Rytų Europai reikia skydo, tik kitokio

Publikuota: 2014-06-23
Atnaujinta 2015-06-01 13:24
svg svg
Nuotrauka: „Pixabay“
„Verslo žinios“

Dilema: daugelis apžvalgininkų laukia griežtesnės Vokietijos pozicijos Europos rytų saugumo klausimu. Pastarosios politinė sistema nerodo vienybės, tačiau net jei ir rodytų, yra grėsmių, nuo kurių karinės pajėgos apginti negali.

Nuo to meto, kai teko su dėl Vakarų neveiklumo įpykusiais atvykėliais iš Maidano aikštės Kijeve bendrauti čia, Vilniuje, praėjo daug laiko, tačiau tada išreikštas pyktis vis dar turi beveik tokį pat pagrindą, kaip ir anksčiau. Vakarai, daugelio nuomone, reaguoja nepakankamai ryžtingai. Bėda ta, kad niekas tiksliai nežino, kaip reikėtų reaguoti tinkamai į naują keistą karą, kurį kariauja Rusija.

Kad Vakarai atrodytų stipresni

„Kuomet rusai žiūri į žemėlapį, štai ką jie mato: Baltijos valstybės yra NATO ir Ukraina lygiuojasi į Vakarus. Antivakarietiška Baltarusija yra pavojuje ir, jei Minskas atsiverstų, potencialūs Rusijos priešai būtų įsiskverbę beveik taip pat giliai link Rusijos, kaip naciai.“ – užbaigdamas seriją straipsnių iš Baltijos šalių, Centrinės ir Rytų Europos ir Turkijos bei Azarbaidžano, rašo George'as Friedmanas, „Stratfor“ įkūrėjas ir vadovas.Na, bent jau jis pats sako, kad buvo Baltijos šalyse. Buvo tame regione, kuris ribojasi su Rusija, pasak paties autoriaus. „Iškeliauju aplankyti eilės valstybių, kurios dabar yra fronto linijoje tarp Rusijos ir Europos pusiasalio: Lenkijos, Slovakijos, Vengrijos, Serbijos ir Azerbaidžano“.Pažiūrėkite į žemėlapį ir suprasite, kad šios šalys yra ne fronto linijoje tarp Europos pusiasalio ir Rusijos, bet buvo fronto linijoje tarp Europos pusiasalio ir Sovietų Sąjungos. Jei p. Friedmano pagarba Sovietų Sąjungai dar kelia abejonių, pamėginkite šitai.„Niekas nežino, kiek Sovietų Sąjungos piliečių žuvo tame kare – galbūt 22 milijonai. Skaičius yra stulbinantis ir iliustruoja tiek Rusijos nekompetenciją, tiek didybę, kuri vedė sovietus kare. Bet koks kalbėjimas apie Rusiją minint viena, bet ne kita, yra ydingas,“ – rašė jis, pridėdamas susižavėjimo kupinų žodžių trečiajam Azerbaidžano prezidentui, autokratui Heidarui Alijevui.Tokia pirminė pozicija Rusijos atžvilgiu gali būti istoriškai klaidinga ir žeidžianti visas Sovietų Sąjungos okupuotas tautas, tačiau ji yra padiktuota geopolitikos, kaip ir visa Stratfor analizė. Nėra visai aišku, ar tokį geopolitinį supratimą autoriui įdiegė Šaltasis karas, ar užsieniui pažįstamu ir maloniu isterišku „Fox News“ formatu skleidžiama „Russia Today“ propaganda. Tačiau toks požiūris sutampa su Kremliaus požiūriu, kuriuo vadovaujantis Rusija turi išskirtinę teisę kištis į savo kaimynių vidaus reikalus bet kokiais būdais. Ponas Friedmanas nėra toks vienintelis.„Ne kas kitas, o buvęs Vokietijos kancleris Helmudtas Shmidtas Putino veiksmus yra apibūdinęs kaip „visiškai suprantamus.“ Vokiečiai turėtų prisiminti istoriją, prieš smerkdami Kremlių, sakė jis, tuo pačiu menkindamas Ukrainos valstybingumą ir remdamas tuščią Rusijos istorinę pretenziją į Krymą.“ – „European Voice“ rašė Edvardas Lucas'as, „The Economist“ tarptautinių naujienų skyriaus redaktorius ir knygos „Naujasis Šaltasis karas“ autorius.„Išsiųsdama karius į Ukrainą Rusija pažeidė tarptautinę teisę, pažeidė daugybę sutarčių ir įsipareigojimų ir parengė dirvą karui Europoje. Ji neturi jokio casus belli, išskyrus ekscentrišką kaimynės vidaus politikos supratimą. Kremliaus karo kurstymas yra pavojingas ir reikalauja, kad Europos Sąjunga reaguotų,“ – naujienų portalui „The New Republic“ rašė Timothy Snyderis, JAV Užsienio reikalų tarybos narys, istorikas, Vidurio ir Rytų Europos istorijos specialistas.Kad ir kaip skirtingai ar klaidingai ekspertai ir analitikai matytų Rusijos santykį su Europa, jie visi sutinka dėl kelių dalykų. Pirma, Rytinė NATO siena, ypač Baltijos šalys, yra labai sudėtingos apginti kariniu požiūriu. Baltijos šalys yra per mažos, kad apsigintų pačios, todėl kliaujasi NATO garantijomis. Jų kaimynės Suomija ir Švedija nėra NATO narės, o ir NATO narės ima išleisti vis mažiau pinigų savo biudžetui. O mes net neminime logistinių problemų, tai yra, klausimo, kaip laiku karo atveju mobilizuoti ir perkelti pajėgas į mažas Baltijos šalis.Niekas neabejoja taip pat, kad Vokietija yra svarbiausias Europą prieš (arba už) Rusiją unifikuojantis žaidėjas. Ji reikalinga kaip viena iš NATO aljanso atramų ir kaip svarbiausia Europos vienytoja. Tačiau vienai Angelai Merkel tai daryti nėra taip paprasta.„Angelos Merkel asmeninė nepakanta Vladimirui Putinui jau seniai yra didelė paguoda tiems, kuriems grąsina Rusija. Tačiau tų sostinių politikams nemaloniai aiškėja, kad p. Merkel asmeninis požiūris nėra visos Vokietijos“ – rašo p. Lucas'as.„Partijų vertybių, interesų ir įsipareigojimų skirtumai tampa receptu konflikto tarp Kanceliarijos ir Užsienio reikalų ministerijos. Daug Socialdemokratų vis dar mano, kad... Vokietija turi pareigą palaikyti ypatingus santykius su Rusija dėl Adolfo Hitlerio brutalaus karo, vykdyto prieš šią šalį“, – „The New York Times“ rašė Judy Dempsey, vyriausioji „Strategic Europe“ redaktorė.Kad ir ką Vakarai turi daryti, Vokietija negali likti nuošalyje. Ji yra reikalinga ir suvienyti opoziciją Rusijai Europoje, ir, jei prireiks, nedvejoti įgyvendinant NATO sutarties 5 straipsnį. Ukrainos įvykiai, kita vertus, parodė, kad atpažinti situaciją, kuomet minėtasis straipsnis ims galioti, gali nebūti taip paprasta, kaip atrodo.

Naujo tipo karas

Šių metų balandžio mėnesį, duodamas interviu vokiečių naujienų portalui DW.DE, Arsenijus Jaceniukas, Ukrainos ministras pirmininkas, apkaltino Rusiją kariaujant „naujo tipo karą“.„Ar matėte žalius žmones su uniformomis be skiriamųjų ženklų? – kalbėjo jis, – Rusija visuomet neigė, kad tai Rusijos karinės pajėgos. Tačiau prieš tris dienas prezidentas Putinas patvirtino, kad tai yra Rusijos kariai. Tad kalbu apie naujo tipo karą, kurį Rusija jau pradėjo“.Naujojo tipo karas, apie kurį eina kalba yra kelių asimetrinių priemonių kombinacija. Pirma, tai yra informacinis, propagandinis karas, kurio pabūklai pastaruoju metu trata taip, kad net visko matę apžvalgininkai yra apstulbę. Patys karo veiksmai yra vykdomi ne organizuotų karinių pajėgų. Na, bent jau ne taip organizuotų pajėgų.„Šiame kare dalyvauja ne kariai, o vietiniai banditai ir savanoriai, kai kurie susiję su buvusiuoju prezidentu Viktoru Janukovyčiumi, kiti su nusikaltėlių grupuotėmis, o dar kiti klaidingai mano kovojantys už kažkokią nekenksmingą autonomijos formą.“ – „Slate“ rašo Anne Applebaum. – Jiems vadovauja ne uniformuoti karininkai, o vyrai iš Rusijos karinių pajėgų žvalgybos ir specialiųjų pajėgų, dėvintys uniformas be skiriamųjų ženklų, kiti – bendraujantys su „aktyvistais“ telefonu.Dauguma šių taktikų yra pažįstamos, nors jų nematėme jau ilgą laiką. 1945 m. sovietų slaptoji policija, gavusi nurodymą paversti atskiras Rytų Europos tautas komunistinėmis marionetinėmis valstybėmis, taip pat pradėjo organizuoti vietinius banditus ir savanorius – nusikaltėlius, karo sužalotus sociopatus, kaip ir žmones, kurie naiviai tikėjo kovojantys už gerybinį socializmą – į sukarintas ir slaptas policijos pajėgas, tokias pat, kokios šiandien veikia Rytų Ukrainoje.“Tai gresia ne tik Ukrainai. Ponas Friedmanas teigia lakoniškai, nesileisdamas į detales: „Baltijos šalių stabilumas yra didžiausia baimė regione ir grėsmė jose yra ne Rusijos invazija, bet Rusijos ardomoji veikla – o šios grėsmės šarvuočių divizijomis neišspręsi.“„Estijos saugmo policijos ataskaitoje pažymima, kaip skirtingos Kremliaus remiamos organizacijos bando sukelti neramumus tarp rusų kilmės estų – tame tarpe, organizuodami militarizuotas vasaros stovyklas, viena kurių buvo finansuota GRU (Rusijos karinės žvalgybos) ir kurioje buvo mokoma visko nuo propagandos įgūdžių iki karo lauko medicinos. Panašios pastangos dedamos ir Latvijoje“ – praneša p. Lucasas.Karas iš vidaus ar bent jau apsimetant, kad karas vyksta iš vidaus išties yra tokia grėsmė, kurios „šarvuotomis divizijomis neišspręsi“. Ukraina, tiesa, ją sprendžia būtent šarvuotomis divizijomis, tačiau niekas nenorėtų tokio scenarijaus vystymosi savo mieste. Vakarai turi būti vieningi, pažindami Rusijos grėsmę ir padėdami vieni kitiems su ja kovoti. Tam reikalinga su savimi nekonfliktuojanti Vokietija.Tačiau užduotis sugalvoti, ką konkrečiai susivienijusi Europa turėtų daryti, krenta ant labiausiai pažeidžiamų šalių pečių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku