Latviai ir estai laukia Lietuvos euro zonoje

Publikuota: 2014-06-03
Atnaujinta 2015-06-01 12:21
Iš kairės: Estijos centrinio banko pirmininkas Ardas Hanssonas, Lietuvos centrinio banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Latvijos centrinio banko vadovo pavaduotoja Zoja Razmusa.
svg svg
Iš kairės: Estijos centrinio banko pirmininkas Ardas Hanssonas, Lietuvos centrinio banko pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Latvijos centrinio banko vadovo pavaduotoja Zoja Razmusa. Nuotrauka: Juditos Grigelytės („Verslo žinios“)
 

Vilniuje susitikę Baltijos valstybių centrinių bankų vadovai pareiškė, kad Lietuvos prisijungimas prie euro zonos bus naudingas visam regionui.

Antradienį Lietuvos sostinėje surengtas trijų Baltijos valstybių centrinių bankų vadovų susitikimas. Jame daugiausiai kalbėta apie Lietuvos planus 2015 m. sausio 1 d. tapti euro zonos nare. Estija eurą įsivedė 2011 m., Latvija – šiemet.Trečiadienį tikimasi sulaukti teigiamos Europos Komisijos ir Europos centrinio banko išvados dėl Lietuvos noro tapti 19-ąja euro zonos nare.„Lietuvai įstojus į Europos pinigų sąjungą, visų trijų Baltijos valstybių regionas taptų dar glaudesnis ekonominiu ir politiniu atžvilgiais. Bendroji Europos valiuta vertinama kaip veiksnys, mažinantis šalies riziką, todėl kartu mes turėsime daugiau galimybių augti, padidės prekybos apimtys, o tai sudarys galimybių kilti regiono žmonių gyvenimo lygiui“, – sakė Vitas Vasiliauskas, Lietuvos banko valdybos pirmininkas.Jo vertinimu, Estija, Latvija ir Lietuva, harmoningai viena paskui kitą pereidamos prie euro, „įrodė, kad jos geba vykdyti atsakingą  finansų politiką, įveikti krizes ir užtikrinti tvarų augimą“.Eurą šių metų pradžioje įsivedusios Latvijos centrinio banko vadovo pavaduotoja Zoja Razmusa teigė, kad visų Baltijos valstybių dalyvavimas bendrosios valiutos zonoje bus labai naudingas jų ekonomikoms, be kita ko, į eksportą orientuotoms įmonėms, taip pat suteikdamas galimybę įsitraukti į ekonominę veiklą kaip regionui.„Regioninis požiūris taip pat padės mums kartu dirbti įgyvendinant mūsų bendrą supratimą apie tai, kokia turėtų būti ES ateityje. Praktiškai tai reiškia, kad panaikinama dar viena kliūtis žmonėms bendrauti keliaujant ar vystant verslą, ir šio veiksnio negalima neįvertinti: faktiškai Lietuva ir Latvija turi ilgiausią, beveik 600 km, pasienio ruožą,“ – sakė ji.Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius į susitikimą Vilniuje atvyks vėliau antradienį.Estijos, kuri pirmoji iš Baltijos šalių įsivedė eurą, centrinio banko pirmininkas Ardas Hanssonas, pabrėžė, jog Estijos trejų metų patirtis įstojus į euro zoną patvirtino mūsų tikėjimą, kad euro įvedimas buvo teisingas sprendimas, padėjęs mums pagilinti ekonominius ryšius su Europa: „Latvijai džiaugiantis pirmaisiais bendrosios valiutos privalumais, o Lietuvai tvirtai žengiant į narystę euro zonoje, mes ne tik išplečiame bendrosios valiutos zonos ribas, bet ir tvirtai užtikriname Baltijos šalių vietą Europoje bei viso regiono ekonomikos stiprėjimo perspektyvą.“Baltijos šalių centrinių bankų vadovai Vilniuje vykstančiame metiniame susitikime, be euro įvedimo, taip pat planuoja aptarti pasirengimą Bankų sąjungai ir ekonominius iššūkius, su kuriais gali būti susidurta artimiausioje ateityje.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku