Politizavus MMA pamirštos alternatyvos

Publikuota: 2014-06-28
Atnaujinta 2015-06-01 13:05
svg svg
Nuotrauka: VLADIMIRO IVANOVO
„Verslo žinios“

Politikams derėtų rūpintis ne minimalios mėnesio algos (MMA) kėlimu, o investicijų pritraukimu ir darbo santykių lankstumu. Politinis sprendimas didinti MMA stiprina nedarbo problemas, gramzdina smulkiuosius paslaugų verslus.

Tokių šalių, kaip Vokietija, patirtis rodo, kad valstybės gali apskritai išsiversti be minimalaus atlyginimo garantijų, jei orientuojasi į investicijas ir kokybiškų prekių bei paslaugų eksportą. Vokietija tik šiemet priėmė politinį sprendimą nuo 2015 m. įvesti minimalų valandinį įkainį, siekiantį solidžius 8,5 EUR (29,35 Lt).Kanclerė Angela Merkel tokį sprendimą priėmė kaip kompromisą koalicinėje vyriausybėje, kurioje Krikščionių demokratų partijos partneriai socialdemokratai atkakliai siekė įteisinti minimalų darbo užmokestį.

MMA didina nedarbą

Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas, sako, kad galimas nuolatinis MMA kėlimas Lietuvoje ateityje skaudžiausiai atsilieps pirmiausia bedarbiams, nes patekti į darbo rinką bus sudėtingiau; taip pat turės neigiamą poveikį toms įmonėms, kurios yra imlios darbo jėgai, naudoja mažai kapitalo ir kuria santykinai mažesnės pridėtinės vertės produktus.„Didelėms įmonėms, kurios investuoja ir kuria didelės pridėtinės vertės produktus, dėl tos MMA nei šilta, nei šalta. Tos įmonės seniai moka daugiau nei minimumą“, – akcentuoja p. Šilėnas.Jo teigimu, didžiausią iššūkį MMA kelia šalies regionų įmonėms, taip pat valymo ar apsaugos paslaugas teikiančioms bendrovėms. Jis siūlo politikams veikiau rūpintis ne MMA, o kaip į šalį pritraukti didesnių investicijų, kurios suteikia akivaizdų potencialą atlyginimams Lietuvoje augti. Pavyzdžiui, užsienio investuotojus vienijanti asociacija Investuotojų forumas (IF) skelbia, kad jos apklausoje dalyvavusiose tarptautinėse bendrovėse, įdarbinančiose iki kelių tūkstančių darbuotojų, vidutinis darbo užmokestis į rankas siekia 4.041 Lt.„Tik 13% šių įmonių turi darbuotojų, kuriems moka minimalų atlyginimą“, – pabrėžia Rūta Skyrienė, IF vykdomoji direktorė.Lietuvoje MMA gauna 6,1% valdžios sektoriaus ir 12,9% privačiojo sektoriaus darbuotojų, dirbančių visą darbo dieną, skelbia Statistikos departamentas, remdamasis 2013 m. spalio duomenimis.„Teiginiai, kad už minimumą dirba ketvirtadalis Lietuvos, iš piršto laužti. Valdžiai siūlyčiau nusiimti tą veidmainišką kaukę, kritikuojant verslą dėl mokamo MMA, ir kartu nepamiršti, kad viešajame sektoriuje taip pat yra nemažai žmonių, gaunančių minimumą“, – tęsia p. Šilėnas.

Kitokia praktika

Ponas Šilėnas taip pat sako, kad politikai Lietuvoje turi leisti žmonėms daugiau ir lanksčiau dirbti, nes tai taip pat didina pajamas. IF teigimu, tarp pagrindinių darbo rinkos reguliavimo trikdžių įmonės nurodo darbo laiko ir viršvalandžių reguliavimą, darbo saugos reikalavimus, biurokratinius reikalavimus įdarbinant, painias ir neaiškias atleidimo sistemas, atostogų suteikimo tvarką ir sudėtingas trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo procedūras.Algirdas Butkevičius, Lietuvos premjeras, LRT radijui pripažino, kad keliant MMA teks didinti ir viešajame sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimus, kurie santykinai yra patys mažiausi, nes padidinus MMA „nekvalifikuotos darbo jėgos darbo pajamos susilygins su žmonių, kurie baigė universitetus, atlyginimais“. MMA didėjimo programavimas Lietuvoje rodo, kad valdžia nuėjo lengviausiu keliu ir nesinaudoja kitų ES valstybių sukaupta praktika. Įstatymu įtvirtinto minimalaus atlyginimo nėra Švedijoje, Danijoje, Suomijoje, taip pat Italijoje. Ten dėl atlyginimų dydžio tariasi atskirų pramonės šakų darbdaviai su profsąjungomis, jie pasirašo rinkos sąlygas atitinkantį susitarimą dėl darbuotojams mokamo atlyginimo dydžio. Tokia sistema pasižymi didesniu lankstumu, nes algų dydis persvarstomas reaguojant į pasikeitusias rinkos sąlygas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Svarstymai laužti iš piršto

Skaičiavimai, kad MMA turėtų didėti galbūt 100, 200 Lt, o galbūt ją reikėtų suapvalinti iki 330 EUR, kad gražiau atrodytų įsivedus eurą 2015 m., tik parodo tokių siūlymų nepagrįstumą, apibendrina p. Šilėnas. „Vienintelis argumentas yra tas, kad augant MMA didėja darbo našumas. Tačiau taip pat didėja vidutinė alga. O darbo našumą ir atlyginimus Lietuvoje kelia gamybos ir informacinių technologijų sektoriai. Ten žmonės jau seniai uždirba daug daugiau nei MMA. Nėra jokio logiško paaiškinimo, kodėl ta minimali alga turėtų didėti“, – sako p. Šilėnas.Pasak jo, Vokietija yra geras pavyzdys, kaip žmonės užsidirbdavo ir gerai gyveno ne dėl minimalios algos, o todėl, kad ten sukaupta daug investicijų, gaminami geri produktai.Kiti ekonomistai pabrėžia, kad MMA priemone reikia naudotis, bet protingai. Europoje kalbama apie MMA automatizavimą, tarkim, jo dydį susiejant su 50–60% vidutinio darbo užmokesčio lygiu. Tai leistų depolitizuoti MMA keitimo procesą, tačiau pabrėžiama, kad MMA automatizavimo įstatyme, jei toks Lietuvoje įsigaliotų, reikėtų numatyti ir saugiklių, kada ji galėtų nedidėti, pavyzdžiui, kai išauga nedarbo lygis. VŽ skaičiavimai rodo, kad ir be papildomų reguliavimų MMA Lietuvoje siekia maždaug pusę šalies vidutinio atlyginimo. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, MMA nuo 2000 m., kai siekė 430 Lt, išaugo 2,3 karto, iki 1.000 Lt. Tiek pat didėjo ir vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius – nuo 971 Lt 2000 m. iki 2.232 Lt 2013 m. pabaigoje.„Eurostat“ duomenimis, MMA ES šalyse narėse svyruoja nuo 148 EUR Bulgarijoje iki 1.801 EUR Liuksemburge. Lietuvoje MMA siekia 290 EUR, Latvijoje ji yra 320 EUR, o Estijoje – 355 EUR.Straipsnis publikuotas „VŽ Premium“.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku