Vienintelė įtariamoji BNS byloje – Ulbinaitė

Tirdami bylą dėl valstybės paslapties atskleidimo prokurorai sekė 22 asmenų telefonų pokalbius ir naujienų agentūros BNS patalpose kratos metu rado daugiau slaptų dokumentų. Apie tai pirmadienį pranešė Gintas Ivanauskas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras.

Galės bandyti apklausti prezidentę

Dėl slaptos pažymos perdavimo naujienų agentūrai įtariama Daiva Ulbinatė, vyriausioji prezidentės patarėja, teigė p. Ivanauskas. Ji yra vienintelė įtariamoji byloje ir pareiškimas apie tai jai įteiktas dar pernai.„Nustačius asmenis, galimai susijusius su įslaptintos informacijos paviešinimu, po trijų su puse savaičių nuo tyrimo pradžios, 2013 m. lapkričio 25 d., vienam asmeniui buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl valstybės paslapties atskleidimo bei piktnaudžiavimo“, – teigiama šiandien išplatintame prokuratūros pranešime.Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie ikiteisminio tyrimo eigą p. Ivanauskas patvirtino, kad buvo siekiama jo metu apklausti ir pačią prezidentę Dalią Grybauskaitę, „siekiant gauti išsamesnės informacijos apie tam tikras aplinkybes, kurios galėtų būti svarbios tiriant šią bylą“. Tačiau abu kartus, kai prokurorai kreipėsi į prezidentę dėl apklausos, buvo gauti neigiami atsakymai.Todėl esą nenustatyta, kad valstybės vadovė galėjo inicijuoti ar žinoti apie valstybės paslapties atskleidimą.Kita vertus, teismas, nagrinėdamas šią bylą, irgi gali kreiptis dėl prezidentės apklausos.

Nesvarstė, kokia gresia bausmė

Paklaustas, kokia bausmė gresia p. Ulbinaitei, prokuroras atsakė: „Gal per anksti kalbėti apie bausmes. Turime įtarimą, kad prezidentės atstovė spaudai ir vyriausioji patarėja galėjo perduoti šią valstybės paslaptį sudarančią informaciją, o teismas nuspręs, kokia bausmę jai skirti.“Ponas Ivanauskas informavo, kad tiriant bylą buvo klausomasi 22 asmenų, galimai susijusių su slaptos informacijos perdavimu, telefoninių pokalbių. Be to, atliekant kratą BNS patalpose buvo rasta ir daugiau dokumentų su tam tikromis slaptumo žymėmis.„Tačiau atsisakėme pradėti tyrimą dėl disponavimo tokio pobūdžio informacija, nes tai buvo tarnybinės paslapties lygio informacija, be to, pasibaigęs įslaptinimo terminas. Todėl tik informavome atitinkamas žinybas, tarp jų ir Valstybės saugumo departamentą (VSD), apie tai, kad rasti tokie dokumentai. Tikimės, kad bus padarytos atitinkamos išvados“, – sakė jis.Prokuroras nekonkretizavo, kokia forma p. Ulbinaitė galėjo perduoti BNS atstovams slaptą informaciją, tik pasakė, kad „teismas padarys savo išvadą šiuo klausimu, nes duomenų pakanka“. Pati patarėja slaptą medžiagą gavo, pasak prokuratūros atstovo, „rašytine forma“.

Yra ir lengvinančių aplinkybių

Anot ikiteisminio tyrimo organizatorių, informacija apie Rusijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus „nebuvo paskelbta pilna apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją“. Tai, p. Ivanausko tvirtinimu, gali būti traktuojama kaip lengvinanti aplinkybė nagrinėjant bylą teisme ir skiriant bausmę kaltajai.Paklaustas apie žalą, padarytą valstybei, prokuroras paminėjo: „Turiu pastebėti, kad valstybės paslapties atskleidimas yra priskiriamas prie pavojingiausių valstybei, jos saugumui ir teritoriniam vientisumui nusikaltimų. Valstybės pareiga – neleisti, kad tokio pobūdžio nusikaltimai būtų daromi, kad būtų imtasi prevencinių veiksmų, siekiant išvengti tokių nusikaltimų. Šiuo atveju įtariama, kad ne tik buvo paviešinta slapta medžiaga, bet ir piktnaudžiaujama tarnyba.“Prokuroras tvirtino neabejojąs, kad VSD pagrįstai įslaptino informaciją, kuri buvo surašyta pažymoje. Tyrimo metu tikėtasi sulaukti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos išvados dėl šios informacijos įslaptinimo pagrįstumo, tačiau komisija atsisakė svarstyti tokį klausimą, tvirtindama, jog tai nėra jos kompetencijoje.„Todėl neturiu pagrindo kelti abejonių, kad paslapties turėtojas – VSD – pagrįstai šią informaciją įslaptino“, – sakė p. Ivanauskas, atsakydamas į VŽ klausimą.

Skandalas kilo pernai rudenį

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba pirmadienį pranešė baigę ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.Pernai spalio pabaigoje BNS paviešino VSD dokumentą, kuriame aprašomos Rusijos informacinio karo priemonės prieš Lietuvą. Po savaitės STT iš Seimo posėdžio išsivedė dvi BNS žurnalistes, pradėjo kratas jų namuose. Praėjusią savaitę paskelbta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi 17 žurnalistų pokalbių.Po savaitės STT iš Seimo posėdžio išsivedė dvi BNS žurnalistes, pradėjo kratas jų namuose. Praėjusią savaitę paskelbta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo klausomasi 17 žurnalistų pokalbių.Pasak prokuratūros, tyrimo eigoje, neskaitant kitų proceso veiksmų, iš viso buvo apklausti 36 asmenys, pateikta ir gauta 216 įvairių užklausimų bei atsakymų, atsakyta į 40 proceso dalyvių prašymų ir skundų.Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba šiandien baigė ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo ir valstybės paslapties atskleidimo. Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.