„Arimex“ importuotose sezamo sėklose – salmonelės

Publikuota: 2014-06-23
Atnaujinta 2015-06-01 13:15
Nuotrauka: Raul Vasquez („Bloomberg“)
 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba bendrovės „Arimex“ į Lietuvą iš Indijos importuotose sezamo sėklose rado patogeninių salmonelių, sukeliančių žarnyno infekcijas.

Tačiau į prekybos vietas nesaugios sėklos nebuvo išvežiotos, tad ant vartotojų stalo nepateko, teigiama tarnybos pranešime.Salmonelių sezamo sėklose rasta, kai Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vykdydama pasienio valstybinę maisto kontrolę, iš bendrovės „Arimex“ sandėlio atrinko 5 mėginius mikrobiologiniam ištyrimui. Jie paimti iš trečiųjų šalių importuotos 19 t sezamo sėklų siuntos. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos instituto specialistams atlikus tyrimus, paaiškėjo, kad viename mėginyje yra patogeninių salmonelių (Salmonella Mbandaka).Įmonei „Arimex“ nurodyta jas saugiai sunaikinti arba grąžinti tiekėjui.„Arimex“ direktoriaus Audriaus Janiūno komentaras

 
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) tyrimas yra standartinė procedūra – nuolat iš tiekėjų gautos produkcijos partijos yra tikrinamos. Tirti produktų mėginius Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui reguliariai atiduodame ir patys. Esame suinteresuoti prekiauti tik visus kokybės reikalavimus atitinkančia produkcija, tad produktus platiname tik gavę patvirtinimą, kad jie yra tinkami vartoti. Tai patvirtina ir 2013 m. įmonei suteiktas aukščiausio lygio sertifikatas, reiškiantis, kad „Arimex“ produkcija atitinka „BRC Food“ standarto reikalavimus, apimančius griežtą žaliavų įsigijimo kontrolę, gamybos procesą, produktų sandėliavimą. Taigi, užtikriname, kad vartotojus pasiekia tik kokybiški ir saugūs „Arimex“ produktai.
 
Kaip pažymi VMVT, šiuo atveju nekokybiška sezamų sėklų partija vartotojų nepasieks“.

Nesaugios pistacijos vartotojų taip pat nepasiekė

Vykdant importuojamų iš trečiųjų šalių maisto produktų kontrolę, taip pat nustatyta, kad bendrovė „Dipas“ iš Irano importavo beveik 5,5 t sūdytų pistacijų, kuriose kancerogeninių medžiagų aflatoksinų koncentracija didžiausius leistinus kiekius viršijo net keturis kartus.


Aflatoksiną gamina pelėsiai, kurie randami dirvoje, pūvančioje augmenijoje, šiene, pūvančiuose grūduose, riešutuose. Aflatoksinus, kurie nustatomi įvairiuose riešutuose bei kituose produktuose, išskiria mikroskopinis pelėsinis grybas Aspergillus flavus. Šie pelėsiai sparčiai dauginasi drėgnoje aplinkoje, kur pakankamai aukšta temperatūra, netinkama ventiliacija. Aflatoksinai kelia pavojų žmonių sveikatai, jie priskiriami prie stipriausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų.
 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku