Nė vienas užsienietis Lietuvos žemės nenupirko

Palyginus su balandžiu, gegužę parduotų žemės ūkio paskirties sklypų skaičius, negalutiniais duomenimis, smuko 63,5%, palyginti su pernai metų geguže – 61,2%.„Prekybos žemės ūkio paskirties sklypais suvaržymai šiemet jau kelis kartus smogė dirbamos žemės segmentui, kuriam paprastai tenka nuo pusės iki dviejų trečdalių visų žemės sandorių“, – rašoma RC pranešime.Saugikliai, Seimo patvirtinti siekiant apginti Lietuvos žemės ūkio rinką nuo užsieniečių antplūdžio, lėmė, kad šių metų sausį, vasarį bei gegužę užfiksuotos prekybos žemės ūkio paskirties žeme apimtys buvo mažiausios per pastaruosius tris metus. Kita vertus, rekordiškai daug žemės perleista balandį, bendrovėms suskubus atlikti sandorius dar prieš ribojimus.Kadangi tam tikri žemės ūkio paskirties žemės ribojimai įtvirtinti dar nuo sausio 1 d., aktyvumas buvo šoktelėjęs ir prėjusių metų gruodžio mėnesį.„Kitos paskirties žeme prekiaujama taip pat aktyviai, kaip anksčiau“, – pastebi RC.

Nė vienas

Aidas Petrošius, RC atstovas spaudai, VŽ sakė, kad nė vienas užsienyje registruotas fizinis ar juridinis asmuo žemės ūkio paskirties žemės Lietuvoje per geguzę, kai teoriškai jau galėjo tai daryti, neįsigijo. Duomenys dar bus tikslinami, tačiau pokyčių nesitikima.Ponas Petrošius taip pat teigia, kad apie 1.171 žemės ūkio sklypų, kurių bendras plotas 874,3 ha, jau iki šiol priklausė užsienio valstybių piliečiams, tačiau tai daugiausia – buvusių Lietuvos piliečių ar jų paveldėtojų žemė.

Seimas balandžio gale, likus vos kelioms dienoms iki žemės rinkos liberalizavimo, priėmė naują Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą, nustatantį leidimą Europos Sąjungos šalių piliečiams įsigyti dirbamos žemės sklypus Lietuvoje, bet kartu patvirtinantį saugiklius ir apribojimus įsigyjant tokius sklypus.Naujomis nuostatomis nustatyti patirties ir kvalifikacijos reikalavimai norintiems įsigyti dirbamos žemės. Fiziniams ir juridiniams asmenims būtina 3 metų žemės ūkio veiklos patirtis, įmonių metinės įplaukos iš žemės ūkio veiklos turi sudaryti daugiau kaip 50% pajamų, be to, jos turėtų įrodyti ekonominį gyvybingumą Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Įstatyme nustatyta, kad žemę perkantys fiziniai ir juridiniai asmenys turi įsipareigoti įsigytoje žemėje 5 metus vykdyti žemės ūkio veiklą, kurios minimalias apimtis nustato Žemės ūkio ministerija.