Kaunas nori būti ne tik Lietuvos širdimi, bet ir smegenimis

Publikuota: 2014-06-04
Atnaujinta 2015-06-01 13:13
„Verslo žinios“

Apie tai, kaip Kauno regionas turėtų vystyti ambicijas vadintis ne tik Lietuvos širdimi, bet ir smegenimis, bei galimybėmis į regioną pritraukti investicijų, diskutuojama Kauno regiono verslumo skatinimo renginyje, kuris trečiadienį vyksta Raudondvario pilyje.

„Kaunas yra pramonės miestas, mes turime gilias aukštojo mokslo tradicijas – aukštosios mokyklos dabar parengia daug rinkoje paklausių specialistų, per regiono centrą eina didžiosios tarptautinės magistralės, regione veikia dvi laisvosios ekonominės zonos, oro uostas, - teigia Vytautas Šileikis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų (KPPAR) generalinis direktorius. – Todėl dabar, artėjant naujam ES finansavimo periodui, turime įrodyti, jog galime tvirtai vadintis Lietuvos širdimi ir smegenimis“.

Yra daug išsilavinusios darbo jėgos, turinčios konkrečius gebėjimus

Socialinių mokslų daktarė Monika Petraitė įvardija Kauno regiono pranašumą – didelį čia gyvenančios išsilavinusios darbo jėgos skaičių, kai turimi konkretūs gebėjimai vystyti verslą.„Kaune ir nekilnojamojo turto kainos mažesnės nei sostinėje, todėl jaunam specialistui, gavusiam čia darbą, yra palanku įsikurti, - kalba mokslininkė. – Tiesa, tam, kad jaunam specialistui regionas galėtų pasiūlyti pageidaujamą svajonių darbą, dar reikia padirbėti, pritraukiant užsienio investicijas“.Anot p. Petraitės, Kauną jau dabar galima tituluoti Lietuvos smegenimis, nes čia veikiančios aukštosios mokyklos yra aukštai vertinamos tarptautiniuose universitetų reitinguose, parengia rinkai daug paklausių – informacinių technologijų, technologinių mokslų, sveikatos sistemos – specialistų.„Kaunas itin aktyviai šalyje juda startuolių steigimo srityje. Tokio verslo galimybės auginamos kartu su universitetų parama. Patys universitetai irgi mokosi „ateiti“ iki verslo: atidaromos naujos „Santakos“ mokslo slėnių laboratorijos, kur verslas gali vykdyti tyrimus“, - komentuoja socialinių mokslų daktarė p. Petraitė.

Pastebi beatodairiškos plėtros minusus

Baigiantis 2007-2013 m. ES finansavimo perspektyvai, Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pastebi ir beatodairiškos europinės paramos panaudojimo pasekmes, kurios gali turėti ir neigiamą įtaką.„Aš kalbu apie savivaldybių vykdomus projektus. Jie turi būti vykdomi kompleksiškai su verslo investiciniais projektais, - sako Kauno rajono meras. – Tai reiškia, kad tam tikroje teritorijoje statant naujus verslo objektus, kuriantis naujakuriams, savivaldybės turi suspėti pasirūpinti tinkama infrastruktūra, paslaugomis, kad gyventojams būtų prieinamos švietimo paslaugos, sutvarkyti keliai“.Ponas Makūnas pateikia Kauno oro uosto, Kauno laisvosios ekonominės zonos plėtros atvejus: „Šie objektai vykdo plėtrą, bet paklauskime vietinių gyventojų  ir dauguma pasakys, kad nėra patenkinti ja. Nes verslo plėtra turi būti derinama ir su teritorijos kompleksine plėtra. Ir verslas, ir savivaldybės turi derinti savo veiksmus, kad staiga išaugus vienam objektui, nenukentėtų vietos bendruomenė. Savivaldos ir verslo atstovams reikia galvoti, kaip investicijos paveiks gyventojus, todėl nepriimtini beatodairiški sprendimai, aktualūs tik vienai pusei“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

SVV įmonėms išdalins 1,8 mlrd. Lt

Savo ruožtu ūkio viceministras Marius Skarupskas renginyje dalyvaujančius apie 100 verslininkų, regiono merus, informuoja apie galimybes pasinaudoti naujojo 2014-2020 m. ES finansavimo periodo galimybėmis.Šiuo finansavimo periodu per Ūkio ministeriją skirstoma europinė parama šalies smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV) sieks apie 1,8 mlrd. Lt. Iš viso šiuo periodu ministerija išdalins apie 3,5 mlrd. Lt paramos.Daugiausia dėmesio ir europinės paramos naujuoju finansavimo periodu Ūkio ministerija žada skirti moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai ir inovacijoms (apie 1,1 mlrd. Lt), SVV (apie 1,84 mlrd. Lt), pramonės įmonių energetiniam efektyvumui didinti (86,9 mln. Lt), informacijai apie gamtos ir kultūros objektus skleisti (120 mln. Lt) ir žmogiškųjų išteklių kompetencijai (368 mln. Lt) didinti.

Paramos negauna, nes nežino arba bijo

Raudondvario pilyje Kauno rajone vykstančiame renginyje viceministras sulaukė nedidelių regiono įmonių vadovų priekaištų, jog jiems yra sudėtinga kreiptis dėl ES paramos, nes daugelyje projektų tenka didelė administracinė našta, verslininkai nežino, kur kreiptis dėl konsultacijų.„Kai norime pasinaudoti ES parama ir kreipiamės dėl patarimo, pagal kokią priemonę geriau kreiptis paramos, mums atsakoma – rašykite projektą, dalyvausite konkurse ir sužinosite, ar gavote paramą, - sako Giedrius Bučas, UAB „Interjero elementai“ direktorius. – Trūksta konsultacijų SVV įmonėms dėl paraiškų europinės paramos gavimui“.Anot ūkio viceministro, verslininkai turi prisiimti riziką ir teikti paraiškas, nes ES paramai gauti organizuojami šaukimai yra konkursiniai. „Dabar smulkus ir vidutinis verslas nežino arba bijo, dėl to negauna ES paramos. Tačiau reikia drąsos, smalsumo, įsigilinti į priemones – to už verslą mes nepadarysime. Verslas turi išgryninti, subrandinti idėją iki mes paskelbiame šaukimą ir tada teikt paraišką paramai“, - teigia p. Skarupskas.Viceministras sako, jog naujuoju laikotarpiu SVV įmonėms reikėtų aktyviau naudotis vadinamaisiais inočekiais (parama paslaugoms iš mokslo ir studijų institucijų įsigyti), vaučeriais (paslaugų paketais). Taip pat konsultacijų patariama kreiptis į KPPAR, Kauno verslininkų namus.Šiuo metu Kauno apskrityje ES lėšomis įgyvendinami 246 projektai, jiems skirta 496,12 mln. Lt parama. Kaune dabar vykdomi 87 mokslinių tyrimų projektai, kuriems skirta 74,7 mln. Lt. Čia mokslinius projektus vykdo ir savo veiklą plėtoja UAB „Wilibox“, UAB „Axis Technologies“, UAB „Aconitum“ ir kitos įmonės.Kauno apskrityje šiuo metu veikia daugiau kaip 13.000 arba penktadalis visų šalyje veikiančių įmonių. Lyginant su 2013 m. pradžios duomenimis, Kauno regione šįmet sausį buvo įkurtos 448 naujos įmonės.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku