Pardavėjas tampa labiau neteisus

„El. versle maržos labai mažos, tad papildomos sąnaudos neišvengiamai guls ant pirkėjų pečių. Įmonės savo nuostolius bandys kompensuoti, įskaičiuos juos į kainą, labiau spaus tiekėjus“, – galimą griežtesnės vartotojų teisių apsaugos įtaką verslui numato Vytautas Vorobjovas, Lietuvos elektroninės komercijos asociacijos vadovas.Nauji Civilinio kodekso ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimai, kuriais į teisę perkeliamos ES vartotojų teisių direktyvos normos, Lietuvoje įsigaliojo birželio 13 d.VŽ dar vasarį rašė („Interneto parduotuvių laukia nauji iššūkiai“), kad tarp svarbiausių naujovių – nuo 7 iki 14 dienų pailgintas sutarties atsisakymo perkant internetu terminas, taip pat įpareigojimas el. parduotuvei už grąžintas prekes pirkėjui kompensuoti ne tik prekės kainą, bet ir visas jos siuntimo išlaidas.El. verslui teks keisti ir prekių užsakymo formas, nes jose privaloma aiškiau nei iki šiol informuoti apie visus prekės kainos dedamuosius elementus, įskaitant mokesčius ir papildomus mokėjimus.Pasak p. Vorobjovo, iki šiol prekių grąžinimas nebuvo taip griežtai reglamentuotas, tad vienos el. parduotuvės pirkėjui grąžindavo visas išlaidas, susijusias su grąžinta preke, kitos kompensuodavo tik prekės kainą.„Viena, kai siunti klientui į voką telpančius papuošalus, visai kas kita, kai parduodi baldus ar kitas 20 kg ir didesnes prekes. Jų siuntimo pirmyn ir atgal sąnaudos dažnu atveju suvalgys didžiąją dalį pardavėjo maržos “, – skaičiuoja p. Vorobjovas.Tai, pasak jo, ypač pajus smulkiosios el. parduotuvės, kurioms kiekvienas prekių grąžinimas jau dabar yra skausmingas.

Vartotojo naudai

Asociacijos vadovas taip pat pastebi, kad papildomos vartotojų teisės suteikia nemažai erdvės piktnaudžiauti, kai grąžinamos panaudotos prekės. Su tokiais atvejais dabar susiduria drabužių, IT prietaisų ir kt. pardavėjai.„Mes asociacijoje pasisakome už etišką verslą, gerą praktiką ir už vartotojų teises. Bet labai norėtųsi ir institucijų lankstumo, nes grąžinant prekes būna ir vartotojų piktnaudžiavimo atvejų“, – sako jis. Pašnekovai pastebi, kad el. prekyba apskritai kur kas griežčiau kontroliuojama už tradicinę, be to, visos iki šiol jau sukurtos taisyklės gina tik vartotojus.„El. prekyba iš visų prekybos rūšių mažiausiai saugoma įstatymų. Pardavėjas visais atvejais yra kaltas ir privalo prisiimti atsakomybę. Šie ES reglamentai naudingi būtent vartotojui“, – pabrėžia Jurgita Videikaitė, „Stilago“ Baltijos šalių vykdomoji direktorė.Vis dėlto galimą naujos tvarkos įtaką ji vertina kiek ramiau ir didelių pokyčių nenumato. Panašios taisyklės esą jau gana ilgai taikomos Estijoje, Latvijoje – čia senai numatyta, kad prekes grąžinti klientas gali per 14 dienų, tokius terminus bendrovė taikė ir Lietuvoje.„Vienintelis dalykas, ko mes Lietuvoje nedarėme, – jei prekė grąžinama tiesiog šiaip, be rimtos priežasties, negrąžindavome klientui siuntimo lėšų.Tai buvo įrašyta ir mūsų taisyklėse“, – sako p. Videikaitė. Bet tokių atvejų, jos teigimu, pasitaiko vos keli per mėnesį, taip pat, kaip ir pastebimo piktnaudžiavimo. Su nesąžiningais pirkėjais esą dažniau susiduria tradicinė prekyba.„El. prekyboje pinigų grąžinimas ilgiau užtrunka, manau, potencialiems piktnaudžiautojams tai ne taip patrauklu“, – svarsto p. Videikaitė.

Nepamiršti informuoti

Advokatė Giedrė Rimkūnaitė-Manke, advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuota partnerė, pastebi, kad teisė atsisakyti sutarties nėra taikoma visais atvejais. Naujame įstatyme išimčių sąrašas netgi išplečiamas, kartu išsprendžiami kai kurie šiuo metu esantys neaiškumai, o tai jau gera žinia verslininkams. „Tačiau tam tikrais atvejais, kad išimtis būtų taikoma, turi būti įvykdytos papildomos sąlygos. Tai ypač aktualu sutartims dėl programinės įrangos, elektroninių knygų, muzikos ir kito skaitmeninio turinio teikimo ar pardavimo internetu“, – paaiškina advokatė.Pagal naują tvarką grąžinti skaitmeninio produkto vartotojas negali, bet tik su sąlyga, kad dar prieš pirkdamas jis supranta neturintis tokios teisės ir sutinka su tuo (mygtuko paspaudimu ar pažymėdamas varnele).„El. parduotuvės valdytojas, neužtikrinęs tokio vartotojo sutikimo, negalės pasinaudoti išimtimi ir vartotojas turės teisę grąžinti įsigytą skaitmeninį turinį“, – sako advokatė. Dar vienas svarbus mygtukas (ar varnelė) turi užtikrinti, kad vartotojas žino, jog užsakydamas prekę jis turi prievolę už ją sumokėti. Prekybininkai taip pat privalės aiškiai ir suprantamai suteikti kiekvienam vartotojui informaciją apie jo teisę atsisakyti sutarties. Jei to nepadarys, vartotojui suteikiama teisė tokią sutartį nutraukti per kur kas ilgesnį laiką nei per 14 dienų – net per metus.„Tokie įstatyme numatyti padariniai turėtų paskatinti el. parduotuvių valdytojus į šį klausimą pažiūrėti rimtai“, – tikisi advokatė.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“