pavyksta užsibrėžtų tikslų pasiekti laiku, priešingu atveju lūkesčiai pasmerkti žlugti.
Paklaustas apie autoritetus p. Viršilas prisiminė Jacką Welchą, vieną veikliausių visų laikų generalinį direktorių, senstančią elektroninių prekių gamintoją „General Electric“ pavertusį pasaulinės klasės kompanija. O įkvėpimo jis semiasi buriuodamas, nardydamas, skriedamas ežere vandens slidėmis.
„Man patinka visi ekstremalūs sportai, išskyrus tuos, kurie susiję su aukščiu. Skristi oro balionu man yra didžiausia kančia“, – sako p. Viršilas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

„Syfud“ savininkas apie 100 mln. Eur investiciją Liepojoje ir negarbingą konkurenciją Premium 3

Lietuviško kapitalo žuvies gaminių gamybos studija „Port Lite“ investuoti Latvijoje, pasak jos įkūrėjo,...

Pramonė
2022.08.17
Kaip sugalvoti idėją verslui: dažniausiai ji tūno pašonėje Premium

Verslas mėgsta tikslius apskaičiavimus, tačiau pradedantieji, nors ir dėliojasi būsimos veiklos planą, nėra...

Gazelė
2022.08.15
Oderyje dėl numanomos cheminės taršos „visur“ matomos nugaišusios žuvys

Per Lenkiją ir Vokietiją tekančios Oderio upės, kurią lenkai vadina Odra, pakrantes nuklojus tūkstančiams...

Verslo aplinka
2022.08.13
Pieno gamintojams rugsėjį skirs 12,3 mln. Eur

Pieno gamintojams Lietuvoje bus skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė 12,3 mln. Eur parama, kurią...

Pramonė
2022.08.12
„Biovela Group“ apyvarta pernai augo 16% iki 172 mln. Eur

Mėsos perdirbimo įmonių grupės „Biovela Group“ konsoliduota apyvarta pernai augo 15,8% ir siekė 171,9 mln.

Pramonė
2022.08.10
Pirkėjas iš Libano atsisakė pirmojo Ukrainos grūdų krovinio 11

Libane įsikūręs pirkėjas atmetė pirmąją per Juodąją jūrą atplaukusią grūdų siuntą iš Ukrainos. Pasak Ukrainos...

Logistika
2022.08.10
„Agrokoncerno“ grupei iki 311 mln. Eur padidintas apyvartinio kapitalo finansavimo limitas

Trys Lietuvos bankai „Luminor“, „Swedbank“ ir SEB iki 311 mln. Eur padidino apyvartinio kapitalo finansavimo...

Pramonė
2022.08.09
Grūdų supirkimo kainos liepos pabaigoje mažėjo

Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 Eur už...

Prekyba
2022.08.08
ES ir PAR ginčijasi dėl importo taisyklių: Bendrijos uostuose įstrigę šimtai konteinerių su apelsinais

Europos uostuose yra įstrigę milijonai dėžių su apelsinais, o vaisiai genda, kol Pietų Afrikos Respublika...

Verslo aplinka
2022.08.08
Pirmos ukrainietiškų grūdų siuntos pristatymas į Libaną atidėtas 2

Pirmoji ukrainietiškų grūdų siunta iš Odesos pagal svarbų susitarimą dėl Maskvos jūrinės blokados Juodojoje...

Verslo aplinka
2022.08.07
Sankcijos dėl karo Lietuvos grybų perdirbėjus verčia pasukti galvą

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir...

Pramonė
2022.08.07
Turkija: iš Ukrainos uostų išplaukė 4 pakrauti laivai

Pagal liepos 22 d. Turkijoje pasirašytą susitarimą dėl grūdų eksporto koridoriaus iš Odesos ir Černomorsko...

Pramonė
2022.08.07
Grūdininkai: javapjūtė šiemet vėluoja, nuomonė dėl derliaus kokybės išsiskiria

Grūdų augintojai sako, kad javapjūtė šiemet labai sudėtinga, kai kuriuose regionuose vėluoja dešimt dienų, o...

Pramonė
2022.08.05
„Kotletukai“ šunims išgelbėjo verslą, nesvarbu, kad jie brangesni už mėsą Premium

Šalutinė veikla gali tapti ne tik pagrindinė, bet ir vienintelė, rodo UAB „Rogių šunys“ pavyzdys. Gaminti...

Gazelė
2022.08.04
Europoje – sausra, nerimaujama dėl įtakos derliui

Didžiąją dalį Europos apėmus trečiai nuo birželio karščių bangai didėja nuogąstavimai, kad klimato kaitos...

Pramonė
2022.08.04
Jurbarko ir Šakių rajonuose – afrikinio kiaulių maro protrūkiai

Jurbarko ir Šakių rajonuose nustatyti nauji afrikinio kiaulių maro protrūkiai dviejuose nedideliuose kiaulių...

Pramonė
2022.08.02
„Agrorodeo“ gavo 26 mln. Eur paskolą

Vienai didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse „Agrorodeo“ SEB bankas ir „Swedbank“ suteikė 26 mln.

Pramonė
2022.08.02
„Rokiškio pieno gamybos“ Ukmergės filiale apie atleidimą įspėta 110 darbuotojų

Vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo bendrovių „Rokiškio sūris“ valdoma įmonė „Rokiškio pieno gamyba“...

Pramonė
2022.08.01
Iš Odesos išplaukė pirmas laivas su Ukrainos eksportuojamais kukurūzais 6

Turkijos gynybos ministerija pranešė, kad pirmadienį iš Ukrainos pietinio uosto išplaukė pirmasis laivas,...

Verslo aplinka
2022.08.01
Sugriuvo dalis Beiruto uosto grūdų talpyklos

Dalis didžiulės Beiruto uosto grūdų talpyklos, smarkiai nukentėjusios per 2020 metais driokstelėjusį...

Pramonė
2022.07.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku