Elektros kainą lemia politikų norai subsidijuoti

Publikuota: 2014-06-22
Atnaujinta 2015-06-01 12:11
svg svg
Nuotrauka: Juditos Grigelytės ("Verslo žinios")
 

Europos elektros energijos gamintojai suskaičiavo, kad sunaudojęs megavatvalandę elektros europietis vidutiniškai sumoka 66 EUR „politinių“ rinkliavų. Vidutinis lietuvis šiek tiek mažiau - 40 EUR.

Elektros sąskaitos neatspindi jos tikrosios kainos, nes politikų valia į ją įskaičiuojami mokesčiai ir rinkliavos už politinių strategijų įgyvendinimą sudaro vis didesnę dalį jos mažmeninės vertės, rodo „Eurelectric“ – Europos elektros energijos gamintojus vienijančios organizacijos – atliktas tyrimas. Be to, gamintojai ginčija oficialius „Eurostat“ duomenis ir tvirtina, kad „politinė“ vidutinės elektros kainos dedamoji kiekvienam ES namų ūkiui yra 18% didesnė, nei oficialiai skelbiama, ir siekia 66,4 EUR už megavatvalandę (56,2 EUR už 1 MWh – pagal „Eurostat“).„Eurelectric“ analitikai pabrėžia, kad išskirdami „politinę“ dedamąją jie neįskaičiuoja kitų dviejų elektros kainos dalių – perdavimo tinklais sąnaudų ir gamybos kainos. Nuo 2008 iki 2012 m. elektros gamybos Europoje kaina sumažėjo, perdavimo tinklais sąnaudos padidėjo nesmarkiai, o „politinė“ dedamoji – mokesčiai ir rinkliavos – išaugo nuo 51 EUR iki 66,4 EUR už kiekvieną MWh. Be mokesčių iš šios sumos, 25 EUR už 1 MWh kiekvienas europietis moka už paramą atsinaujinantiesiems ištekliams (62%), šilumos ir elektros kogeneraciją (7%). Dar trečdalis šios sumos oficialiai vadinama „kitomis išlaidomis“ – tai neskaidriausia elektros sąskaitos dalis.„Eurelectric“ ginčija ir ES statistikų apie elektros kainas Lietuvoje skelbiamą informaciją. „Eurostat“ nurodo veik dvigubai mažesnę, nei esą iš tikrųjų, „politinę“ dedamąją. „Eurelectric“ versija: iš 130 EUR, kuriuos kiekvienas šalies namų ūkis sumoka už elektros megavatvalandę, 50 EUR sudaro gamybos kaina, 40 EUR („Eurostat“ duomenimis – 56 EUR) – perdavimo tinklais sąnaudos ir 40 EUR („Eurostat“ – 22 EUR) – „politinė“ dedamoji.Problema, „Eurelectric“ analitikų požiūriu: nėra jokių bendrų taisyklių, kuriomis remiantis šalių vyriausybės turėtų pranešti, kokią dalį elektros kainos sudaro „politinė“ dedamoji, nes subsidijos įskaičiuojamos į bet kurį galutinės kainos komponentą.

Gamintojai ir vartotojai

„Esama padėtis Europos elektros sektoriuje apgailėtina“, – sako Jeanas Francois Cirrelis, prancūzų GDF SUEZ viceprezidentas ir dujų gamintojų organizacijos „Eurogas“ lyderis.Londone vykusioje metinėje Europos elektros gamintojų organizacijos „Eurelectric“ konferencijoje p. Cirrelis tvirtino: įgyvendinus net tris ES teisyno paketus energetikos sektoriuje, net pačiose liberaliausiose rinkose nepavyko sukurti būtino rinkos dalyvių tarpusavio pasitikėjimo.Namų ūkiai sunerimę dėl nuolat augančių elektros sąskaitų, o pramoniniai elektros vartotojai pripažįsta, kad pasaulinėse rinkose jiems vis sunkiau konkuruoti su bendrovėmis, veikiančiomis kituose pasaulio regionuose. „Blogas sektoriaus reguliavimas, menkas ES šalių ūkio augimas ir pigios akmens anglys iš JAV verčia stabdyti modernias Europos elektrines“, – sakė p. Cirrelis ir nurodė, kad problema ėmė grėsti ES energetiniam saugumui.Viena vertus, nieko nauja: stambiausi Europos elektros energijos gamintojai šias problemas stengiasi iškelti į politinį lygmenį jau keletą metų. Kai kada arogantiškai, sakydami, kad energetikos sektoriuje svarbesnių dalyvių už gamintojus nėra. Kartais – ultimatyviai, kaip pernai Briuselyje, kai didžiausių gamintojų dešimtukas paskelbė planus sustabdyti 50 gigavatų bendros galios dujomis kūrenamas elektrines, jei Europos institucijos neatkreips dėmesį į „E.On“, „Enel“, „Iberdrola“ ir kitų konkurencingumo problemas. Tačiau didelės sėkmės Briuselio koridoriuose bei ES šalių sostinėse taip ir nesulaukė. Šiemet elektros gamintojai, regis, rado stygą, kuria paskambinus galima tikėtis aukščiausiųjų asmenų dėmesio. „Eurelectric“ iniciatyva konsultacijų bendrovė „Accenture“ atliko studiją, kurioje mėgino atsakyti į klausimą „Kas didina sąskaitas namų ūkiams?“ o ne, kaip įprasta, „Kas kenkia elektros gamintojų interesams?“. „Vartotojai – mūsų verslo širdis“, – naują gamintojų taktiką apibrėžė Johannesas Teyssenas, „E.On“ ir „Eurelectric“ prezidentas. Beveik visose konferencijos diskusijose dalyvavo vartotojų organizacijų atstovų. Atrodo, kad parodomasis elektros gamintojų ir vartotojų aljansas pataikė į dešimtuką: pusdieniui į Londoną (nepaisydamas aktualios darbotvarkės Ukrainos ir Rusijos konflikto reikalu) atvyko net ES energetikos reikalų komisaras Guentheris Oettingeris. Jis daug kalbėjo apie ES energetinį saugumą, Rusiją, Ukrainą. Tačiau šypsodamasis dėkojo už išsamų tyrimą, kuris Europos Komisijai esą labai svarbus.

Reikia pinigų

„Iš tikrųjų mes parodėme, kokią didelę įtaką vartotojų sąskaitoms už elektrą turi politika ir mokesčiai“, – VŽ sakė Sanderas van Ginkelis, „Accenture“ vykdomasis direktorius. Jo požiūriu, tam tikrą elektros kainų chaosą Europoje kelia tai, kad „politinę“ elektros kainos dedamąją lemia ne tik ES energetikos strategijos bei klimato politika, bet ir vis labiau įsivyraujanti konkurencija dėl teisės sugalvoti naujų subsidijų ir paskirstyti jas nacionaliniu šalių narių lygiu.„Acenture“ siūlo Europai problemų sprendimo strategiją: optimizuoti atsinaujinančiųjų išteklių plėtrą, investuoti į rinkų integravimą, aktyviai valdyti paklausą ir didinti energijos vartojimo efektyvumą. Masalas: iki 2030 m. sutaupyti 27–81 mlrd. EUR visos ES mastu.Nacionalinių atsinaujinančiosios energijos tikslų ir paramos mechanizmų augimas skatino atsinaujinančiąją energiją, tačiau atsiliepė didesnėms vartotojų išlaidoms – šios viršijo jų galimybes. „Accenture“ požiūriu, politikų veiksmai nacionaliniu lygiu įgyvendinant strateginius tikslus iš dalies iškreipė signalus investicijoms. Analitikai siūlo telkti pastangas atkuriant ES taršos leidimų sistemos veiksmingumą, taip pat, jų nuomone, optimalią atsinaujinančiųjų išteklių plėtrą, kurią koordinuotų Briuselis, atsižvelgdamas į saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančiųjų išteklių tinkamumą atskiriems ES regionams. Nors ES pasiekė tam tikra pažangą kurdama bendrą prekybos energijos ištekliais rinką, valstybių sienos tebėra rimčiausia kliūtis optimaliai plėtoti perdavimo sistemas ir taupyti išteklius.Kad elektros perdavimo sistema ES šiandien veiktų efektyviau, reikia nutiesti apie 52.300 km naujų elektros perdavimo linijų. Rinkos dalyviai Lietuvoje vis dažniau užsimena, kad pirmasis žingsnis šia kryptimi galėtų būti trijų Baltijos šalių ir galbūt Suomijos integravimas į bendrą perdavimo sistemą, sukūrus bendrą reguliuotoją. Tačiau kartu prognozuojama, kad šią idėją įgyvendinti be ES direktyvų bus sudėtinga. Pernai VŽ ir advokatų kontoros „Tark Grunte Sutkienė“ surengtame Baltijos energetikos forume tik 24% renginio dalyvių pasisakė už glaudesnę Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių elektros perdavimo sistemų integraciją ir bendrų reguliuojančių institucijų kūrimą (53% manė, kad toks procesas būtų ankstyvas, likę siūlė laukti iniciatyvų iš Briuselio).ES elektros skirstymo tinklams trūksta išmaniųjų paklausos reguliavimo sistemų, o investicijų trūkumas, „Accenture“ požiūriu, siekia 400 mlrd. EUR. Europos Komisijos (EK) duomenimis, pasiūlos užtikrinimas didžiausios paklausos (piko) metu yra svarbiausias siekinys. EK požiūriu, paklausą piko metu galima sumažinti bent 10%.„Šis tyrimas rodo, kad, vykdant protingą politiką ir sutelkiant visų rinkos dalyvių, gamintojų ir vartotojų pastangas, vartotojų išlaidos gali sumažėti bent 100 EUR per metus“, – sakė Hansas ten Berge, „Eurelectric“ generalinis sekretorius.Straipsnis publikuotas dienraštyje "Verslo žinios".

