Mainai elektra skinasi kelią per Seimą

Įstatymo projektui po svarstymo  pritarė 74 parlamentarai, 7 susilaikė, prieš balsavusių nebuvo.Priėmus šį įstatymą  būtų įteisinta dvipusė elektros energijos apskaita, o saulės elektrinės savininkas pagamintą, tačiau tuo metu jam nereikalingą elektrą nemokamai atiduotų į tinklą, o jėgainė elektros gamina mažiau nei  jo namų ūkio poreikiai,  trūkstamą elektros  kiekį jis iš tinklų pasiimtų. .Tačiau Seimo nariui Jurgiui Razmai pasiūlius Seimas nutarė paprašyti ir Vyriausybės išvadų."Prieš porą metu irgi viskas atrodė gražu, įstatymas buvo priimtas, jį taip pat pasiūlė Seimo nariai. Šiuo atveju manau, kad reikia apsidrausti ir iki įstatymo priėmimo paprašyti Vyriausybės išvadų dėl pataisyto įstatymo projekto", -  kolegoms parlamentarams saulės jėgainių  bumą, kilusį   2012 2013 m.  dėl itin dosnių subsidijų saulės elektrai,  priminė p. Razma.Energetikos ministerija Seimo aplinkos komitetui adresuotame rašte taip pat akcentavo, kad dvipusė apskaita galėtų būti įvedama, jeigu ji būtų subalansuota ir neužkrautų nepagrįstai didelės naštos visiems energijos vartotojams. Buvo priminta skaudi saulės elektros bumo, kurį iš dalies teko finansuoti visų elektros vartotojų lėšomis mokant didesnį VIAP mokestį,  patirtis"Paprašius Vyriausybės išvadų, įstatymo projekto priėmimas bus gal tik vėliau priimtas nei planavome. Kiek teko Aplinkos komitete girdėti premjero atstovų pasisakymus, Vyriausybės vadovas iš esmės yra už šį projektą. Manau, kad Vyriausybės išvada bus pozityvi", - vertina Paulius Saudargas, Seimo aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas ir vienas įstatymo projekto rengėjų.

Pozicija vadina nekonstruktyvia ir neapgalvota

Remigijus Šimašius, Seimo ekonomikos komiteto narys, Seimo salėje kalbėjo, kad EM pozicija yra nekonstruktyvi ir neapgalvota."Ši gamyba savanoriška, be subsidijų, decentralizuota, todėl stiprinanti energetinį saugumą. Čia nenorima jokio skatinimo, tiesiog vartotojas tampa dar ir  gamintoju, ir įvedama užstato sistema.  Tačiau ateina atstovai iš EM, iš "Lesto" ir pasakoja, kad tai bus našta kitiems vartotojams", - sakė p p. Šimašius.Svarstymo Seimo komitetuose metu elektros mainus tarp elektros tinklų ir mažųjų saulės elektros gamintojų numatantis  įstatymo projektas buvo koreguojamas, atsižvelgus  į skirstomųjų tinklų operatorės "Lesto", kitų suinteresuotų institucijų  pastabas."Pradiniame variante buvo siūloma kiek kitaip nei dabar -  kad už elektros perviršį  "Lesto" sumoka gamintojui, o jei  gamintojas suvartoja daugiau nei pagamina, jis sumoka "Lesto". Po ilgų diskusijų  buvo pasiūlytas variantas, kai "Lesto" gamintojams išvis nieko nemoka. Dabar niekas negalėtų prikišti, jog saulės elektros gamintojai sems naudą iš  kitų elektros vartotojų", -  sako p. Saudargas.Anot jo, pakoreguotame įstatymo projekte numatyta, kad gamintojas už elektros perteklių, kurį perduoda tinklams, negauna pinigų, tačiau kaupia kreditą, kurį per kalendorinius metus galės atsiimti iš "Lesto", jei jo jėgainė elektros gamins mažiau nei reikia  namų ūkiui."Atsirado įdomus niuansas –"Lesto" dalį elektros iš gamintojų gaus nemokamai . Metų pradžioje, kai prasideda apskaita, gamintojas elektrą pirks, nes saulės jėgainė žiemą paprastai gamina mažiau elektros. Pavasarį jis pradės gaminti daugiau, o elektros perviršis, kuris bus atiduodamas į tinklus,  kelsis  į sekančius metų mėnesius ir kurį laiką gamintojas  už elektrą galės nemokėti. Metų pabaigoje, kai "Lesto" suves galutinį balansą,  visi kreditai bus anuliuojami, net jei gamintojas tinklams atidavė elektros daugiau nei pats gavo", - aiškina p. Saudargas."Lesto" argumentuoja, kad mainai elektra tarp "Lesto" ir saulės elektros gamintojo nėra tapatūs, nes neįvertinamos papildomos išlaidos energetikos sistemai, kurias turėtų padengti visi likę elektros vartotojai -  kuo daugiau saulės jėgainių įrengiama, tuo didesnės jų balansavimo sąnaudos, didėja persiunčiamos elektros kiekis, o kartu ir išlaidos, kurias patiria energetikos sistema.Anot "Lesto", elektros kaina susideda iš kelių skirtingų paslaugų, ne tik iš gamybos kainos, o siūlymas patiekti ar susigrąžinti elektrą iš skirstomojo tinklo neapima persiuntimo, balansavimo paslaugų apmokėjimo.Anot Vito Mačiulio, Lietuvos saulės energetikos asociacijos prezidento, tokie įstatymo pakeitimai  leistų plėtoti saulės energetiką be paramos, neužkraunant mokesčiais vartotojų. Tokia sistema sėkmingai  veikia Nyderlanduose, Belgijoje, Danijoje, Italijoje.