Tyrimas: ieškoma alternatyvų rusų turistams

Pasak Evaldos Šiškauskienės, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos (LVRA) prezidentės, Rusijos-Ukrainos konfliktas daro neigiamą įtaką mūsų turizmo sektoriui. O labiausiai tai pajuto Druskininkai – kurortas, kuriame turistai iš Rusijos yra pamėgę ilsėtis.„Druskininkuose svečių iš Rusijos ilgalaikių užsakymų yra sumažėję 10%, tačiau gegužės šventės parodė, kad trumpalaikis poilsis jiems išlieka įperkamas“, – p. Šiškauskienė įsitikinusi, kad rusų planus koreguoja smunkanti rublio vertė.Ukrainiečių grupių, anot jos, taip pat mažėja, tačiau atvyksta pavienių svečių, besižvalgančių, kur perkelti savo verslus. Taip pat atsigręžia tie, kurie nebevyksta į Krymą.„Vakarai išlieka labai svarbūs dėl konferencinio turizmo. Organizuojame parodas, kad pritrauktume daugiau svečių, o Tolimieji Rytai – siekiamybė. Ateis diena, kai ir iš ten sulauksime svečių, tik reikia suderinti įvairius klausimus, tarp jų – ir vizų“, – sako p. Šiškauskienė.

Optimistiškiausi – kempingai

Bendras turizmo lūkesčių indeksas, prognozuojantis tendencijas šių metų antram pusmečiui, siekė beveik 61 punktą, rodo Lietuvos pramonininkų konfederacijos ir Lietuvos turizmo rūmų asociacijos atliktas tyrimas.Tai rodo užtikrintą Lietuvos turizmo sektoriaus padėtį bei prognozuoja nuosaikaus, nors ir nelabai spartaus augimo tendencijas. Didžiausią, maždaug 72%, dalį TLI sudaro viešbučių ir SPA įmonių subsektorius. Optimistiškiausiomis nuotaikomis pasižymi kempingų subsektorius, tačiau bendram indekso rezultatui jis turi tik apie 1% įtakos. Tiek pat reikšmės turi ir kaimo turizmo sodybų subsektorius, kuriam prognozės kur kas pesimistiškesnės.Turizmo lūkesčių indeksu (TLI) prognozuojamos Lietuvos turizmo sektoriaus tendencijos ateinančiam pusmečiui. Tyrime orientuojamasi į atvykstamąjį turizmą bei vietos keliautojus, t. y. siekiama išsiaiškinti Lietuvoje turistus aptarnaujančių įmonių veiklos tendencijas, kadangi tai lemia nacionalinio biudžeto pajamas bei sudaro prielaidas plėtotis įvairioms kitoms ekonominės veiklos rūšims. Turizmo sektorius sudaro apie 5% Lietuvos BVP.Tyrime dalyvavo 83 pagal apyvartą didžiausios Lietuvos turizmo įmonės: kempingai, kaimo turizmo sodybos, kelionių agentūros ir ekskursijų organizatoriai, viešbučiai ir SPA paslaugų teikėjai.