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Automobilių pramonės mirtis Rusijoje ir stebuklingas „Volkswagen“ receptas Premium

Ekspertų teigimu, Rusijos automobilių pramonė, su kuria šalyje susiję virš 1 mln. darbo vietų, – miršta.

Pramonė
13:07
G. Nausėda viešėdamas JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti Lietuvoje 1

Filadelfijoje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda pakvietė JAV energetikos įmonę „Holtec“ investuoti...

Verslo aplinka
2022.07.02
„Snaigė“ kreipėsi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo 3

Rusijos grupės „Polair“ netiesiogiai valdomos vienintelės Baltijos šalyse šaldytuvų gamybos bendrovės...

Pramonė
2022.07.02
ESO: išmaniųjų skaitiklių projektas brangsta apie 10,5 mln. Eur 4

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) ir Prancūzijos bendrovės „Sagemcom Energy and Telecom“ pernai gegužę...

Pramonė
2022.07.01
Teismas nutarė nepriimti „Inter RAO Lietuvos“ skundo dėl sankcijų

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) penktadienį nutarė nepriimti Rusijos energetikos milžinės...

Pramonė
2022.07.01
M. Keizeris paskirtas naujuoju „Epso-G“ vadovu 12

Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „Epso-G“ valdyba naujuoju vadovu paskyrė Mindaugą Keizerį, kuris...

Vadyba
2022.07.01
Norvegijos BEWI perka Lietuvos termoizoliacinių medžiagų gamintoją „BalPol“ 2

Viena didžiausių pasaulyje pakavimo ir izoliacijos sprendimų kompanija BEWI perka 100% Lietuvos bendrovės...

Pramonė
2022.07.01
Maskvos karo kišenes pildo Kinijos ir Indijos tandemas Premium

Rusijai stringant sankcijų gniaužtuose, Kinija ir Indija pamažu tampa svarbiausiomis Maskvos finansuotojomis.

Verslo aplinka
2022.07.01
„Akmenės cemento“ 27,5 mln. Eur nuostoliai patirti dėl įsigytų ATL

Per 2021 m. cemento gamintoja AB „Akmenės cementas“ uždirbo 87,5 mln. EUR pajamų, metus baigė su 27,5 mln.

Pramonė
2022.07.01
V. Bumelio įmonės šuolis: dviem trečdaliais išaugę pardavimai ir grynasis pelnas Premium

Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, užsiimantis mokslinių tyrimų ir taikomosios plėtros...

Pramonė
2022.07.01
Rygos biurų pastate „Verde“ kursis „Enefit“

Investicijų bendrovės „Capitalica Asset Management“ fondas pranešė pasirašęs nuomos sutartį su Estijos...

Statyba ir NT
2022.07.01
JAV pirmąkart aplenkė Rusiją pagal dujų tiekimo Europai apimtis 2

Jungtinės Valstijos praėjusį mėnesį pirmą kartą istorijoje Europai tiekė daugiau dujų nei Rusija, paskelbė...

Pramonė
2022.07.01
Kontrolinį „Glassbee“ akcijų paketą įsigijo „Magnus Investments“

Alytuje veikianti aliuminio bei plastiko langų, durų, fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu užsiimanti...

Pramonė
2022.07.01
„Thermo Fisher“ projektuoja dar vieną gamybos pastatą 1

Medicinos ir mokslo įrangą gaminanti įmonė „Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėstis ir statyti...

Pramonė
2022.07.01
Didėja elektros ir gamtinių dujų kainos gyventojams

Nuo liepos 1-osios buitiniams vartotojams didėja elektros bei gamtinių dujų kainos. Siekdama sumažinti jų...

Pramonė
2022.07.01
Apeiti sankcijas: į gudrias schemas įpainiotos ir Baltijos šalys Premium

Išradingumui, siekiant apeiti Rusijai taikomas sankcijas, nėra ribų. Ir tai daro ne tik pačios Rusijos, bet...

Pramonė
2022.07.01
Renovuojantiems šilumos punktus valstybė kompensuos iki 80% kaštų

Valstybė nuo šiol kompensuos nebe 30%, o iki 80% šilumos punktų bei šildymo ir karšto vandens sistemų...

Pramonė
2022.06.30
„Lifosa“: patvirtinta pardavimo sandorių už 19 mln. Eur, dar 6 mln. Eur vertės sandoriai vertinami

AB „Lifosa“, kuri dėl sankcijų taikymo sustabdė savo veiklą balandžio pradžioje, atnaujinti gamybą planuoja...

Pramonė
2022.06.30
„Gazprom“ žlugdo ilgametį savo partnerį „Uniper“ 2

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ svarsto galimybes prašyti Vyriausybės pagalbos, Rusijos „Gazprom“...

Rinkos
2022.06.30
Teismas spręs, ar priimti „Inter RAO Lietuva“ skundą dėl sankcijų

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojama grupė „Inter RAO Lietuva“ skundžia teismui Finansinių...

Pramonė
2022.06.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku