Metų CEO – pirmąsyk ne vilnietis

Publikuota: 2014-06-11
Atnaujinta 2015-06-01 13:12
Raimundas Petrauskas, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius.
Raimundas Petrauskas, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius. Nuotrauka: Juditos Grigelytės (Verslo žinios)
„Verslo žinios“

Du mėnesius trukęs Metų CEO rinkimų maratonas baigėsi – iš 673 vadovų, pretendavusių į šį titulą, išrinktas labiausiai jo vertas. Šiemet Metų CEO titulas atiteko Raimundui Petrauskui, UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ generaliniam direktoriui. O VZ.LT skaitytojų prizas skirtas Stasiui Dailydkai, „Lietuvos geležinkelių“ vadovui.

„Labai džiugi ir netikėta žinia. Nuoširdžiai dėkoju ir džiaugiuosi gavęs šitą nerealų prizą, nerealų įvertinimą. Tai yra visos mūsų komandos nuopelnas,“ – atsiimdamas apdovanojimą sakė p. Petrauskas.Nuotraukų galerijas iš apdovanojimų žiūrėkite čia, čia ir čia.„Schmitz Cargobull Baltic“ generalinis direktorius įmonei vadovauja nuo 1994 metų. Bendrovė priklauso „Schmitz Cargobull“ įmonių grupei – Europos rinkos lyderei transporto priemonių gamybos srityje, yra viena iš LEAN sistemos diegimo pradininkių Lietuvoje.Rolandas Valiūnas, rinkimų komisijos pirmininkas, advokatų kontoros LAWIN vadovaujantysis partneris, valdybos narys pasakojo, kad renkant Metų CEO komisijoje vyko įdomios ir pozityviai emocingos diskusijos.„Kadangi komisijos nariai buvo velniškai skirtingų profesijų atstovai, dažnai jie akcentavo skirtingus privalumus, tarp kurių reikėjo rasti bendrą vardiklį. Ką tai reiškė man? Ogi katastrofą! - juokavo jis, - Vis dėlto džiaugiuosi ne tik komisijos narių profesionalumu bei aktyvumu, bet ir konstruktyvumu, kurio dėka buvo surastas konsensusas. Tai ne forma, kai visi sutinka, arba visi nesutinka. Konsensusas yra tada, kai protingi žmonės nusprendžia, kada nusileisti.“Kalbėdamas apie išrinktą Metų CEO, p. Valiūnas pabrėžė, kad komisijos nuomonei darė įtaką ir ilgalaikė sėkmės istorija, ir paskutinių metų p. Petrausko pasiekimai sukuriant naudą visiems trims svarbiausiems įmonės interesų grupėms: akcininkams, darbuotojams ir visuomenei: komisijos narių nuomone visų trijų komponentų balansas buvo optimaliausias, ir tame aiškiai matėsi vadovo ranka.Rolandas Barysas, „Verslo žinių" vyriausiasis redaktorius, pabrėžė, kad kurti naudą akcininkams yra daugelio vadovų tarsi varomoji į priekį jėga.„Labai svarbu ir nauda visuomenei. Svarbu, kad dalijimasis savo žiniomis būtų mūsų kraujyje. Ypač tai svarbu kalbant apie jaunąją kartą“, – sakė jis.Kalbėdamas apie naudą darbuotojams, p. Barysas pabrėžė, kad tai, jog vadovas be komandos nieko negali padaryti, yra tiesiog aksioma, kurios nereikia įrodyti.„Metų CEO turi būti toks vadovas, kuris mato darbuotojus, žino jų asmeninius lūkesčius ir padeda juos įgyvendinti“, – kalbėjo „Verslo žinių“ redaktorius.„Verslo žinios“ kartu su banku „Nordea“ Lietuvos verslo aukščiausiojo lygio vadovų renginį „Lietuvos verslo lyderiai“, kuriame apdovanojamas ir Metų CEO, organizuoja jau ketvirtą kartą.

VZ.LT išrinktas Metų vadovas - Stasys Dailydka

„Verslo žinioms“ svarbu turėti nuolatinį ryšį su skaitytojais ir vadovais. Todėl negalėjome neatsiklausti mūsų skaitytojų nuomonės. Balsavimas buvo labai intensyvus. Iš 16 kandididatų į paskutinį etapą išėjo du: Stasys Dailydka, „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius, ir Bjornaras Lundas, DNB prezidentas ir valdybos pirmininkas“, - komentavo Gabrielė Vasiliauskaitė-Notten, vz.lt portalo redaktorė.Keturių balsų skirtumu laimėjo p. Dailydka.„Pusiau juokų forma duodamas interviu neseniai pasakiau, kad bausmė - irgi motyvacija. Kartais tai tenka pritaikyti ir sau“, – atsiimdamas prizą sakė p. Dailydka.

„Metų investuotoju“ tapo „Intermedix Lietuva“

Dėl šios nominacijos varžėsi „Bio Circle Balticum“, „Kinze Europe“ ir „Intermedix Lietuva“.„Sprendimas dėl įmonių investicijų dažniausiai būna susietas su našumo didinimu arba pardavimo plėtra. Vis dėlto bet kokiai įmonei vienas iš svarbiausių aspektų – jos darbuotojai, kurie ir sukuria didžiausią pridėtinę vertę nepriklausomai nuo to, ar tai būtų nepriekaištingas klientų aptarnavimas, ar kompiuterių, įrenginių valdymas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) skaičiavimais, iki 2020 m. aukštų kompetencijų reikalaujančiose srityse atsiras 80 mln. naujų darbo vietų. Per dešimtmetį nuo 2010 iki 2020 m. aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų dalis kils nuo 29 iki 35%, o žemiausios kvalifikacijos darbuotojų poreikis kris nuo 21 iki 15%“, – yra sakęs Arvydas Arnašius, „Investuok Lietuvoje“ laikinai einantis pareigas generalinis direktorius.Jis pabrėžė, kad jau dabar yra 14 investuotojų, šiemet numačiusių ateiti į Lietuvą ir čia sukurti mažiausiai 1.440 darbo vietų. „Intermedix Lietuva“ dirba 100 žmonių, šiemet planuojama sukurti dar 200 darbo vietų.VŽ rašė, kad JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų milžinė „Intermedix Corporation” įsteigė pirmąjį tarptautinį paslaugų centrą Lietuvoje. Į Kaune atidarytą centrą investuota 17,5 mln. Lt, čia bus sukurtos ne mažiau kaip 205 darbo vietos.„Intermedix” teikia duomenų bazių paslaugas sveikatos apsaugos sistemai bei technologinius sprendimus gelbėjimo operacijoms stichinių nelaimių atveju visame pasaulyje. Pirmąjį tarptautinį paslaugų centrą Europoje įmonė atidaro norėdama efektyviau reaguoti į klientų poreikius.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

„Metų eksportuotojas“ – „Vilkyškių pieninė“

Dėl šios nominacijos varžėsi „Elmoris“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Apvalūs medžio gaminiai“.Anot komisijos pirmininko Rolando Valiūno, nugalėtojui išrinkti užteko 35 sekundžių.Lietuvos vidaus rinka nėra didelė, taigi įmonėms augant paprastai nelieka kito pasirinkimo kaip eksportas. Lietuva 2012 m. buvo pirma pagal eksporto augimą ES, pernai, šiek tiek sulėtėjus eksporto augimui, buvome penkti, tačiau gerokai aplenkėme Latviją ir Estiją.