Ieško alternatyvų rusams

Tyrimas rodo, kad viešbučių ir SPA paslaugų tiekėjai turi imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti turistų skaičiaus mažėjimą dėl Ukrainos-Rusijos konflikto.24% viešbučių sektoriaus atstovų prognozuoja turistų skaičiaus augimą kitą pusmetį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Dėl šios priežasties dalis apgyvendinimo įstaigų didins miegamų vietų skaičių.38% respondentų teigė, kad svečių skaičius mažės. Tai siejama su užsienio turistų srauto sumažėjimu dėl pasibaigusio pirmininkavimo ES Tarybai bei dėl Rusijos - Ukrainos karinio konflikto. Dar daugiau, beveik pusė apklaustųjų, net tų, kurie kol kas nepatirs šios politinės krizės pasekmių, mano, kad vidutiniu laikotarpiu tokia grėsmė galima.Daugiausia naujų klientų tikimasi iš Skandinavijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Estijos, Ukrainos, Baltarusijos, Rusijos ir kitų šalių. Manoma, kad daugės atvykstančių verslo bei kitais dalykiniais tikslais.Prognozuojama, kad vidutinis turistas praleis 3 paras, o jo išlaidos parai bus 200 Lt.Dauguma sektoriaus įmonių patirs sąnaudų didėjimą dėl komunalinių paslaugų bei veiklai reikalingų prekių infliacijos, planuojamų investicijų, didėsiančio darbo užmokesčio fondo, pasiruošimo euro įvedimui.Penktadalis viešbučių priims daugiau darbuotojų nei praėjusių metų tą patį pusmetį, o 13% jų skaičių mažins. 67% apklaustųjų prognozuoja darbuotojų darbo užmokesčio didėjimą.58% subsektoriaus įmonių planuoja didesnes investicijas nei praėjusių metų tą patį laikotarpį. Didžioji dalis viešbučių bus renovuojami, kai kurie didins miegamų vietų skaičių. Tačiau skolinimosi poreikio didėjimą prognozuoja tik 10% respondentų. Todėl galima daryti prielaidą, kad įmonės tai darys iš savo sukauptų rezervų.

Lietuvos pasiekiamumas – per menkas

Penktadalis apklaustųjų teigia, kad Lietuvos pasiekiamumas oro bei geležinkelių transportu yra netenkinantis. Skundžiamasi ne tik nepakankama reisų geografija, bet ir netinkamais laikais ar neužtikrintumu, kad šie reisai išliks. Dar tiek pat viešbučių atstovų (20%) žeria kritikos Lietuvos užsienio politikai su kaimyninėmis šalimis. Pastaroji problema, visų pirma, apima vizų išdavimo klausimus. Kita dažnai įvardinama kliūtis turizmo sektoriaus augimui – konferencijų, verslo ir laisvalaikio renginių, miesto švenčių stoka, Lietuvos viešinimo trūkumas užsienyje.Paklausti, ar mano, jog turizmo sektorius yra valdžios atstovų laikomas prioritetiniu, beveik visi respondentai atsakė taip nemanantys, argumentuodami nepastovia PVM politika ir didesniu šio mokesčio tarifu nei esama kaimyninėse šalyse, taip pat nepakankamu šalies populiarinimu užsienyje, menku investavimu į infrastruktūrą ir apskritai nepakankamu dėmesiu šiam sektoriui. Vis dėlto, kai kurie teigė, kad pastaruoju metu valdžios atstovai atsigręžė į Lietuvos turizmo sektorių, siedami tai su PVM lengvata nuo 2015 m.

Kelionių agentūros planuoja augimą

43% kelionių agentūrų ir ekskursijų organizatorių atstovų tikisi didesnio klientų skaičiaus nei tuo pačiu metu pernai. Daugiausia jų laukiama atvykstant iš Vokietijos, Skandinavijos, Prancūzijos taip pat Lietuvos. Kita vertus, dešimtadalis respondentų prognozuoja turistų srauto sumažėjimą, kurį lemia mažesnis svečių skaičius iš rytinių Lietuvos kaimynių. Tokia situacija, anot tyrimo, klostysis dėl Ukrainos ir Rusijos konflikto. Prognozuojama, kad ateityje tai darys neigiamą įtaką ir turistų iš Vakarų pasirinkimui. Mažesnio keliaujančių skaičiaus tikimasi ir dėl pasibaigusio pirmininkavimo ES Tarybai.Beveik visi respondentai tvirtino, kad didės šio subsektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, o dalis teigė, kad augs ir jų skaičius. Tai didins įmonių veiklos sąnaudas, tačiau tai neišvengiama dėl konkurencijos darbo rinkoje ir tinkamų darbuotojų trūkumo.Didėsiant investicijas prognozavo ketvirtadalis respondentų, o skolinimosi poreikį - vos 12,5% šio subsektoriaus atstovų. Kai kurie respondentai minėjo, kad sumažėję įmonių pelningumai varžo galimybes skolintis iš bankų.Prognozuojama, kad vidutinis kelionių agentūros klientas išleis 350 – 1.750 Lt, viešėdamas Lietuvoje 5 dienas. 63% respondentų tvirtai įsitikinę, kad valdžios atstovai neteikia prioriteto turizmo sektoriui.

Kempingai planuoja investicijas

Visi pagrindinių kempingų respondentai prognozuoja didesnį lankytojų skaičių kitą pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.Tikimasi sulaukti daugiau lankytojų tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio: Latvijos, Vokietijos, Skandinavijos, taip pat daugės klientų iš Olandijos.Prognozuojama, kad asmuo visutiniškai išleis 25-175 Lt per parą, lankydamasis 1-3 dienas.Daugiausiai laukiama 25-40 metų turistų, tačiau kai kuriuose kempinguose orientuojamasi išskirtinai į jaunesius lankytojus, siūlant jiems tam tikras pramogas, o ten, kur pritaikytas poilsis atvykusiems kemperiais, lankosi vyresnio amžiaus žmonės iš Vokietijos ir kitų šalių.83% respondentų atsakė, kad kitą pusmetį išaugs jų veiklos sąnaudos: daugumai jų dėl planuojamų teikti naujų paslaugų, o dalis iš jų teigė, kad esamų nakvynių vietų neužteks didėjančiai paklausai patenkinti, todėl planuojama plėtra. Tačiau skolinimosi poreikio augimą numato tik 17% respondentų.Prognozuojama, kad didžioji dalis kempingų kainodaros nekeis ir tik 17% jų kainas už teikiamas paslaugas padidins.Didesnį nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu darbuotojų skaičiaus augimą šiame subsektoriuje numato 17% kempingų atstovų. O esamų darbuotojų darbo užmokestį didins 51% Lietuvos kempingų.  83% apklaustųjų mano, kad valdžia nelaiko turizmo sektoriaus prioritetiniu.

Kaime ilsisi lietuviai

54% kaimo turizmo subsektoriaus atstovų teigia, kad lankytojų skaičius ateinantį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu nesikeis, 32% apklaustųjų mano, kad jų skaičus mažės, o 14% prognozuoja svečių skaičiaus didėjimą. Visi kaimo turizmo sodybų respondentai sutartinai tvirtina, kad nesulauks didesnio nei prieš metus užsienio svečių susidomėjimo. Nepaisant kai kur laukiamo didesnio turistų skaičiaus, miegamų vietų skaičius nebus didinamas. Tai rodo, kad esamas paslaugos klientų skaičius nėra pakankamas.Pusė apklaustųjų nurodė, kad veiklos sąnaudos ir teikiamų paslaugų kainos nesikeis. Tačiau 71% jų teigė, kad kambario kaina, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, išliks stabili, nepaisant išaugusių mokėjimų už komunalines paslaugas.Investuoti daugiau nei tą patį praėjusių metų pusmetį rengiasi 14% kaimo turizmo sodybų. Tai planuoja daryti būtent tos sodybos, kuriose prognozuojamas didesnis svečių skaičius. Tačiau investicijoms įmonėms naudos savo rezervus, o skolinimosi poreikio didėjimo nenumato nei viena kaimo turizmo sodyba.Šiame subsektoriuje darbuotojų skaičiaus stabilumą numato 86% atstovų, o mažėjimą prognozuoją 14%. Esamų darbuotojų darbo užmokesčio augimas kitą pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų pusmečiu, neplanuojamas.Teigiama, kad kaimo turizmo sodybose, kaip ir iki šiol, lankysis svečiai iš Lietuvos bei iš užsienio grįžę lietuviai, kurie išleis 40-150 Lt/asmeniui per parą, priklausomai nuo sodybos.Beveik trečdalis respondentų teigia, kad turizmo sektorių valdžios atstovai laiko prioritetiniu. Tam įtakos galėjo turėti šiam subsektoriui skiriamos ES struktūrinių fondų lėšos.