Limonadas veganams – kodėl ne?

Reklamuotis leidžia įstatymai

Štai prieš keletą metų vadovaujantis sveikos mitybos principais pagamintą gėrimą „SEL Dragoon“ Lietuvos rinkai pristatė netgi žinomas atlikėjas Egidijus Dragūnas. „Primena vaisių kompotą. Nėra jokių dirbtinių dažiklių ar saldiklių. Sudėtyje – vitaminai, raudonoji ir žalioji arbata, granatų ir uogų sultys“, – gėrimą žurnalistams reklamavo p. Dragūnas, akcentuodamas, kad jį gali drąsiai duoti savo sūnui Deividui. Beje, už gėrimą gaunamą pelną atlikėjas žadėjo skirti labdarai. Praėjusį rudenį vitaminų prisotintą, lengvai gazuotą gėrimą „Brum Brum“ į rinką išleido ir „Vičiūnų“ įmonių grupė.

Rinkoje vienas po kito pasirodo ir tokių nealkoholinių gėrimų, kurių etiketėse šviečia įrašai, kad jie skirti veganams. Ar tokių mitybos poreikių žmonių Lietuvoje jau tiek apsčiai, kad prekiaujant tokiais gėrimais galima tikėtis pelno? Ar iš tiesų veganai rūpi verslininkams, ar šie tik mėgina užšokti ant mados bangos?

Apie tai VŽ „Savaitgalis“ kalbėjosi su Laurynu Mazeliausku, jis prieš metus su bendramoksliu įkūrė įmonę „Thirst Killers“ ir ėmė prekiauti vokiškais limonadais „fritz-kola“, kurių etiketėse puikuojasi užrašas „Tinka veganams“.

„Mūsų gėrimuose naudojami kvapikliai ir dažikliai išgaunami iš vaisių. Be to, juose tikrai nėra jokių gyvulinės kilmės produktų, todėl drąsiai ir sakome, kad gėrimai tinkami ir veganams. Dar norėčiau pabrėžti, kad gėrimai pilstomi į stiklinius buteliukus, kurie yra lengvai perdirbami, o gėrimai gaminami naudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Manau, šie dalykai taip pat yra svarbūs žmonėms, kurie save priskiria veganams“, – vardija p. Mazeliauskas.

Donatas Valavičius, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiasis specialistas, maisto produktų inspektorius informavo, kad Europos Komisija, atsižvelgdama į kai kurias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1169/2011 k nuostatas, ketina ateityje priimti įgyvendinamuosius teisės aktus dėl veganams ir vegetarams skirtų produktų žymėjimo. Kol teisės aktai nepriimti, niekas nei draudžia, nei skatina etiketėse informuoti Lietuvos vartotojų, kad produktai skirti veganams. Žinoma, bet kokiu atveju informacija turi atitikti tikrovę ir neklaidinti vartotojų.

Prekybos centrams – ne

Ponas Mazeliauskas patikina, kad nors į gėrimų reklamą investuojama nedaug (žinia apie juos sklinda iš lūpų į lūpas, o žmonės apie jį sužinojo pamatę stendus ir jo paragavę įvairiuose renginiuose – tokiuose kaip „Loftas Fest“, „Sūpynės“, „Login“, „Vyno dienos“ ir pan.), „fritz-kola“ pardavimų vietų skaičius per metus išaugo gana ženkliai – šiuo metu gėrimais prekiaujama apie 50 jaunimo pamėgtų vietų.

„Mūsų konkurentai yra didžiosios limonadą gaminančios įmonės, bet ne visai tiesiogiai – juk jie gali sau leisti pardavinėti produktus visur, o mes remiamės savo koncepcija gėrimais prekiauti išskirtinėse susibūrimo vietose, kur žmonės ieško ko nors sveikesnio, įdomesnio“, – pasakoja p. Mazeliauskas.

Pasak jo, „fritz-kolai“ gaminama kola esą yra sveikesnė vien jau dėl to, kad joje perpus mažiau cukraus nei toje, kurią gamina nealkoholinių gėrimų rinkos milžinė „Coca-Cola“. Įmonė „fritz-kola“, kaip ir didieji konkurentai, gamina ir dietinę kolą. Nemažai kofeino turinčios kolos nemėgstantys vartotojai gali rinktis kitą limonadą, kurio gamyboje naudojamos vaisių ir uogų (obuolių, vyšnių, šeivamedžio uogų, melionų, citrinų ir kt.) sultys ir visiškai nėra nei kofeino, nei kitų centrinę nervų sistemą stimuliuojančių medžiagų.

Lietuviai verslininkai į šį limonadą atkreipė dėmesį daugiau nei prieš metus Lenkijoje vykusioje maisto ir gėrimų parodoje. „Pirmiausia sudomino spalvotas ir konceptualus jo stendas. Paragavus gėrimo sužavėjo ir skonis“, – prisimena pašnekovas.

Po šios viešnagės kurį laiką įvairiose šalyse (Kipre, Belgijoje, Ispanijoje, Anglijoje, Lenkijoje) su specialybe susijusius darbus dirbę vaikinai nusprendė kartu kurti verslą ir pamėginti prekiauti „fritz-kola“ gėrimais.

Verslo pradžia kvepėjo tikra avantiūra, mat lietuvaičiai net nebuvo įkūrę savo įmonės, kai sumanė nuvykti į Hamburgą ir susitikti su vienu kompanijos įkūrėjų Mirco Wolfu Wiegertu, kuris šį verslą sukūrė su bičiuliu Lorenzu Hamplu.

Planuose – Estija ir Latvija

„Paruošėme prezentaciją ir nuvykome į Hamburgą. Bediskutuojant su p. Wiegertu paaiškėjo, kad mūsų mintys visiškai sutampa. O svarbiausia, kad jis mumis patikėjo ir netrukus gavome leidimą prekiauti šios kompanijos gėrimais mūsų šalyje“, – pasakoja p. Mazeliauskas.

„Pradžia buvo sunki – ne viskas ėjosi taip lengvai ir greitai, kaip tikėjomės. Teko susidurti su daug biurokratinių dalykų“, – pirmuosius nuosavo verslo žingsnius puikiai atmena p. Mazeliauskas.

Verslo pradžiai reikalingų keliasdešimt tūkstančių litų (už juos įsigijo produkcijos, dalį investavo į rinkodarą) vaikinai iš bankų nesiskolino – investavo savo santaupas, dalį paskolino artimieji. Nors ir tikėjosi, tačiau finansinės paramos iš verslą skatinančių valstybės įmonių nesulaukė.

„Mūsų pavyzdys rodo, kad Lietuvoje gali sėkmingai sukurti verslą, jei tiki savo jėgomis ir tuo ką darai, įdedi daug pastangų ir nenuleidi rankų, kai užgriūna sunkumai“, – reziumuoja p. Mazeliauskas. Verslininkas neatmeta galimybės, kad „Thirst Killers“ ateityje ne tik prekiaus, bet ir pati gamins išskirtinius gėrimus. Artimiausiu metu bendrovė planuoja įžengti į Latvijos ir Estijos rinką, kur „fritz-kola“ dar neturi atstovų. Anot p. Mazeliausko, šiais vokiškais gėrimais šiuo metu prekiaujama 12-oje Europos šalių.