Lietuvoje apstu sėkmingai vietos rinkoje dirbančių bendrovių, tačiau eksportuojančios įmonės, anot p. Nociaus, nestokoja pranašumų.„Eksportuojanti įmonė, siekdama išlikti konkurencinga tarptautinėje rinkoje, tikrai daugiau dėmesio skiria produktyvumui ir efektyvumui didinti, diegia pažangias technologijas, investuoja į personalą. Šiuo požiūriu įmonės tikrai pažangesnės. Kiekvienas verslininkas, galvojantis apie savo verslo augimą, turi matyti tarptautinę plėtrą, nes veikdamas tik šalies viduje jis labai apriboja savo galimybes – tiek verslo plėtros apimties, tiek kompetencijos atžvilgiu“, – yra sakęs Mantas Nocius, „Verslios Lietuvos“ generalinis direktorius.Lina Vaitkevičienė, įstaigos direktorės pavaduotoja, įteikdama prizą, sakė, jog iįrinkti tris finalistus buvo gana sudėtinga išrinkti, nes daug įmonių augo, demonstravo puikius rezultatus, divesrifikavo savo veiklą.Gintaras Bertašius, „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius, tvirtino, kad norint ką nors paduoti, būtina eiti į kitas rinkas - tokį kelią pasirinko nuo pat įmonės veiklos pradžios ir tai pasiteisino.

„Žaliausia bendrovė“ – „Thermo Fisher Scientific Baltics“

Dėl šios nominacijos varžėsi bendrovės „Idavang“, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir „Vičiūnai ir partneriai“.„Visose veiklos srityse diegiamos žaliosios technologijos naudoja aplinkai nekenksmingus, tausojančius išteklius ir sąnaudas mažinančius sprendimus. Jie bendrovėms užtikrina ilgalaikį konkurencinį pranašumą. Todėl tikiu, kad žaliosios technologijos ateityje išliks pagrindinis Europos konkurencingumo variklis“, – yra sakęs Kęstutis Čiplys, „Siemens Osakeyhtio“ Lietuvos filialo vadovas. Ši įmonė yra nominacijos rėmėja, partneris – Aplinkos apsaugos institutas.Aplinkos tausojimas yra svarbus visuomeninis bei tarptautinis procesas. Į jį turi įsitraukti visos suinteresuotos šalys: valstybės institucijos, bendrovės ir visuomenė.„Nepakanka vien priimti įstatymo ar reglamento ir tikėtis, kad viskas pasikeis. Žaliasis požiūris į tvarią ateitį turi būti diegiamas ir bendrovėse, įtraukiant jų darbuotojus, taip pat tarp gyventojų, kurie gali prisidėti kasdien rūšiuodami atliekas, naudodami taupias elektros lemputes ir imdamiesi kitų aplinkosaugos reikalavimų“, – atkreipė dėmesį  p. Čiplys.Prof. Pranas Baltrėnas, Aplinkos apsaugos instituto atstovas, sakė, jog buvo net 10 parametrų, pagal kuriuos buvo atrinkta Žaliausia įmonė. Juos atitinkančių buvo per 50 bendrovių.Algimantas Markauskas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius, tvirtino, jog šis prizas yra jam siurprizas, tačiau įrodo, kad kasdienės pastangos atsiperka.

„Efektyviausia bendrovė“ – „Tele 2“

Dėl šios nominacijos varžėsi  „Aviva Lietuva“, „Schmitz Cargobull Baltic“ ir „Tele 2“.Ugnius Jankauskas, nominacijos partnerės „Verslo žinios“ generalinis direktorius, pabrėžė, kad kalbant apie efektyviausias įmones pirmi žodžiai, kuriuos norisi sakyti, yra rezultatas ir veiksmas.„Bandėme skaičiuoti pelną vienam darbuotojui. Tai parodo, kaip darbuotojai įsitraukia į įmonės veiklą“, – sakė jis.Petras Masiulis, „Tele 2“ generalinis direktorius, sakė, kad iš tikrųjų tokį prizą atsiimti yra nepaprastai džiugu. Nes efektyvumas ir yra, kas jų bendrovę padaro išskirtinę.„Jei tą nominaciją laimėtų konkurentai, beliktų susipakuoti daiktus ir eiti“, – atsiimdamas prizą juokavo p. Masiulis.„Skamba paprastai, tačiau tai sudėtingas procesas, kuris iš tiesų padeda pamatus efektyvumui. Kita vertus, įmonė neturi į strategiją įsikibti negrįžtamai – ir situacija rinkoje, ir pačios įmonės galimybės nuolat keičiasi, todėl reikia nepamiršti kartkartėmis pasitikslinti, ar pasirinktas būdas vis dar veda link efektyvumo ir geriausių rezultatų. Pamirštantieji į savo verslą pažvelgti iš toliau, pamatyti bendrą paveikslą dažnai per daug apsikrauna smulkmenomis, nuklysta į neesminius kelius, paskęsta mažojoje vadyboje ir nebeturi galimybių pasiekti tokį efektyvumą, kokio norėtų“, – yra sakęs Linas Sesickas, advokatų kontoros „Glimstedt“ – nominacijos rėmėjos – vadovaujantysis partneris.

Nominacijos „Už tvarią plėtrą“ laimėtoja – „Amilina“

Dėl šios nominacijos varžėsi „Biržų duona“, „Šviesos konversija“ ir „Amilina“.Artūras Abromavičius, nominacijos rėmėjos UAB „Sweco Lietuva“ prezidentas, įsitikinęs, kad tvari plėtra užtikrina ilgalaikį įmonės stabilios veiklos kursą.„Tvarus požiūris į plėtrą leidžia rasti balansą tarp pagrįstų akcininkų ir darbuotojų interesų. Net ir rizikingas verslas turi būti prognozuojamas. Žinoma, nereikia pamiršti, kad įmonė turi ne tik augti, bet ir pasiekti akcininkų lūkesčius tenkinančius rezultatus. Įprastai tokiose įmonėse ar organizacijose ir darbuotojai jaučiasi saugesni – aiškiau suvokiama verslo ir asmeninė perspektyva, mažiau tikėtinos neigiamos permainos jų kasdieniame darbe. Todėl galima daryti prielaidą, kad tvariai valdoma įmonė patiria mažesnį protų nutekėjimą ir su tuo susijusių padarinių“, – sakė jis.Robertas Dargis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, kuri yra nominacijos partnerė, prezidentas, yra sakęs, kad tvari plėtra – tai žinojimas, kur einame ne pavieniui."Verslui svarbu žinoti, kur eina valstybė, socialinėje ir ekonominėje veikloje vienodai matyti ateitį ir į ją kryptingai investuoti, nei visgi bandyti laimę pavieniui. Tai panašu į mokymosi visą gyvenimą strategiją, turi eiti su laiku ir kitais kartu, kad nesustotum vietoj. Jei sustojai, bus kas tave aplenks. Todėl verslas vis kelia klausimų valstybei, kokia kryptimi plėtosime šalies ekonomiką, ar grąžinsime pramonę į Europą, ar linksime gyventi iš vartojimo didinimo ir paslaugų. Nebepakanka mokėti daryti verslą, reikia mokėti jį išlaikyti ir plėsti, bet tam reikia žinoti, ar visi judame tomis pačiomis kryptimis“, – tvarios plėtros svarbą apibūdino p. Dargis.LPK prezidento pavaduotojas Gediminas Rainys, įteikdamas prizą, sakė, kad plėtra neįmanoma be investicijų, ši nominacija integravo efektyvumo, žalumo, eksportavimo kriterijus.„Labai norėjome, kad bent vienas nominantas būtų iš tradicinių pramonės šakų“, – sakė jis.

