„Orlen Lietuvos“ niekas negelbės, jei ji pati nenorės

Publikuota: 2014-06-29
Atnaujinta 2015-06-01 13:17
svg svg
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Finansinių sunkumų turinčios AB „Orlen Lietuva“ ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ nesutarimas įgauna naujų atspalvių – tarifų klausimą bendrovės aiškinsis teisme, areštuojamas turtas. Papildomu dirgikliu tampa neįvardijamo naujo Vyriausybės surasto naftos tiekėjo atsiradimas, su kuriuo naftos perdirbimo bendrovei susitarti siūlo ir geležinkelininkai. Tačiau primetamos nenaudingos partnerystės lenkų valdoma įmonė neskuba priimti.

Premjeras Algirdas Butkevičius interviu VŽ dar gegužės 15 d. pažėrė priekaištų Vyriausybės užtarimo derantis su „Lietuvos geležinkeliais“ (LG) ieškančiai „Orlen Lietuvai“ (OL), kad ši, išnaudojanti tik apie 60% gamybos pajėgumo, nesugeba susitarti su potencialiu partneriu, kuris apkrautų įmonę darbu. „Radome, kas nori į jų įmonę atvežti naftos, perdirbti jų gamykloje ir patys išsivežti naftos produktus. Įsivaizduojate, kiek tęsiasi OL derybos su tokiu potencialiu partneriu? Jau septynis ar aštuonis mėnesius!“ – priekaištavo premjeras.Dėl naujo naftos tiekėjo atėjimo susirūpino ir LG, išplatinę informaciją spaudai ir pažadėję, kad jei OL su nauju klientu pasirašytų sutartį ir ją įgyvendintų, LG sutiktų pasiūlyti didesnę pervežimo geležinkeliais tarifo nuolaidą, atsisakytų ieškinio teisme.

Kiekis nedomina

Tiesa, iki šiol apie naftos kiekį, kurį OL galėtų pateikti naujasis tiekėjas, nebuvo užsiminta, tačiau Albertas Šimėnas, LG generalinio direktoriaus pavaduotojas, VŽ teigė, kad kalbama apie 5 mln. t per metus. Tai – maždaug pusė OL perdirbimo pajėgumo. Ponas Šimėnas įsitikinęs, kad tai būtų naudinga ir LG, todėl ir kalba apie papildomas nuolaidas.„Jei tikrai būtų vežamas didelis kiekis, kuriam iš viso negalioja jokios nuolaidos, kurios sutartos su „Orlen “, mums tai komerciškai tikrai apsimoka. Nėra didelės matematikos, jei veža 5 mln. t. Gal dar derėsis dėl nuolaidų, bet tai darytų naujas klientas, kuris atsivežtų produktų ir juos išsivežtų“, – kalba p. Šimėnas. Pasiteiravus, kas tai per įmonė, kuri galėtų pateikti tokį kiekį naftos, p. Šimėnas sako nežinąs jos pavadinimo, bet nafta būtų iš Rytų.„Ne mes suradome, mes iš principo apie tą tiekėją nekalbame. Jei jie sugeba atrasti tokį klientą su tokiu variantu, mes sutinkame“, – kalba p. Šimėnas.Neoficialiomis VŽ žiniomis, OL bendradarbiauti siūlo Lietuvoje registruota įmonė. Tačiau tokie pasiūlymai nevirsta bendradarbiavimu.Ireneuszas Fąfara, OL generalinis direktorius, VŽ nurodo, kad teikti naftos perdirbimo paslaugas trečiosioms šalims Mažeikių naftos produktų bendrovei jokia naujiena ir tokios galimybės jau buvo svarstomos keletą kartų.„Dabar analizuojami įvairūs variantai, tačiau iki šiol nebuvo pateiktas nė vienas pasiūlymas, kuris tenkintų OL ekonomiškai arba pagal kriterijus, kuriuos turi atitikti potencialus klientas“, – teigia jis.Anot VŽ konsultavusių specialistų, į Mažeikius neretai atvyksta potencialių partnerių, o priežasčių, kodėl nepavyksta susitarti, gali būti daug. Viena vertus, naftos prekybos rinkoje veikia nemažai subjektų, kurie neturi patirties, nėra patikimi, negali užtikrinti įsipareigojimų vykdymo, galima įsivelti ir į nelegalios naftos rinkos, perdirbant, pavyzdžiui, su Iranu siejamą naftą, pinkles. Tikėtinas ir kitas scenarijus: jei mokestis už atliktą darbą ir tenkintų OL, pagamintą produkciją partneris gali norėti realizuoti tose rinkose, kuriose interesų turi OL ar jos pagrindinė įmonė koncernas „PKN Orlen“. Už perdirbimą gauta nauda gali virsti netektimi praradus dalį rinkos.

Skirtinga aritmetika

Birželį LG kreipėsi į teismą, nes, jų vertinimu, naftos perdirbėja įmonei skolinga 9 mln. Lt, kurie susikaupė nuo metų pradžios, kai Vyriausybės nutarimu padidėjo pavojingų krovinių infrastruktūros mokestis. Tačiau OL laikosi kardinaliai priešingos pozicijos.„Remiantis bendrovių pasirašytos sutarties nuostatomis ir atsižvelgiant į ES direktyvų nuostatas dėl rinkliavų už naudojimąsi viešąja geležinkelio infrastruktūra, pervežimo įkainiai Mažeikių produkcijai turėjo mažėti daugiau kaip 16% nuo 2013 m. lygio“, – skaičiuoja p. Fąfara.Jis teigia, kad, be kiekio nuolaidų, OL šiuo metu taikomi geležinkelio tarifai yra apie 150% didesni, palyginti su tranzito tarifais.„Be to, kol bus atkurtas maršrutas Bugeniai–Rengė, bendrovė papildomai prašo sutartyje numatytą bazinį tarifą sumažinti apie 16%“, – nurodo jis.LG skaičiavimu, tarifas naftos perdirbėjai ne mažėja, o didėja. Ponas Šimėnas nurodo, kad Vyriausybė savo sprendimu pakeitė infrastruktūros skaičiavimo metodiką, o bendrovė vadovaujasi sutartimi.„Jie perskaitė, iš ko susideda infrastruktūros mokestis, už vienas dalis sutinka mokėti, o už kitas – ne. Ginčo neišspręsime nei jūs, nei kas kitas, tai gali pasakyti teismo institucijos. Todėl į jas kreipėmės, turime teisinį pagrindą“, – įsitikinęs p. Šimėnas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Planas B

Nors bendrovėms niekaip nepavyksta susitarti, p. Šimėnas nemano, kad dabartinė situacija be išeities. Pasiteiravus, kaip du partneriai, kurie vienas nuo kito priklausomi, toliau dirbs, p. Šimėnas sako didelės problemos nematantis.„Taip ir dirbsime. Mažeikiai dirbs, – sako p. Šimėnas. – Vyksta kova dėl rinkos, „PKN Orlen“ nenori užleisti, kad ateitų ir kitas užimtų.“Vis dėlto, VŽ žiniomis, LG viename iš susitikimų yra patys užsiminę, kad ruošiasi OL sustabdymo scenarijui ir turi veiksmų planą tokiam atvejui.Ponas Šimėnas akcentuoja, kad reikėtų kelti ne pervežimo geležinkeliais tarifų klausimą, o ieškoti kitų būdų, kaip gelbėti OL, – duoti daugiau darbo, išnaudoti jos pajėgumą, nes tarifų mažinimas duotų tik simbolinės naudos. Jis akcentuoja, kad bendrovė negali lengva ranka dalyti nuolaidų.„Jei taikysime pagal jų norus, Valstybės kontrolė pripažins, kad padarėme milžinišką žalą bendrovei. Patys vadovai turėsime atsakyti už sprendimus“, – mano p. Šimėnas.

Ties riba

Nors OL logistikos grandinėje figūruoja ne tik LG, kol kas visos kritikos strėlės dėl brangių paslaugų iš OL lekia į LG, o kita svarbi partnerė – AB „Klaipėdos nafta“ (KN) – spaudimo, bent jau viešo, išvengia. Kita vertus, KN, kaip ir visiems kitiems OL paslaugų ir prekių tiekėjams, buvo išsiųstas prašymas suteikti 15% nuolaidą ir 90 dienų mokėjimo atidėjimą.Rokas Masiulis, KN generalinis direktorius, sako, kad su OL atstovais neseniai vyko susitikimas, tačiau jame apie tarifų mažinimą nekalbėta.„Sutarėme, kad abiem pusėms reikia ieškoti veiklos organizavimo būdų, kurie duotų ekonominės naudos“, – sako p. Masiulis.Pasak jo, tai susiję su KN technologinėmis galimybėmis sumažinti OL sąnaudas.„Gal galėtume kaupti daugiau produktų ar juos apdoroti, įdėti priedų, bet kol kas jokių detalių nėra, tik sutarėme, kad abi pusės turi galvoti, kuo viena kitai gali padėti, dalytis, ieškoti optimalios bendros veiklos“, – sako p. Masiulis.Jis taip pat teigia, kad apie tarifų mažinimą net nekalbama, nes kai kurie OL produktai krovos bendrovei nuostolingi.„Jei vienus tarifus mažintume, kitus reikėtų didinti. Dabartinė OL veikla, sumažėjus kiekiui, mums yra ties pelningumo riba, – sako p. Masiulis. – Tokia veikla kelia klausimų ir mums.“Bendrovė jau skelbė, kad pastaruoju metu sumažėjo jos darbų apimtis, ir nurodė, kad tai lemia būtent OL veikla.O tai veikia ne tik pajamas.„Dėl sumažėjusios OL produktų krovos naftos terminale darbuotojų skaičių sumažinome 30 žmonių. Norėdami išlaikyti įmonės pelningumą turėjome reaguoti į besikeičiančią aplinką“, – sako p. Masiulis. Tiesa, ne visi darbuotojai paliko įmonę – dalis dirbs suskystintų gamtinių dujų terminale.

Pamirštas vamzdis

Ponas Masiulis svarsto, kad, norėdami pagerinti įmonės padėtį, OL akcininkai turėtų papildomai investuoti.„Yra keli variantai. Arba OL investuoja į įrangą, pasiekia europinį lygį ir konkuruoja kainomis, arba atsikuria pasaulio rinka, jei, pavyzdžiui, būtų nustatytas embargas Rusijos produkcijai“, – mano p. Masiulis.Kita vertus, p. Masiulis pastebi, kad pastaruoju metu nurimo OL iniciatyvos tiesti produktotiekį iš Mažeikių į Klaipėdą, nors šis projektas, kaip deklaravo pati OL, turėtų gerokai sumažinti transportavimo išlaidas, juolab kad ir Vyriausybė jo laukia.„Mes skatintume OL paskubėti su šio vamzdyno projektu, bet kol kas nematome jų ryžto. Jei jie iš tiesų nori gelbėti gamyklą, neaišku, kodėl produktotiekio projektas stabdomas“, – sako p. Masiulis. VŽ gegužės pradžioje rašė, kad OL pateikė pasiūlymą Vyriausybei perimti visą produktotiekio projektą arba bent dalį jo.Anksčiau pati įmonė ketino imtis įgyvendinti apie 150 mln. EUR kainuosiantį projektą, tačiau pablogėjus įmonės finansinei būklei statybos jai būtų per sunki našta.Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Kodėl šparagai naudingesnis verslas negu auginti braškes Premium

Smidrų, dažniau vadinamų šparagais, augintojų skaičius kasmet auga. Darbo su šia daržove į valias, tačiau...

Gazelė
05:45
Vakarai ieško kelių, kaip iš Ukrainos išvežti pasaulio rinkai skirtus grūdus Premium

Rusijos agresija prieš Ukrainą kartu su sausromis ir vis dar nepasibaigusia koronaviruso pandemija kelia...

Personalizuotos ūkininkavimo technologijos – ateitis, kuri prasideda šiandien Verslo tribūna

Šiandien mes stovime ant slenksčio, kai atsiranda inovatyvios biotechnologijos ir tuo pačiu alternatyvos iki...

Estų bendrovė augina kriptovištas. Įmonės savininkas vadiną ją „kolūkiu 2.0“ Premium 3

Prieš trejus metus Tanelis Tangas Saremos saloje įkūrė bendrovę „Saaremaa Mahemunad“ (liet. – Saremos...

Finansai
2022.05.19
D. Maikštėnas: Vilniaus jėgainės biokuro projektas brangsta 10% 6

„Ignitis grupės“ statomos Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas energijos gamybą pradės kitų...

Pramonė
2022.05.19
Keturios ES šalys iki 2050 m. planuoja 10 kartų padidinti vėjo energijos gamybos pajėgumus Šiaurės jūroje

Keturios Europos Sąjungos (ES) valstybės narės – Vokietija, Danija, Nyderlandai ir Belgija – trečiadienį...

Pramonė
2022.05.19
Indonezija atšaukia palmių aliejaus eksporto draudimą

Nuo gegužės 23 d. Indonezija panaikins draudimą eksportuoti iš šalies palmių aliejų, praneša „Bloomberg“,...

Pramonė
2022.05.19
Rusija reikalauja, kad Ukraina susimokėtų už elektrą iš okupuotos Zaporižios AE 4

Rusija užsiminė siekianti atkirsti Ukrainą nuo didžiausios Europoje atominės elektrinės, jei Kyjivas nemokės...

Pramonė
2022.05.19
Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
M. Draghi vėlina Italijos nepriklausomybės nuo rusiškų dujų datą

Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi ketvirtadienį pareiškė, jog jo šalis gali tapti nepriklausoma nuo...

Pramonė
2022.05.19
Kremlius: maždaug pusė „Gazprom“ klientų atsidarė sąskaitas rubliais 2

Aleksandras Novakas, Rusijos vicepremjeras, ketvirtadienį pareiškė, kad maždaug pusė iš 54 bendrovių, su...

Rinkos
2022.05.19
„Samsono“ pelnas pernai mažėjo 3,6 karto

Kauno mėsos perdirbimo bendrovė „Samsonas“ praėjusiais metais uždirbo 275.900 grynojo pelno – 3,6 karto...

Pramonė
2022.05.19
Nuleido VVĮ naujus tikslus, o valdybose švilpauja vėjai Premium

Vyriausybė šią savaitę patvirtino siektinus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) finansinius tikslus 2022–2024 m.,...

Finansai
2022.05.19
Pagerėję „Ignitis grupės“ rezultatai leido dešimtadaliu didinti visų metų prognozę

AB „Ignitis grupė“ pirmąjį šių metų ketvirtį reikšmingai gerino savo veiklos rezultatus ir apie 10% padidino...

Rinkos
2022.05.19
„Achemos grupė“ pernai gavo 1,2 mlrd. Eur pajamų, uždirbo 100 mln. Eur pelno 1

Audituotais konsoliduotais duomenimis, koncerno „Achemos grupė“ valdoma įmonių grupė pernai gavo 1,2 mlrd.

Pramonė
2022.05.19
Rusiškos energijos nusikratymas – investicijomis į saulę, šilumos siurblius, energijos taupymą Premium

ES energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos užtikrinimui per ateinančius penkerius metus turės išleisti...

Rinkos
2022.05.19
Viena didžiausių dviračių kompanijų pasaulyje pradeda statybas Kėdainiuose

Vienos didžiausių pasaulyje dviračių bendrovių Lietuvoje įsteigta UAB „Pon.Bike Lithuania“ dviračių gamyklos...

Pramonė
2022.05.19
Žemės ūkio skaitmenizavimas: iššūkiai ar būtinybė? Verslo tribūna

Žemės ūkio skaitmenizavimo procesai tampa vis aktualesni. Kokias galimybes jie atveria? Kalbamės su Lietuvos...

Agroverslas 2023
2022.05.19
Anykščiuose planuojamas vienas galingiausių šalies vėjo parkų Premium 25

Anykščių rajone norima statyti vieną didžiausių šalyje vėjo jėgainių – instaliuota galia sieks iki 250 MW.

Pramonė
2022.05.19
Dekarbonizuojant Klaipėdos uostą vizijos neužtenka, reikia verslo iniciatyvų Premium 2

Reaguodamas į ES nustatytą žaliąjį kursą, Klaipėdos uostas pristatė žaliąją uosto koncepciją. Ekspertai sako,...

Logistika
2022.05.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku