Paaiškėjo pernai laimėję ir pralaimėję ūkio sektoriai

Pagal gautas pajamas suskaičiuotas bendrasis vidaus produktas (BVP) atskleidė, kaip iš tiesų pernai buvo pasidalytas ekonomikos pyragas.Preliminarūs Statistikos departamento (SD) pateikti įverčiai rodo, kad darbo užmokesčio pajamos, skaičiuojant to meto kainomis, pernai augo 6% – sparčiau nei BVP, taip pat labiau nei pelnas bei mišriosios pajamos (šis dydis augo 3%).Tai perša prielaidą, kad jau praėję metai buvo palankesni darbuotojams, o ne darbdaviams. Indrė Genytė-Pikčienė, DNB banko vyriausioji analitikė, teigia, kad iš šių skaičių daryti tokias išvadas dar anksti, o tokios tendencijos smarkiau pasireikš šiemet. Pasak jos, pernai ikimokestinis pelnas (be bankų, draudikų pelno ir fizinių asmenų verslo pajamų) augo 11%, o vidutinis darbo užmokestis stiebėsi mažiau – 5%. Gailutė Juškienė, Lietuvos statistikos departamento Nacionalinių sąskaitų skyriaus vedėja, teigia, kad, apskaičiuojant BVP pagal pajamas, įvertinamas ne tik darbo užmokesčio, bet ir darbuotojų skaičiaus kitimas. Pernai dirbančių nuo 1,161 mln. padaugėjo iki 1,185 mln., arba 2%.„Pelno ir mišriųjų pajamų rodiklis apima tik nefinansinių bendrovių išankstinius ketvirtinius vertinimus, galutinių duomenų dar nėra. Be to, jis neapima finansinių įmonių ir individualiųjų įmonių veiklos rezultatų. Rodiklio sudedamoji dalis „mišriosios pajamos“ sukuriamos namų ūkių, o reikšmingiausią dalį sudarančios ūkininkų mišriosios pajamos 2013 m., palyginti su 2012 m., netgi mažėjo dėl menkesnio derliaus“, – kodėl kartu su mišriosiomis pajamomis pelno augimas mažesnis, aiškina p. Juškienė.Beje, iš pagal gamybos šakas suskaičiuoto BVP matome, kad žemės ūkis buvo vienintelė šaka, kurios pridėtinė vertė pernai krito.

Atšoko nuo dugno

Sparčiausiai pernai augo statybų sektoriaus pridėtinė vertė. Skaičiuojant lyginamosiomis kainomis, augimas buvo du su puse karto spartesnis už viso ūkio BVP – 10,5%. Bendrą BVP rodiklį taip pat lenkė apdirbamoji pramonė, finansinė ir draudimo veikla.Ponia Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad finansų sektoriaus pokyčius lėmė ne proveržis, o ypač žema lyginamoji bazė, nes 2012 m. šios veiklos sukurta pridėtinė vertė smuko 2%. Kita vertus, bankams šie metai buvo palyginti neblogi – jų bendras pelnas buvo didesnis, o atidėjinių sumažėjo. Bankų pelnas 10% didėjo dėl gerėjančio paskolų portfelio, mažesnių atidėjinių ir didesnių komisinių. Draudikams praėję metai buvo dar geresni – ne gyvybės draudimo rinka augo gerokai sparčiau nei Lietuvos BVP. Augimą lėmė rinkos plėtra, protingiau prisiimama rizika ir gerokai mažesnis stichinių nelaimių skaičius. Gyvybės draudimui 2013-ieji buvo geriausi per pastaruosius 6 metus – gyventojai daugiau taupė, nes daugiau uždirbo, tai daryti juos skatino ir kalbos apie pensijų reformą, būtinybė apsispręsti dėl savo pensijos šaltinių. Rūta Medaiskytė, banko „Finasta“ vyriausioji ekonomistė, teigia, kad bankų kreditavimo veikla praėjusiais metais tebebuvo prislopusi, o mažos indėlių palūkanos galėjo kai kuriuos gyvybės investicinio draudimo produktus padaryti patrauklesnius gyventojams.Sparčiau nei viso ūkio didėjo prekybos ir transporto pridėtinė vertė – kuri veikla iš šiųdviejų augo labiau, SD suskaičiuos rudenį. Ponia Genytė-Pikčienė pabrėžia, kad pernai Lietuvoje vis labiau prie ūkio augimo prisidėjo nuo vidaus paklausos priklausomi sektoriai, tarp jų ir mažmeninė prekyba. „Šiemet ši tendencija dar ryškesnė, pavyzdžiui, šių metų sausį–balandį mažmeninės prekybos apyvartos lyginamosiomis kainomis metinis augimas sudarė 6,3%, o pernai tesiekė 3,2%“, – teigia p. Genytė-Pikčienė. Transporto ir logistikos bendrovių pajamos pernai augo sparčiau nei prekybos – 7,4%, tačiau šių metų pirmąjį ketvirtį sezoninis nuosmukis buvo stipresnis nei pernai. Augimas tęsiasi, tačiau šiemet jis perpus lėtesnis.

Viešasis sektorius vegetuoja

Tarp sričių, kurios augo lėčiau nei BVP, dominuoja viešasis sektorius – jis pernai plėtėsi 1,5%. „Pastaraisiais metais vis dar kruopščiai vykdoma nuosaikaus išlaidų planavimo politika, o pernai ji buvo būtina vien dėl intencijų įsivesti eurą. Ji paliečia visus šios ekonominės veiklos sektorius. Be to, tokie sektoriai kaip sveikatos apsaugos ir švietimo kenčia dėl gyventojų skaičiaus, moksleivių ir studentų mažėjimo “, – teigia p. Genytė-Pikčienė.Tarp autsaiderių pernai buvo ir nekilnojamojo turto operacijos. DNB analitikė teigia, kad nekilnojamojo turto operacijų rodikliai į statybų bumą sureaguoja vėluodami. Pernai išaugusi statybų darbų apimtis nekilnojamojo turto rinką pasiekė preliminarių sutarčių forma, o notaro patvirtintos sutartys pasirašomos tik statybos darbams pasibaigus.„Kad aktyvesnę šios ekonominės veiklos raidą stebėsime šiemet, leidžia tikėtis pirmojo ketvirčio paslaugų statistika, – paskelbti duomenys rodo, kad pajamos iš nekilnojamojo turto operacijų išaugo 8%, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai“, – teigia p. Genytė-Pikčienė.Ponia Medaiskytė atkreipia dėmesį, kad labai didelę nekilnojamojo turto operacijų dalį sudaro nuoma, įskaitant ir nuomą, kurią potencialiai galėtume gauti kaip alternatyvą, jei nuomotume nuosavą būstą (taip vadinama sąlyginė nuoma), taip pat čia įeina prekybos ploto nuoma turgavietėse ir pan., todėl ši masyvi dalis nusveria palyginti nedidelę nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo bei nekilnojamojo turto agentūrų pridėtinės vertės dalį. Informacijos ir ryšių bendrovių pridėtinė vertė lėčiau augo dėl telekomunikacijų bendrovių kainų karų ir stagnuojančios reklamos rinkos.Kaip minėjome, vienintelė sritis, kuri pernai smuko, buvo žemės ūkis, o priežastis – mažesnis nei 2012 m. derlius.

Pirko įrenginių

Pagal išlaidas apskaičiuotas BVP rodo, kad pernai sparčiai daugėjo investicijų. Ypač į kultivuojamuosius išteklius, kuriems priskiriamos investicijos į žemę, gyvulius ir pan. Pernai, prieš įsigaliojant naujam ekologiniam standartui „Euro 6“, transporto bendrovės skubėjo įsigyti vilkikų keleriems metams į priekį, todėl daugėjo investicijų į transportą.„Pagal investicijų į mašinas, įrenginius ir transporto priemones santykį su BVP Lietuvai tik pernai pavyko pralenkti ES vidurkį. Iki šiol mūsų šalis buvo ES valstybių rikiuotės gale – mūsų pastangos padidinti gamybos konkurencingumą ir prisivyti lyderes buvo itin menkos. Tikimės, kad šiemet šių produktyviųjų investicijų lygis tik augs“, – teigia p. Genytė-Pikčienė. Investicijų į pastatus irgi daugėjo, tačiau kiek mažiau, – jas galima sieti su statybų pakilimu, kurį rodo gamybos metodu apskaičiuotas BVP. O prekių atsargos (jos irgi priskiriamos prie investicijų) pernai gerokai aptirpo.„Atsargos – šoką absorbuojantis elementas, kai atsiranda neatitikimų tarp to, kas pagaminta, ir to, kas suvartota. Kažkuriuo laikotarpiu gamyba augo greičiau nei vartojimas, tad viskas nusėdo atsargose ir atvirkščiai“, – teigia p. Medaiskytė. Pernai bendrovės iššlavė sandėlius ir ėmėsi investicijų į įrenginius.Straipsnis publikuotas „Verslo žiniose“.