Daugiausiai žiniasklaidos dėmesio sulaukęs CEO – Rokas Masiulis
Šiemet atsirado dar viena nominacija: daugiausia žinisklaidos dėmesio sulaukęs CEO. Nominacija atiteko Rokui Masiuliui, UAB „Klaipėdos nafta“ generaliniam direktoriui.Šios nominacijos rėmėjas – naujienų portalas „Delfi“.  Duomenis pateikė žiniasklaidos stebėsenos ir analizės bendrovė „Mediaskopas“.Darius Gudačiauskas, „Delfi“ generalinis direktorius, įteikdamas prizą, pabrėžė, kad CEO neužtenka daryti gerus darbu, svarbu, kad ir kiti apie juos sužinotų.„Žmogus, kuris laimėjo šią nominaciją, pats buvo įvykių priešaky, pat viską komentavo", – aiškino p. GudačiauskasPonas Masiulis sakė, kad labai malonu gauti tokią kontraversišką nominaciją.„Visada gauname ir puolimų, ir pipirų. Bet žiniasklaida mus išgrynino. Gal ateityje ir padėkosime tiems kritikams. Bet džiugu, kad yra daug verslo žurnalistų, kurie iš tiesų gininasi į temas“, – sakė p. Masiulis.2013 m. Lietuvos spaudoje ir interneto portaluose 16-a vadovų, patekusių į finalą buvo paminėti 3454-uose pranešimuose. AB „Klaipėdos nafta“ vadovas Rokas Masiulis vienareikšmiškai buvo minėtas dažniausiai (676 pranešimai); jis artimiausią konkurentą – Stasį Dailydką, AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinį direktorių, aplenkė 35%.„Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog pagal visus komunikacijos dėsnius, įmonės vadovas nebūtinai turi dažnai „mirgėti“ žiniasklaidoje, įprastai kasdieniams reikalams komentuoti įmonės turi atstovus spaudai. Vadovai paprastai pasisako korporatyviniais klausimais, t. y. pateikia savo komentarus svarbesnėmis progomis“, – aiškino Akvilė Katilienė, UAB „Mediaskopas“ Analizės vadovė Baltijos šalims.Pagal pasiektą auditoriją taip pat ženkliai pirmavo p. Masiulis (114,3 mln.), tačiau pagal auditoriją antroje vietoje rikiavosi ne p. Dailydka, o „Vilkyškių pieninės“ generalinis direktorius Gintaras Bertašius.„Pastarasis, nepaisant mažesnio paminėjimų skaičiaus, dažniau „pasirodė“ platesnės auditorijos šaltiniuose (verslozinios.lt, 15min.lt, balsas.lt), tuo tarpu S. Dailydka dažniau minėtas mažesnę auditoriją turinčiuose šaltiniuose: naujienų agentūros ELTA portale Pranesimai.elta.lt, dienraštyje „Lietuvos žinios“ bei jo internetiniame portale lzinios.lt", – atkreipė dėmesį p. Katilienė.Analizuojant pagal žiniasklaidos kategorijas matyti, jog R. Masiulis dažniau minėtas regioniniuose laikraščiuose, tuo tarpu S. Dailydka – nacionaliniuose leidiniuose. Tą galima paaiškinti tuo, jog pirmasis vadovauja regione įsikūrusiai bendrovei, tuo tarpu naujienos apie „Lietuvos geležinkelius“ dažniau publikuojamos visos šalies mastu.Renginį, pritraukiantį visuomenės ir ypač verslo bendruomenės dėmesį, „Verslo žinios“ kartu su banku „Nordea“ organizuoja jau ketvirtą kartą. Į Vilniaus Rotušę susirinko per 150 didžiausių įmonių vadovų. Renginio svarbiausioji dalis - Metų CEO apdovanojimas. Geriausio vadovo rinkimai vyko du mėnesius. Pradiniame etape dalyvavo 673 vadovai.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Vyriausybė neskubės NPD sulyginti su MMA, nes tai kainuotų šimtus milijonų Premium 2

Europos Sąjunga tikisi kitąmet susitarti dėl bendrų visoms šalims minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA)...

Verslo aplinka
2021.11.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku